Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo S. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su nukentėjusiuoju A. Ž., naudojosi pastarojo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau teigia, kad šio telefono ir nurodytų nukentėjusiojo dokumentų nepaėmė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu S. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai.

Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis savo bute su S. M. vartojo alkoholį, o J. S. laukė automobilyje. Ji paskambino nukentėjusiajam į mobilųjį telefoną, norėdama pakalbėti su S. M.. Pastarasis, pažadėjęs sugrįžti, bekalbėdamas telefonu išėjo iš buto ir nebegrįžo (1 t., b. l. 39). Teisiamajame posėdyje A. Ž. nurodė analogiškas aplinkybes (2 t., b. l. 107–108). Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ne vieną kartą skambino nukentėjusiajam į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio numerį buvo gavusi anksčiau tą pačią dieną. Norėjo pakalbėti su S. M., o pastarojo telefonas buvo išsikrovęs Kalbėdama telefonu su S. M. reikalavo, kad šis grįžtų į automobilį, nes jai nusibodo laukti. S. M. išėjo ir jie kartu išvažiavo (1 t., b. l. 84). Aplinkybę, kad nuteistasis nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu kalbėjo su liudytoja J. S., ši liudytoja patvirtino ir teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 85). Nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono išklotinių duomenys patvirtina, kad šiai bylai aktualiu laiku vyko aktyvus bendravimas tarp nukentėjusiajam ir liudytojai J. S. priklausančių abonentų (1 t., b. l. 143). Be to, iš šios išklotinės matyti, kad tuo metu nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas veikė (duomenys neskelbtini), t. y. jo gyvenamosios vietos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis užfiksuotas ryšys tą dieną buvo būtent su liudytojos J. S. abonentu. Tai reiškia, kad nukentėjusysis tą dieną telefonu daugiau nesinaudojo. Išeinanti trumpa teksto žinutė užfiksuota tik po dviejų dienų, t. y. 2020 m. sausio 30 d. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, taip pat išklotinės duomenys suponuoja išvadą, kad S. M. buvo paskutinis asmuo, kuris naudojosi A. Ž. mobiliuoju telefonu. Šios išvados nekeičia liudytojos J. S. nurodytos aplinkybės, kad ji nepastebėjo, jog S. M. rankose laikytų kitiems asmenims priklausančius daiktus, nes pagrobti daiktai yra smulkūs ir gali būti lengvai paslepiami. Be to, šis įvykis buvo šaltuoju metu laiku ir S. M. buvo su striuke.

Iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono išklotinių duomenų ir 2020 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo, kuriuo šie duomenys buvo apibendrinti, matyti, kad atlikus A. Ž. mobiliojo ryšio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių su CEL ir IMEI nuorodomis analizę, nustatyta, jog 2020 m. sausio 28 d. nuo 19.51 val. (po paskutinio skambučio su liudytojai priklausančiu abonentu) nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini), po to – (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini)seniūnijoje. Ta pati mobiliojo ryšio telefono veikimo vieta užfiksuota ir kitą dieną nuo 07.03 val. iki 07.04 val. (1 t., b. l. 148, 151). Bylos duomenimis, nuteistojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini)seniūnijoje. Sugretinus šias aplinkybes su prieš tai aptartais nukentėjusiojo ir liudytojos, taip pat paties nuteistojo parodymais, matyti, kad: įvykio dieną, t. y. 2020 m. sausio 28 d., S. M. ir A. Ž. buvo nukentėjusiojo bute (duomenys neskelbtini); liudytoja laukė S. M. automobilyje ir skambino A. Ž. į jo mobilųjį telefoną norėdama pakalbėti su S. M., kad pastarasis eitų pas ją; paskutinis skambutis nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu užfiksuotas su liudytojai priklausančiu abonentu, po skambučio S. M. kartu su J. S. išvyko į namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)seniūnijoje; nukentėjusiojo mobiliojo telefono veikla iš pradžių buvo fiksuojama (duomenys neskelbtini), o vėliau – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, kai tuo metu A. Ž. liko savo namuose.

Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama papildomai liudytoja J. S. nurodė, kad išvykusi iš (duomenys neskelbtini) kartu su S. M. ji važiavo per (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje yra jos su nuteistuoju gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 89). J. S. nurodytas kelionės maršrutas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atitinka 2020 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas vietas, kuriose buvo nukentėjusiojo telefonas. Žemėlapiuose iš maps.lt nurodyta, kad įvykio dieną nukentėjusiojo telefonas pagal GPS koordinates buvo aktyvus šalia S. M. gyvenamosios vietos, t. y. apie 600 m atstumu ir apie 250–300 m atstumu (2 t., b. l. 115–116). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo bute buvo tik A. Ž. ir S. M.. To neginčija ir nuteistasis (1 t., b. l. 166; 2 t., b. l. 118). Tai reiškia, kad niekas kitas nesinaudojo nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu. Turint omeny, kad paskutinis nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu naudojosi nuteistasis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtent nuteistasis pagrobė A. Ž. mobilųjį telefoną.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas bute su S. M. jis vieną kartą pasišalino iš kambario, o ant stalo paliko piniginę. Ryte pastebėjo, kad iš jo piniginės dingo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo ir sveikatos draudimo kortelės (1 t., b. l. 39; 2 t., b. l. 108). 2020 m. kovo 3 d. atlikus kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasta A. Ž. priklausanti sveikatos draudimo kortelė (1 t., b. l. 119). S. M. teigimu, jis rado nukentėjusiojo sveikatos draudimo kortelę automobilyje ir padėjo ją ant spintelės ar šaldytuvo (1 t., b. l. 166). Pažymėtina, kad kratos metu nukentėjusiojo sveikatos draudimo kortelė rasta tarp lošimo kortų (1 t., b. l. 126). Apklaustas liudytoju pareigūnas D. M. parodė, kad buvo apžiūrėti visi nuteistojo buto kambariai, tačiau tyrimui reikšmingų daiktų nebuvo rasta. Tik atkreipus dėmesį į ant šaldytuvo netvarkingai sudėtas kortas ir atidžiai peržvelgus jų krūvą, pareigūnas pastebėjo A. Ž. priklausančią sveikatos draudimo kortelę (1 t., b. l. 93). Nuteistasis teigė, kad kortelę norėjo grąžinti nukentėjusiajam, tačiau, kaip matyti, nagrinėjamas įvykis buvo 2020 m. sausio 28 d., o krata atlikta tik 2020 m. kovo 3 d. Per šį laikotarpį nukentėjusiajam minėta kortelė nebuvo grąžinta (1 t., b. l. 166; 2 t., b. l. 117).

S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusiojo sveikatos draudimo kortelę praėjus keletui dienų po įvykio rado kartu su J. S. (1 t., b. l. 166), o J. S. nurodė, kad šią kortelę rado tik S. M. (1 t., b. l. 89). Teisiamajame posėdyje S. M. pakeitė savo poziciją ir parodė, kad nukentėjusiojo sveikatos draudimo kortelę rado tik jis (2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 22:08-22:20; 2 t., b. l. 117). Be to, teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad jos ir nuteistojo nuomojamame bute ji nepastebėjo svetimų dokumentų, o atliekant kratą pareigūnai rado kažkokią kortelę (2 t., b. l. 85-86). Atsižvelgus į šių parodymų turinį matyti, kad nuteistojo ir J. S. parodymai dėl nukentėjusiojo sveikatos kortelės radimo aplinkybių yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad J. S. yra S. M. sugyventinė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. Ž. parodymai yra neaiškūs ir klaidinantys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent S. M. duoti parodymai nepasižymi vientisumu. A. Ž. viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius, vieni kitus papildančius parodymus, todėl minėti apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Minėta, kad nukentėjusiojo bute kitų asmenų, išskyrus S. M., nebuvo. Išvykus nuteistajam, A. Ž. pastebėjo, kad be mobiliojo telefono iš piniginės dingo įvairios kortelės, iš kurių viena vėliau kratos metu rasta apelianto gyvenamojoje vietoje. Apelianto teigimu, nukentėjusysis tą dieną savo piniginę nešiojosi įvairiose vietose, ją atidarinėjo, todėl galėjo pamesti kitas korteles. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, šis apelianto argumentas laikytinas deklaratyviu, todėl atmetamas.

Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo S. M. valstybės naudai prašoma išieškoti 138,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Be to, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo S. M. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. M. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo S. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.