Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto P. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2012 m. sausio 25 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. sausio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis G. P. surašė P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 str. 1 d. , 124¹ str. 7 d. dėl to, kad P. B. 2012 m. sausio 10 d. 16.40 val. Joniškio rajono savivaldybėje, Joniškio miesto Vilniaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 246.5, 243 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Rover 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame tamsiu paros metu neveikė galiniai žibintai, automobilyje nebuvo gesintuvo, avarinio sustojimo ženklo bei pirmosios pagalbos rinkinio.

2012 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimu P. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir nubaustas: pagal ATPK 123 str. 1 d. – 125 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 20 Lt bauda. Galutinė nuobauda P. B., vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta 125 litų bauda.

Teismo posėdyje P. B. prašė panaikinti baudą, paskirtą dėl automobilio vairavimo nedegant galiniams žibintams, ir parodė, kad 2012-01-10 apie 16.00 val. važiavo į namus. Pasivijo policijos tarnybinis automobilis, sustabdė. Pareigūnai pasakė, kad nedega galiniai žibintai. Paaiškino pareigūnams, kad iš ryto žibintai degė, be to, kadangi dar nebuvo tamsu, pasakė turįs atsargines lemputes, todėl gali iš karto jas pakeisti. Tačiau policijos pareigūnas pasakė, jog surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, parašys, jog blogos oro sąlygos. Paskui liepė parodyti padangas, vaistinėlę, gesintuvą. Gesintuvas automobilyje buvo, bet ne tokio dydžio, avarinio ženklo ir vaistinėlės neturėjo. Nesutinka su nubaudimu dėl žibintų – rytą tikrai matė, kad degė abu žibintai. Važiavo per žvyrkelį, kelias blogas, galėjo atsikratyti. Pareigūnai jį sustabdė 16.10 val. ir tuo metu dar nebuvo tamsus paros metas. Žino, jog turi važiuoti degant galiniams žibintams, bet negalėjo numatyti žibintų gedimo: negalėjo stabdyti automobilio kas 100 m ir tikrinti, ar dega žibintai. Kadangi važiuodamas nepastebėjo, jog žibintai nedega, prašo jam paskirtą baudą panaikinti.

Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, neperžengdamas skundo ribų, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. KET 246.5 punktas draudžia važiuoti transporto priemone, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, t. y draudžiama važiuoti transporto priemone, sugedus galinei šviesai tais atvejais, kai yra tamsus paros metas ir kai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytas faktas, jog nutarime nurodytu laiku P. P. vairuotam automobiliui nešvietė abu galiniai žibintai. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau mano, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas jo vairuotas automobilis, dar nebuvo tamsus paros metas, nes 2012-01-10 saulė leidosi 16.14 val., todėl, jo vertinimu, būtų pakakę pareigūno įspėjimo tam, kad galėtų pakeisti neveikiančias žibintų lemputes naujomis, turėtomis automobilyje. Šis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas nepagrįstas. Pagal KET 3 punktą, tamsusis paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Iš bylos medžiagos (administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų G. P. ir V. S. tarnybinių pranešimų) matyti, kad P. B. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2012-01-10 16.40 val. Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti duomenys (dienraščio „Lietuvos rytas“ kopija) patvirtina, jog 2012-01-10 saulė leidosi 16.14 val., vadinasi, P. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas jau po saulėlydžio, t.y. esant tamsiam paros metui. P. B., ginčydamas pagal ATPK 123 str. 1 d. jam paskirtą nuobaudą, taip pat tvirtina, jog negalėjo numatyti žibintų gedimo. Pasak P. B., rytą, prieš išvykdamas iš namų automobiliu, matė, jog dega abu automobilio galiniai žibintai, o galimybės vėliau patikrinti, ar žibintai važiuojant automobiliu vis dar dega, neturėjo, nes tokiu atveju, pasak P. B., jam būtų reikėję stabdyti automobilį kas 100 metrų. Šie P. B. nurodomi argumentai taip pat nepagrįsti. KET 15 punktas numato reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus. Iš pacituotų KET reikalavimų yra akivaizdu, kad vairuotojui privalu ne tik išvažiuoti techniškai tvarkingu automobiliu, tačiau ir sekti, jog kelionės metu automobiliui neatsirastų gedimų, dėl kurių jį toliau draudžiama eksploatuoti. Pažymėtina, jog galiojantis ATPK numato dvi kaltės formas, kurioms esant galima administracinė atsakomybė – administracinio teisės pažeidimo padarymą tyčia (ATPK 10 str.) ir administracinio teisės pažeidimo padarymą dėl neatsargumo (ATPK 11 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta įrodymų, kad P. B. administracinis teisės pažeidimas padarytas tyčia, tačiau yra pagrindo teigti, kad pažeidėjo veiksmuose yra neatsargumo požymiai, nes ATPK 11 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pagal ATPK 123 str. 1 d. dispoziciją sektų, kad esant norminiame akte (KET 15 p.) numatytai pareigai kelionėje stebėti transporto priemonės techninę būklę, P. B. to nedarė ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad išvengs galimų techninių gedimų, dėl kurių toliau bus draudžiama eksploatuoti transporto priemonę bei tinkamai nekontroliavo transporto priemonės techninės būklės kelionės metu, t.y. veikė neatsargia kaltės forma ir dėl to savalaikiai nepastebėjo atsiradusio gedimo, jo nepašalino ar neatliko kitų KET numatytų veiksmų – neįjungė avarinės signalizacijos, nepritvirtino avarinio ženklo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Joniškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis G. P. pagrįstai surašė P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, o Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas V. Č. pagrįstai nubaudė P. B. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, nes P. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Naikinti P. B. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą pagrindo nėra.

P. B. taip pat nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, kuri nustato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų, o KET 243 punktas nustato, jog eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos, keturratį motociklą ir lengvąjį keturratį motociklą), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys.

Byloje paties P. B. prisipažinimu, kita bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-01-10 16.40 val. sustabdžius P. B. vairuojamą automobilį jame nebuvo gesintuvo, avarinio sustojimo ženklo bei pirmosios pagalbos rinkinio. Šioje dalyje P. B. veiksmai atitinka ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, todėl teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog P. B. pagrįstai nubaustas pagal minėtą įstatymo normą. Administracinės nuobaudos P. B. pagal ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. parinktos ir individualizuotos tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų: administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 123 str. 1 d., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. (sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų) – minimalaus dydžio bauda. Galutinė nuobauda P. B. taip pat skirta laikantis ATPK 33 straipsnio reikalavimų, t.y. paskirta ATPK 123 str. 1 d. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2012-01-25 nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

P. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2012-01-25 nutarimą, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir nubaustas 125 litų dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.