Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. V., R. J., A. S., D. G., V. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. D. G., R. G., O. S., A. P., R. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų tėvai A. J. G. ir P. D. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas A. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai, gyvendami registruotos santuokos metu, (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Pastatų teisinė registracija neatlikta, apie A. G. gyvenamąją vietą ir turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinta įrašai kaimo ūkinės knygos asmeninėje sąskaitoje. Šis turtas įregistruotas tėvo vardu, tačiau laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes įgytas santuokos metu. Po tėvo mirties nė vienas įstatyminis įpėdinis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai lankosi namuose, juos prižiūri, tvarko, remontuoja, prižiūri aplinką, be to, pareiškėjai bendru susitarimu ir lėšomis palaidojo tėvą, sutvarkė jo kapą, jį prižiūri. Namuose jau seniai niekas pastoviai negyvena, todėl pareiškėjai ir toliau šį nekilnojamąjį turtą visi faktiškai valdo, juo rūpinasi, naudojasi kaip savu. Tokie jų veiksmai pripažintini paveldėto turto savininko, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, veiksmais. Pareiškėjų tėvai turėjo septynis vaikus – Z. V., R. J., A. S., D. G., V. P., suinteresuotąjį asmenį – R. G. ir A. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Suinteresuoti asmenys – motina P. D. G., brolis R. G. ir (duomenys neskelbtini) mirusios pareiškėjų sesers A. P. vaikai – O. S., A. P. ir R. P. (duktė Ž. P. (duomenys neskelbtini) mirė) neprieštarauja, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jie nepretenduoja į palikėjo priklausiusią 1/2 nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėjai taip pat nurodo, jog mirusio tėvo pilni ir teisingi anketiniai duomenys – A. J. G.. Jų tėvo tėvas buvo M. G.. Ūkinėje knygoje nurodytas turto savininkas A. G., M., yra tas pats asmuo – pareiškėjų tėvas A. J. G..

Suinteresuoti asmenys P. D. G., R. G., O. S., A. P., R. P. per nustatytą terminą prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjų tėvas A. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvo A. J. G. ir motinos P. D. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), šį faktą pagrindžia prie pareiškimo pridėtas santuokos liudijimas. Iš 2024 m. liepos 16 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. J. G. mirė santuokoje, jo sutuoktinė – P. D. G. (gimusi (duomenys neskelbtini)), vaikai: A. P. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), R. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)), A. S. (gimusi (duomenys neskelbtini)), V. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)), R. J. (gimusi (duomenys neskelbtini)), D. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)), Z. V. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. G. išduoto liudijimo Nr. 6050 matyti, kad po A. J. G. mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų ūkinių knygų įrašų apie A. G. gyvenamąją vietą ir turėtą nekilnojamąjį turtą matyti, jog G. A. M. vardu registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) t. y. pareiškėjų motinai būnant santuokoje su palikėju A. J. G.. Vadovaujantis gyvenamojo namo įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, priklausė A. J. G. ir P. D. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjų nurodytais duomenimis, po tėvo A. J. G. mirties namuose liko gyventi motina P. D. G. ir pareiškėja A. S.. Nors jau seniai namuose niekas negyvena, tačiau pareiškėjai nuolat lankėsi ir lankosi šiuose namuose, jais rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Aplinkybę, kad pareiškėjai rūpinosi namu, patvirtina pateiktos sąskaitos už elektros energijos paslaugas, už vandens tiekimą, iš kurių matyti, kad įsiskolinimų už gyvenamąjį namą nėra, bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo D. Z. S. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Z. V., R. J., A. S., D. G., V. P. po tėvo A. J. G. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinis faktas.

Pareiškėjai siekia paveldėti palikimą po savo tėvo A. J. G. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jie priėmė palikimą po savo tėvo, palikėjo A. J. G. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjai po tėvo A. J. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, pareiškimas šioje dalyje tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra fakto, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Aiškinant teisę nustatančio dokumento turinį, laikytina, kad tai yra dokumentas, tiesiogiai nustatantis asmens subjektines teises, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas, vekselis, taip pat dokumentas, kuris yra tik prielaida kreiptis įgyvendinti asmens subjektines teises, pavyzdžiui, pažyma apie darbą atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kt. Nustatydamas faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso atitinkamam asmeniui, teismas neturi teisės keisti ar papildyti tuose dokumentuose esančių duomenų, t. y. dokumento turinys turi likti toks pats. Nustatydamas dokumento priklausomybę, teismas taip pat neturi spręsti asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56, Teismų praktika, 2005, 24).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų ūkinėje knygoje, sąskaita Nr. 31 ir sąskaita Nr. 29, kur nepilnai nurodyti velionio anketiniai duomenys – G. A., M., priklauso A. J. G.. Taigi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams, palikėjo A. J. G. vaikams ir jo turto paveldėtojams, teisines pasekmes gauti paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjų tėvui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, o kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 445 straipsnis).

Byloje pateikti dokumentai (velionio santuokos liudijimas, mirties liudijimas, pareiškėjų gimimo liudijimai) patvirtina, kad pareiškėjų tėvas buvo A. J. G.. Iš ūkinės knygos matyti, kad nurodytas turto savininkas – A. G., M.. Byloje pateiktas velionio santuokos liudijimas patvirtina, jog A. J. G. tėvavardis – M., taigi jo tėvas buvo M. G..

Įvertinus pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų ūkinėje knygoje, sąskaita Nr. 31 ir sąskaita Nr. 29, kur nepilnai nurodyti pareiškėjų tėvo anketiniai duomenys – G. A., M., priklauso A. J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienam pareiškėjui neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš jų nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. J. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai: (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų ūkinėje knygoje, sąskaita Nr. 31 ir sąskaita Nr. 29, kur nepilnai nurodyti pareiškėjų tėvo anketiniai duomenys – G. A., M., priklauso A. J. G..

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.