- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-846-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Ieškovas
- UADB, UADB „ERGO Lietuva“
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB DK „PZU Lietuva“),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 51702,25 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo nurodytos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2008-07-15 tarp UAB „Ormina“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytą krovinių vežimo geležinkeliais sutartį ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau ir SMGS) važtaraštį Nr.594850 krovinio siuntėjas UAB „Ormina“ išsiuntė krovinio gavėjui 350 vnt. buitinės technikos už 21156,50 JAV dolerių. Krovinio pristatymo vietoje buvo nustatyta, kad į Alamedino geležinkelio stotį Kirgizijoje buvo pristatytas SMGS važtaraštis ir tuščias vagonas. 2008-08-02 buvo surašytas Komercinis aktas, kuriuo buvo nustatytas visiškas krovinio praradimas, ekspertizės aktu nustatyta, kad vagonas turi mechaninius pažeidimus, todėl kelyje varžtas buvo nupjautas ir atsirado galimybė patekti į vagono vidų nepažeidus plombų. Atsakovas 2009-03-12 raštu nepagrįstai UAB „Ormina“ pretenziją dėl nuostolių kompensavimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad krovinį pakrovė pats siuntėjas, o krovinys į vietą atvyko užplombuotas tvarkingomis siuntėjo plombomis ir be išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kadangi Baltarusijos Respublikos muitininkai, tikrinę vagoną, nustatė, jog vagonas yra pilnai pakrautas. 2009-03-15 sutartimi krovinio siuntėjas perleido jam reikalavimo teises dėl 21156,50 JAV dolerių atlyginimo. SMGS 22 str. yra numatyta geležinkelių solidari atsakomybė už krovinio praradimą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje. SMGS 23 str. 4 paragrafo 3 p. nuostata dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės negali būti taikoma, nes ekspertizės aktu nustatyti vagono užrakto pažeidimai, kurie leido prieiti prie krovinio iš išorės.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2009-03-15 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11, sudarytą tarp UAB „Ormina“ ir ieškovo, niekine ir negaliojančia.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nustatė atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 10 dienų terminą nuo nutarties nurašo įteikimo dienos priešieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 51702,25 Lt žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 51702,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovo priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad 2008-07-15 UAB „Ormina“ ir atsakovas sudarė krovinio vežimo geležinkeliu sutartį, vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas patvirtina SMGS važtaraštis Nr.594850. Pagal sutartį atsakovas priėmė iš krovinio siuntėjo UAB „Ormina“ 21156,50 JAV dolerių vertės buitinę techniką, kurią įsipareigojo pristatyti į Alamedino geležinkelio stotį Kirgizijoje. Tačiau krovinio pristatymo vietoje buvo nustatyta, kad vagonas yra tuščias, be krovinio, o atsakovas atsisakė UAB „Ormina“ atlyginti nuostolius, nes krovinį pakrovė siuntėjas, vagonas į paskirties vietą atvyko užplombuotas tvarkingomis siuntėjo plombomis ir be išorinių priėjimo prie krovinio požymių. UAB „Ormina“ 2009-03-15 sutartimi perleido visas reikalavimo teises dėl 21156,50 JAV dolerių nuostolių atlyginimo ieškovui UADB „ERGO Lietuva“. Kadangi krovinys buvo gabenamas SMGS šalių geležinkeliais, teismas nurodė, jog tarp vežimo sutarties šalių susiklosčiusiems santykiams reglamentuoti taikomos SMGS normos. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija UAB „Ormina“ teisės pateikti pretenziją, kad pretenzija buvo pateikta tinkamai, per nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Ormina“ yra įgijusi teisę pareikšti ieškinį. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negalėjo būti perleistas ieškovui, kadangi nustatė, jog SMGS neriboja siuntėjo teisės perleisti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kitam asmeniui, reikalavimo perleidimui taikė CK 6.102 str. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas pagal vežamų krovinių draudimo atsakomybės liudijimą išmokėjo UAB „Litextrade“ draudimo išmoką dėl UAB „Ormina“ siųsto krovinio praradimo, pripažino, kad vežimo sutarties šalių teisėms ir pareigoms neturi įtakos, kas buvo prarasto krovinio savininkas ir kas realiai patyrė žalą dėl krovinio praradimo, SMGS nenumato, kad pretenziją reiškiantis asmuo betarpiškai būtų patyręs krovinio praradimo pasekmes – žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ormina“ buvo krovinio siuntėjas, turėjo važtaraščio dublikatą, konstatavo, kad UAB „Ormina“ yra reikalavimo turėtojas pagal SMGS. Dėl to atmetė atsakovo argumentus, jog UAB „Ormina“ nepatyrė nuostolių, todėl neturėjo teisės perleisti reikalavimo į šių nuostolių atlyginimą ieškovui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis SMGS 23 str., padarė išvadą, kad krovinys buvo prarastas kroviniui esant atsakovo dispozicijoje, atsakovas neįrodė, jog krovinys buvo pristatytas ir perduotas gavėjui, neįrodė, jog ekspertizės akte nustatyti pažeidimai nesudarė galimybės prieiti prie krovinio, t. y. neįrodė, jog egzistuoja atsakovo atleidimo nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo pagrindai. Teismas, vadovaudamasis SMGS 25 str. 1 paragrafu, 28 str. 1, 2 paragrafais, 29 str. 8 paragrafu, 36 str., priteistiną už krovinio praradimą sumą apskaičiavo pagal JAV dolerio ir lito kursą, galiojusį paskutinę atsiskaitymo termino dieną, t. y. pagal valiutų santykį paskutinę termino pretenzijai nagrinėti dieną – 2009-03-23. Kadangi pagal Lietuvos banko duomenis 2009-03-23 JAV dolerio ir lito santykis buvo 1:2,5176, tai kompensacijos dėl krovinio praradimo suma sudaro 53263,60 Lt, o kadangi ieškovas prašė priteisti mažesnę sumą, teismas ieškinį tenkino, nurodydamas, jog šios kategorijos bylose teismas neturi teisės išeiti iš ieškinio ribų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., priteisė ieškovui procesines palūkanas, vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str. 1 d., priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimo ir civilinės atsakomybės institutus bei tarptautinės teisės (SMGS) normas, nustatančias žalos dėl prarasto krovinio atlyginimą, ieškovas nebuvo pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų sprendimo motyvus. Siuntėjo pakrautas krovinys buvo priimtas Panerių geležinkelio stotyje, prieš tai patikrinus plombų tvarkingumą ir jų atitikimą SMGS važtaraštyje nurodytoms plomboms, ir gabenamas geležinkelio transportu iš Lietuvos į Kirgiziją. Šiam vežimui bei tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas SMGS, kurio IV skyriuje įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, taikytini reiškiant pretenzijas ar ieškinius, susijusius su krovinio ar jo dalies praradimu tarptautinio krovinių vežimo geležinkelio transportu metu. Ieškovas nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, neatitinka SMGS 29, 30 str. reikalavimų, todėl teismas pripažindamas ieškovo teisę pareikšti ieškinį, pažeidė imperatyvias SMGS normas, numatančias, jog tokio pobūdžio ieškinius turi teisę reikšti tik krovinio siuntėjas ir gavėjas, įgyvendinęs kitas SMGS numatytas privalomas sąlygas. Teismas ieškovo teisės reikšti ieškinį pagrindu laikė reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau pagal CK 6.101 str., SMGS 29 str. siuntėjas neturėjo teisės be jo sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį jo kitam asmeniui, kadangi tai prieštarauja SMGS, kreditoriaus asmuo jam ginčo atveju turi esminę reikšmę, kadangi siuntėjas yra vežimo proceso dalyvis, kuris pats pakrovė krovinį, užplombavo vagoną, o pagal SMGS 23 str. 4 paragrafo 3 p. jis yra atleidžiamas už siuntėjo pakrauto į vagoną arba konteinerį krovinio masės ar vienetų skaičiaus trūkumą. Dėl to teismas neteisingai taikė CK 6.101 str. 1 d., 6.102 str., nepagrįstai netaikė CK 6.101 str. 5 d. Jei ieškinys yra pareiškiamas reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu arba bendraisiais žalos atsiradimo pagrindais, žala turėtų būti priteisiama vadovaujantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais ir, tokiu atveju, jis negali būti laikomas atsakingu už krovinio praradimą asmeniu, nes vagoną su kroviniu, tvarkingą tiek techniškai, tiek komerciškai, perdavė Baltarusijos geležinkeliams. Tarp ieškovo ir UAB „Ormina“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra prieštaraujanti SMGS ir vadovaujantis CK 6.101 str. 1 d. toks reikalavimas negalėjo būti perleistas, tai prieštarauja CK 6.157 str. 1 d. Nors byloje nėra jokių įrodymų, tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas draudimo liudijimo pagrindu atlygino žalą UAB „Litextrade“, t. y. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką asmeniui, kurio turtinis interesas buvo pažeistas. Tokia nepagrįsta teismo išvada buvo priežastis netinkamai aiškinti bylos aplinkybes ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas neatsižvelgė į jo argumentus, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą realią žalą praradus krovinį, nepasiūlė šalims teikti papildomus įrodymus. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar UAB „Litextrade“ dėl šio krovinio praradimo iš viso patyrė žalą, nes iš pateiktos komercinės sąskaitos matyti, kad siuntėjas, kuris komercinėje sąskaitoje yra nurodytas kaip procedūrų vykdytojas, žalos nepatyrė, todėl negalėjo perleisti reikalavimo ieškovui. Nagrinėjamo krovinio draudimo atveju draudimo išmoką gavęs UAB „Litextrade“ nebuvo niekaip susijęs su dingusio krovinio vežimu. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių nebuvo taikytas Vežamų krovinių draudimo taisyklių 2 skyriaus paskutinės pastraipos a p., tačiau teismas šio argumento nenagrinėjo ir nevertino. Nesutiktina su teismo pozicija, kad tarp SMGS numatytų sąlygų siuntėjui pareikšti pretenziją vežėjui nėra numatyta sąlyga, jog pretenziją reiškiantis asmuo būtų betarpiškai patyręs krovinio praradimo pasekmes – žalą, nes iš SMGS 23 str. 1 paragrafo, 25 str. 1 paragrafo akivaizdu, jog krovinio siuntėjas, ar gavėjas, norėdamas pateikti pretenziją geležinkeliui turi būti patyręs žalą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, žala yra būtinas civilinės atsakomybės pagrindas, ji nėra preziumuojama, todėl ieškovui neįrodžius žalos ir jos dydžio teismas nepagrįstai įpareigojo jį atlyginti dėl prarasto krovinio atsiradusią žalą.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai, susiję su jo (ieškovo) reikalavimo teisės neturėjimu, turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nes siuntėjo turima reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo visiškai praradus krovinį remiantis CK 6.101 str. nėra asmeninio pobūdžio ir reikalavimo perleidimo sutartimi gali būti perleista kitam asmeniui, apeliantas netinkamai aiškina SMGS 29, 30 str., nes toks aiškinimas neatspindi SMGS reglamentuojamų teisinių santykių esmės. Šios bylos dalykas yra geležinkelio atsakomybė už krovinio praradimą, t. y. sutartinė civilinė atsakomybė, numatyta CK 6.245 str. 3 d., kuomet sutartį pažeidusi šalis atsako tik prieš sutarties šalį ar trečiąjį asmenį, kurio naudai tokia sutartis buvo sudaryta. SMGS, kaip ir giminingame teisės akte COTIF Sutarties priede B, Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių, 1999 m. Vilniaus protokolo redakcija, įstatymo leidėjas laikosi labai griežtos sutarties uždarumo koncepcijos, pagal kurią sutartinė civilinė atsakomybė gali kilti tik tarp sutarties šalių ir/ar naudą gavusio trečiojo asmens ir vežėjo. Prieš ką šioje byloje atsako atsakovas (vežėjas) priklauso nuo disponavimo esančio tranzite kroviniu teisės turėjimo ir galėjimo tokią teisę įgyvendinti, t. y. siuntėjas UAB „Ormina“ dėl krovinio praradimo pateikė atsakovui pretenziją, važtaraščio dublikatą, atsakovas pretenziją išnagrinėjo. Iš to darytina išvada, kad SMGS numatyta pretenzijų su važtaraščiais pateikimo geležinkeliams tvarka yra skirta asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę į geležinkelį, nustatyti ir jokiu būdu nerodo, kad geležinkelio prievolė atlyginti žalą yra asmeninio pobūdžio. Jis (ieškovas) įrodinėjo žalą CK 6.249 str. prasme, byloje buvo įrodyta, kad prekės buvo perduotos vežėjui, kad prekės tranzite buvo prarastos, reikalavimo teisė kildinama iš krovinio siuntėjo teisių į žalos atlyginimą pagal SMGS 29 str. 1, 7 paragrafų, bei 30 str. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su žalos fakto neįrodymu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti SMGS 23 str. 4 paragrafo 3 p., t. y. kad nėra pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą, nes prezumpcija yra paneigta byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas ir pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo atlyginti ieškovui UADB „ERGO Lietuva“ 51702,25 Lt žalą. Byloje surinkti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinio reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai, panaikintinas ir šie reikalavimai netenkintini.
Byloje nustatyta, kad tiekimo sutartimi Nr. 1-2007/07/12, sudaryta tarp OcOO „Addison“ ir Ex Trade Limited, OcOO „Addison“ pirko buitinę techniką ir atsargines jos dalis (T. 1, b. l. 153-156). 2008-07-15 tarp UAB „Ormina“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sudaryta krovinių vežimo geležinkeliais sutartis. Pagal Tarptautinį krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo važtaraštį Nr. 594850 krovinio siuntėjas UAB „Ormina“ išsiuntė krovinio gavėjui OcOO „Addison“ 350 vnt. viryklių, atsarginių dalių viryklėms už 21156,50 JAV dolerių. Krovinys buvo išsiųstas iš Panerių stoties ir turėjo būti pristatytas į Biškeką Alamedino geležinkelio stotį Kirgizijoje. Krovinį pakrovė siuntėjas, buvo uždėtos 8 plombos Nr.L110784, L110785, L110786, L110787, L110788, L110789, L110790, L110791. Tačiau krovinio pristatymo vietoje buvo nustatyta, kad į Alamedino geležinkelio stotį Kirgizijoje buvo pristatytas SMGS važtaraštis ir tuščias vagonas. 2008-08-02 Komerciniame akte nurodyta, kad į Alamediną vagonas atvyko 2008-08-02 traukiniu lydimas apsaugos (11 p.), ant plombų nėra atidarymo ar pažeidimo pėdsakų (13 p.), vagonas techniniu požiūriu pasirodė esąs tvarkingas (14 p.), krovinys pakrautas siuntėjo lėšomis, krovinio svoris nustatytas pakrovimo metu remiantis standartu (17 p.), realiai nustatyta, kad vagonas tuščias, be krovinio (19 p.). Krovinio gavėjo reikalavimu, vadovaujantis Kirgizijos Respublikos geležinkelio nuostatų 44 str., vagonas buvo atidarytas dalyvaujant komisijai. Faktiškai atidarius, vagonas pasirodė esąs be krovinio, tuščias, t. y. trūko 350 vietų, kaip buvo nurodyta dokumente. Durų angoje buvo matyti smulkūs putplasčio likučiai. Nėra šoninių, palubės dangčių (T. 1, b. l. 17-19). Kirgizijos Respublikos Prekybos ir pramonės rūmų ekspertas 2008-08-02 surašė ekspertizės aktą Nr. 1-1531, kuriame nustatyta, kad Kirgizijos geležinkelio Alamedino prekių stoties teritorijoje patikrinti buvo pateiktas vienas techniškai tvarkingas geležinkelio vagonas su 4 nepažeistomis siuntėjo plombomis, turinčiomis įspaudus KompLekss-U L110784, L110785, L110786, L110787, ir 2 plombomis su įspaudais Mutnia S-25 ir Baltarusijos geležinkelio Molodečno plombomis B-081. Kruopščiai apžiūrėjus objektą nustatyta, kad vagonas mechaniškai pažeistas: nupjautas varžtas – antdėklas, nupjautas užkulnis ir viršutinė auselė (T. 1, b. l. 20-21, 22). Valstybinio teismo ekspertizių centro prie Kirgizijos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertas 2008-09-08 teismo ekspertizės išvadoje nurodė, kad ištyrus vagono užraktus nustatyta, jog yra pažeista vienų durų užrakto veržlė, fiksuojanti skląsčio varžtą ir vagono durų rankeną. Pažeidimo forma, dydis ir pobūdis byloja, kad tai yra suvirinimo siūlės. Vagono užrakto pažeidimai negali paneigti patekimo į vagono vidų galimybės. Nustatyta, kad ant vagono korpuso nėra jokių pažeidimų (įsilaužimo žymių, netechnologinių kiaurymių ir pan.), liudijančių apie pašalinių daiktų panaudojimą (T. 1, b. l. 283-26, 27-29). Iš 2008-07-19 vagono, konteinerio, automobilio, traktoriaus ar kitos savaeigės technikos atidarymo akto, atliekant pasienio, muitinės, sanitarinę, fitopatologinę ir kitokio pobūdžio kontrolę bei patikrinimus, matyti, kad Baltarusijos geležinkelio Molodečno stotyje buvo atliktas muitinės patikrinimas, patikrinimo metu nustatyta, kad geležinkelio vagone yra maisto gaminimo viryklės, patikrinimo metu krovinys buvo dalinai iškrautas, atplėšta viena viryklės pakuotė, nuimtos 4 plombos, uždėtos 2 (T. 1, b. l. 33-37). Iš šių įrodymų matyti, kad siuntėjas UAB „Ormina“ krovinį pakrovė, krovinys buvo prarastas, kai jis buvo vežėjo (atsakovo) dispozicijoje. Atsakovas byloje nepaneigė ekspertų nurodytų aplinkybių apie nustatytą priėjimą prie krovinio, nepažeidžiant plombų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas šioje byloje neįrodė, jog egzistuoja pagrindai, numatantys atsakovo atleidimą nuo atsakomybės. GP NK „Kirgyz temir žolu“ 2009-01-21 rašte nurodė, kad teismo ekspertų padarytos išvados dėl rastų pažeidimų, aptiktų ant vienų vagono durų pagrindinės auselės iš vagono vidaus ir ant vagono kulno, negalėjo turėti įtakos krovinio trūkumui, dėl to, kad Molodečno stoties muitinės plombos buvo uždėtos ant pagrindinės ir ant papildomos vagono durų auselių (T. 1, b. l. 76, 77). Šis raštas nepaneigia aukščiau nurodytų ekspertų nustatytų aplinkybių.
Pagal bylos duomenis UAB „Ormina“ 2008-09-05 AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad už krovinio dingimą yra atsakingas atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl krovinio dingimo patirtas 21156,50 JAV dolerių krovinio komercinės vertės ir 14,041 eurų ekspedijavimo paslaugų nuostolis (T. 1, b. l. 30). Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009-03-12 atmetė UAB „Ormina“ pretenziją dėl viso krovinio, vežto vagone iš Panerių stoties į Kirgizijos geležinkelių Alamedino stotį pagal SMGS važtaraštį Nr. 594850, praradimo, informavo, kad pretenzijos patenkinti negali, nes vagonas atvyko į vežimo sutartyje nurodytą galinę Alamedino stotį su nepažeistomis plombomis ir be išorinio priėjimo prie krovinio požymių (T. 1, b. l. 31). 2009-03-15 UAB „Ormina“ perleido ieškovui UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimo teisę į 21156,50 JAV dolerių atlyginimą pagal atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareikštą pretenziją (T. 1, b. l. 32). Šis reikalavimo perleidimas nėra pripažintas negaliojančiu. Atsakovas byloje buvo padavęs priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Ormina“ ir ieškovo, pripažinimo niekine ir negaliojančia, tačiau nepašalino priešieškinio trūkumų ir sprendimu šis priešieškinis laikomas nepaduotu. Šios sprendimo dalies atsakovas neskundžia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio nekonstatavo niekinio sandorio fakto ir niekinio sandorio teisinių pasekmių, t. y. nepripažino minėtos reikalavimo perleidimo sutarties niekine. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus, CK 1.78 str. 5 d. taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių apie tai, kad tam tikras sandoris gali prieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Be to, atsakovas byloje nenurodė jokių imperatyvių įstatymų nuostatų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad reikalavimo perleidimo sandoris yra niekinis. SMGS 22, 29, 30 str. ir kitos SMGS nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo siuntėjui perleisti reikalavimo teisę be vežėjo sutikimo. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad siuntėjas neturėjo teisės be jo sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį jo kitam asmeniui, kadangi kreditoriaus asmuo jam ginčo atveju turi esminę reikšmę, kadangi siuntėjas yra vežimo proceso dalyvis, kuris pats pakrovė krovinį, užplombavo vagoną, o pagal SMGS 23 str. 4 paragrafo 3 p. jis yra atleidžiamas už siuntėjo pakrauto į vagoną arba konteinerį krovinio masės ar vienetų skaičiaus trūkumą. Atsakovas šių aplinkybių pagrindu turėjo reikšti reikalavimą, nes šios jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui nustatyti ir konstatuoti, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas prieštarauja CK 6.101 str. 5 d., kuri numato, kad draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Byloje nebuvo pateikta sutartis, kurioje būtų įrašyta sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su tam tikru kreditoriumi, todėl kreditoriaus asmuo yra esminė sutarties sąlyga. Perleistas reikalavimas neatitinka CK 6.102 str. 3 d. suformuluotų kriterijų, kai draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).
Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas, ar skolininkui buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, įteikiant jam atitinkamą reikalavimo perleidimo įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 str. 5 d. nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 str. 1 d. formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 str. 1 d. prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas ar UAB „Ormina“ pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl darytina išvada, kad pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nepradėjo veikti skolininko (atsakovo) atžvilgiu, kad reikalavimo perleidimo fakto naujasis kreditorius negali panaudoti prieš skolininką. Ieškovas ieškinyje taip pat nėra nurodęs, kada ir kokiu būdu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo perimtas reikalavimas iš UAB „Ormina“ yra pagrįstas ir tenkintinas tuo pagrindu, kad pagal SMGS reikalavimus UAB „Ormina“ yra reikalavimo teisės turėtojas, o kas buvo prarasto krovinio savininkas ir kas realiai patyrė žalą dėl krovinio praradimo nedaro įtakos vežimo sutarties šalių teisėms ir pareigoms. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir ieškovo nurodomais argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, kurių pagrindu sutinkama su šia išvada, nesutiktina. SMGS 22 str. yra numatyta geležinkelių solidari atsakomybė už krovinio praradimą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje. Siuntėjas pagal SMGS 29 str. l paragrafą turi teisę pateikti vežimo sutartimi pagrįstas pretenzijas. Siuntėjas pateikia pretenziją kartu su važtaraščio dublikatu (SMGS 29 str. 7 paragrafas). Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Ormina“ yra siuntėjas ir turėjo teisę pareikšti pretenziją atsakovui, tačiau šios teisės turėjimas ir pretenzijos pareiškimas nereiškia, kad turi būti tenkinamas siuntėjo teisių perėmėjo ieškinio reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovui UAB „Ormina“ perleido reikalavimo teisę į 21156,50 JAV dolerių pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareikštą pretenziją . Šioje pretenzijoje buvo nurodyta, kad UAB „Ormina“ dėl krovinio dingimo patyrė 21156,50 JAV dolerių nuostolį. Taigi ieškovas šioje byloje ir turėjo pateikti įrodymus, kad UAB „Ormina“ dėl krovinio dingimo patyrė 21156,50 JAV dolerių nuostolį, tačiau šioje byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Vien tai, kad UAB „Ormina“ išsiuntė krovinio gavėjui krovinį, kurio vertė buvo nurodyta 21156,50 JAV dolerių, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Ormina“ patyrė tokį nuostolį. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas šioje byloje įrodinėjo žalą, kuri pasireiškė krovinio praradimu, t. y. turto netekimu CK 6.249 str. prasme, kad iš krovinio vežimo sutarties kildinant reikalavimo teises visiškai nėra svarbu, ar prekių pirkėjas už prekes jau sumokėjo ar sumokės ateityje arba, kam nuosavybės teise priklausė prekės, kad 1980 m. Vienos konvencija Dėl tarptautinių prekių pirkimo pardavimo sutarčių ir ypač jos IV skirsnis apskritai nereglamentuoja daiktinių teisių, nes joje naudojami prievolinių teisių gynybos būdai. Šių argumentų pagrindu nesutiktina su ieškovo pozicija, kad besąlygiškai ieškovui turėjo būti priteista jo nurodyta krovinio vertė, nesiaiškinant, kokia žala buvo padaryta UAB „Ormina“. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala – tai nukentėjusio asmens turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad krovinio savininkas, gavėjas, kuris 2008-04-23 iš anksto buvo apmokėjęs už numatomas pristatyti prekes, ar kiti asmenys reiškia pretenzijas UAB „Ormina“ dėl krovinio, kad UAB „Ormina“ turėjo ar turi atlyginti nuostolius, susijusius su kroviniu. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad iki reikalavimo perleidimo ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ 2008-11-24 raštu AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė kompensuoti 137 367,87 Lt išlaidas (T. 1., b. l. 67). Šiame rašte buvo nurodyta, kad UADB „ERGO Lietuva“, vadovaudamasi Vežamų krovinių draudimo taisyklėmis Nr.013, yra apdraudusi UAB „Litextrade“ vežamų krovinių draudimo atsakomybę, kad 2008-08-04 UADB „ERGO Lietuva“ gavo pranešimą apie dingusį krovinį (dujinės ir elektrinės viryklės), kuris buvo išsiųstas įmonės ExTrade Limited 2008-07-15 maršrutu Paneriai – Alamedinas, UADB „ERGO Lietuva“ pripažino šį įvykį draudžiamuoju ir sutiko apmokėti viso prarasto krovinio vertę, t. y. 152 630,97 Lt, išskaičiavus 10 proc. išskaitą. Bendra suma sudarė 39784,49 eurus ir buvo išmokėta į UAB „Litextrade“ sąskaitą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo tuo pagrindu, kad yra išmokėjęs draudimo išmoką už prarastą krovinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas šioje byloje turėjo įrodinėti UAB „Ormina“ patirtus nuostolius ir jų dydį, vien tai, kad buvo pažeista vežimo sutartis, nesudaro pagrindo preziumuoti, jog UAB „Ormina“ patyrė ieškovo nurodytus nuostolius. SMGS 23 str. 1 paragrafe nurodyta, jog geležinkelis atsako už nuostolį, kuris atsirado dėl viso arba dalies krovinio praradimo. CK 6.245 str. 3 d. taip pat numato, kad tuo atveju, kai buvo netinkamai įvykdyta sutartis, sutarties šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, patirtus nuostolius turi įrodyti ieškovas. Kadangi šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai apie siuntėjo patirtus nuostolius, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai dėl 51702,25 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą, atmestini.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys, panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas: ieškinys atmestinas. Sprendimo dalis, kuria atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priešieškinis laikytas nepaduotu ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, paliktina nepakeista.
Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, iš ieškovo atsakovui priteistina 1551 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ 26,35 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims pirmosios instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priešieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Priteisti iš ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1551 Lt žyminio mokesčio, valstybei 9 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).