- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e2YT-518-344/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02461-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., S. B., S. A., D. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., S. B., S. A., D. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ji, t. y. sutuoktinė B. B. atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos sutuoktinis A. B.. Bendro gyvenimo su sutuoktiniu metu susilaukė keturių vaikų: dukros R. (B.) R, sūnaus S. B., dukros S. (B.) A. ir dukros D.(B.) K., kurie taip pat kaip ir ji yra A. B. turto įstatyminiai įpėdiniai. Gyvendami santuokoje įsigijo 0,1831 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl dalis šio nekilnojamojo turto sudaro mirusiojo A. B. palikimą. Kartu su sutuoktiniu gyveno šiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name nuo 2015 metų, šiuo adresu abu buvo deklaravę gyvenamąja vietą. Mirus sutuoktiniui, ji ir toliau liko gyventi minėtame būste, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį. Ir po sutuoktinio mirties ji naudojasi ne tik pastatais, bet ir žemės sklypu, todėl, laikytina, kad po jo mirties likusį sutuoktiniui priklausiusį turtą, t .y. dalį minėto žemės sklypo iš karto pradėjo valdyti ir juo naudotis. 2023 m. gruodžio 18 d. Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta Beresnevičienė išdavė liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini), mirusio A. B., paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, jokie notariniai veiksmai dėl šio palikimo nėra atlikti. Šis faktas tik patvirtina aplinkybę, jog savo sutuoktinio palikimą faktiškai priėmė tik ji, iš karto pradėdama valdyti. Turinčio juridine reikšmę fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. B. palikimo perėjimą valstybei. Teismui pripažinus, kad po A. B. mirties jo sutuoktinė B. B. atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, neprieštarautų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys R. R., S. B., S. A. ir D. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pareiškėja B. B. (duomenys neskelbtini), susituokė su A. B., kuris mirė(duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje susilaukė keturių vaikų: dukros R. (B.) R., gimusios(duomenys neskelbtini), sūnaus S. B., gimusio(duomenys neskelbtini), dukros S. (B.) A., gimusios(duomenys neskelbtini) ir dukros D. (B.) K., gimusios (duomenys neskelbtini), Pareiškėja B. B. nuo 2015 m. kovo 18 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu(duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis B. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas gyvenant santuokoje įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini). Ant minėto žemės sklypo esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas viralinė su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Taip pat pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). Pareiškėja B. B. po sutuoktinio A. B. mirties prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo žemės mokesčius, taip pat mokesčius už elektrą, vandenį. Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės 2023 m. gruodžio 18 d. liudijime nurodoma, kad po A. B. mirties niekas iš įpėdinių dėl atsiradusio palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, notarė nėra atlikusi jokių notarinių veiksmų.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja nurodo, kad po vyro mirties liko gyventi šeimos gyvenamuoju būstu buvusiame ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame būste, esančiame adresu(duomenys neskelbtini). Taip pat naudojosi ir prižiūrėjo 0,1831 ha ploto žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ir kuris buvo įsigytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Už minėtą žemės sklypą mokėjo mokesčius. Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės 2023 m. gruodžio 18 d. liudijimas patvirtina, kad dėl mirusio A. B. palikimo priėmimo į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai matyti, kad savo sutuoktinio palikimą faktiškai priėmė tik pareiškėja B. B., pradėdama šį turtą valdyti.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad turtas buvo naudojamas ir prižiūrimas, jis nebuvo perėjęs valstybės žinion. Netikėti pareiškėjos pareiškime, taip pat suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja B. B. po sutuoktinio A. B. mirties jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.