Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2838-1053/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
1-2838-1053/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39461-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2838-1053/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39461-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas 4 kartus, paskutinį kartą:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės atėmimas ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką laikytina, jog 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudos bausmė yra atlikta;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 15.33 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, netoli sankryžos su Žalgirio gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, tačiau turi savo vardu registruotą automobilį „AUDI A3“, kurio valstybinio numerio neprisimena. 2019 m. rugsėjo 13 d. su pažįstamais gėrė degtinę prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuomet pažįstamas R., kurio pavardės nežino, paprašė nuvežti jį į Vilniuje, Savanorių pr. Kaltinamojo teigimu, jis sutiko ir atsisėdo už savo automobilio vairo, o R. atsisėdo šalia į keleivio vietą, o pastarojo draugas, kurio duomenų nežino, atsisėdo ant galinės sėdynės, ir jie išvažiavo. Važiavo Ozo gatve, vėliau nusileido į Geležinio Vilko gatvę ir važiavo link Savanorių prospekto, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino jį alkoholio matuokliu ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,80 promilės girtumas, kurio jis neginčija. Automobilį policijos pareigūnai nuvežė į saugojimo aikštelę, o jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 43-44).

Liudytoja K. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. rugsėjo 13 d. patruliuojant kartu su savo kolega Ž. B., apie 15.28 val. Geležinio Vilko g. važiuojant link Pedagoginio žiedo pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „AUDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas įtartinai manevravo, vingiavo po kelią ir staigiai stabdė. Apvažiavę minėtą automobilį jie pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai yra neblaivus, todėl jie pradėjo stabdyti šį automobilį. Automobiliui sustojus jie priėjo prie vairuotojo ir nustatė, kad tai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ir vairavo minėtą automobilį. Iki tikrinant vairuotoją alkoholio matuokliu pastarasis nieko negėrė, o paprašytas pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Liudytojos teigimu, jiems bendraujant su G. K., pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo, tačiau neigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus jį alkoholio matuokliu pirmą kartą, jam buvo nustatytas 1,86 promilės girtumas, o antrą kartą – 1,81 promilės girtumas. Po to G. K. pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš dvi valandas, jis buvo sulaikytas, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 26-27).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. 15.49 val. ekipažas V1851 sustabdė automobilį „AUDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Pirmo pūtimo metu nustatyta 1,86 promilės girtumas, o antrojo – 1,81 promilės girtumas, vairuotojas pristatytas į OVS, o minėtas automobilis į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 5-6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuops 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. S. 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, jog automobilio „AUDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, automobilio „AUDI A3“ (1999 m., benzinas) vertė 2019 m. rugsėjo mėn. – yra 1200 Eur su PVM (b. l. 9).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad pirmojo patikrinimo metu 2019 m. rugsėjo 13 d., 15.31 val. G. K. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, o antrojo, 15.49 val. jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 29-30).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. kovo 27 d. patikros sertifikato Nr. 0969441 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 31).

Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. K. buvo nustatytas šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., atlikus pirmąjį patikrinimą 15.31 val. jam nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis, o 15.49 val. atlikus antrąjį patikrinimą – 1,81 promilių girtumo laipsnis (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis G. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina apklaustos liudytojos parodymai, alkotesterio kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas bei policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. K. vairavo kelių motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įvertinama ir kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis G. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi, dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutiko, tačiau prašo leisti išmokėti baudą per 2 metus (b. l. 55-56).

Skirdamas bausmę G. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas atsižvelgia į nustatytą girtumo laipsnį – 1,81 promilės. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (proceso dalyvių asmens duomenų b. l. 5), teistas (b. l. 48-51), be kita ko, 2014 m. buvo teistas ir Didžiojoje Britanijoje už analogiškos veikos padarymą, t. y. vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumoka (b. l. 52-54), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

G. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatytinas 2 metų terminas baudai sumokėti, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei baudos dydį.

G. K. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors nagrinėjamu atveju G. K. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnyje saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Pažymėtina, jog šiuo metu kasacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,81 promilės), į tai, kad asmuo jau anksčiau yra teistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų Didžiojoje Britanijoje, į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, spręstina, kad kaltinamajam skirtina artima įstatymo nustatytam vidurkiui baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „AUDI A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats G. K. (b. l. 8). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 1 200 Eur (b. l. 9), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad G. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „AUDI A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Darius Burbulys 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „AUDI A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydamas dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamąjį G. K., nustatant terminą nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (b. l. 11-12). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

G. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 15.33 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 16.04 val. (b. l. 34-36). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. (G. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, G. K. skirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 15.33 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 16.04 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir G. K. laikyti nubaustu galutine bausme – 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti 2 metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „AUDI A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „AUDI A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti G. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvejų metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė