Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-07 · Byla Nr. ATP-1211-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
ATP-1211-245/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1211-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00688-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimu E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2015-01-10, apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 20, vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės, jos nesuvaldė ir kliudė šią transporto priemonę. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimai.

Šalies argumentai

E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti nagrinėti nutarimą priėmusiam organui. Skunde nurodo, kad su 2015-10-22 Kauno apylinkės teismo priimtu nutarimu visiškai nesutinka. Jis yra visiškai nepagrįstas ir naikintinas, kadangi skundžiamą nutarimą priėmęs organas visiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, tiesiogiai jį siejančių su eismo įvykiu, o administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai įvertinti tik formaliai. Kauno apylinkės teismas atsižvelgė ir vertino išskirtinai tik automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo N. B. pateiktą tariamą eismo įvykio versiją, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo duotus parodymus. Jo duotus parodymus patvirtino net penki liudytojai: L. V., M. B., D. B., S. M., D. Š.. Nei su vienu iš šių liudytojų jis nėra saistomas jokiais artimais giminystės ar kitais ryšiais, dėl ko nesuprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad šių liudytojų parodymus jis vertina kaip nepatikimus ir abejotinus. N. B. sugalvotos įvykio versijos nepatvirtino nei vienas liudytojas, kadangi visiems žinoma, kad jo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo vietos nebuvo judinamas net keletą dienų. Taip pat apeliantas nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų orų prognozės įvykio metu. Minėti duomenys patvirtina jo parodymus, kad jo automobilis iš vietos, kuri matyti fotonuotraukose, nebuvo judinamas - plotas aplink automobilį yra apsnigtas iš visų pusių, automobilio stogas padengtas sniegu, langai nenuvalyti ir vietomis net aplediję. Hidrometeologinės sąlygos įvykio metu patvirtina ir faktą, kad N. B. pro savo langą negalėjo matyti automobilių apgadinimų, kas aiškiai įrodo, jog būtent N. B. sukūrė įvykių versiją, siekdamas apkaltinti nekaltą asmenį administracinio pažeidimo padarymu.

Teismas jo kaltę pripažino, remiantis N. B., policijos pareigūnų bei ekspertizės išvadomis, tačiau tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek pačioje pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio schemoje atsispindi išskirtinai tik N. B. pateikta įvykių versija, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais papildomais įrodymais. Pareigūnai eismo įvykio schemą nubraižė remiantis ne faktine automobilių stovėjimo vieta, pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, o N. B. parodymais, kad iš vakaro jo automobilis stovėjo šalia pastarojo. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos, atstumas tarp automobilių VW Passat ir Lexus yra nurodytas vienas metras, tuo tarpu iš byloje esančiu fotonuotraukų matyti, kad atstumas tarp automobiliu VW Passat ir Lexus negali būti tik 1 m. kadangi iš fotonuotraukų akivaizdu, jog tarp minėtų automobilių buvo pastatytas trečias automobilis, kuris galimai ir sukėlė eismo įvykį. Pabrėžiama, kad teismo posėdžio metu jo atstovė, advokatė R. K., pateikė teismui prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė šį prašymą priimti, kas įrodo, jog apylinkės teismas net nesistengė surinkti ir visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingų įrodymų. Apelianto teigimu, atlikus papildomą ekspertizę jo, kaip įtariamojo, atsakomybė padarius administracinės teisės pažeidimus, būtų visiškai pašalinta.

Šioje byloje ekspertizės atlikimas bei pateikta eksperto išvada negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, kadangi policijos pareigūnai netinkamai užfiksavo eismo įvykį, t. y. nubraižė eismo įvykio schemą, remiantis išskirtinai tik N. B. jokiais įrodymais nepatvirtintais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, kodėl eismo įvykio schemoje yra pažymėtas būtent 1 metro atstumas, nes N. B. tik akcentavo, kad jo automobilis stovėjo šalia pastarojo automobilio, tačiau tikslaus atstumo neįvardijo. Netiksliai nubraižyta eismo įvykio schema įtakojo eksperto atliktos ekspertizės kokybę. E. B. kyla pagrįstų abejonių, ar pagal galimą eismo įvykio mechanizmą, jog susidūrė minėti automobiliai vienas su kitu, galėjo atsirasti: automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje srityje nubrozdinimų 50 cm aukštyje, kai automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninės dalies nubrozdinimų zonos apatinė riba yra ties apie 51 cm atžyma; automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešinio sparno rato arkos nubrozdinimų 75 cm aukštyje, kai automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninės dalies nubrozdinimų zonos viršutinė riba yra ties apie 76 cm atžyma. Pabrėžiama, teismas negali aklai pasitikėti eksperto priimta išvada, prieš tai jos kruopščiai neįvertinęs.

Vienas pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog jis perstatė savo automobilį į kitą vietą, yra jo automobilio padangų pėdsakų atitikimas šlapiame sniege likusiam protektoriaus įspaude, tačiau pažymima, kad jokių objektyvių ar legitimių įrodymų tam pagrįsti byloje nėra. Be kvalifikuotų ekspertų išvados nustatyti, ar šlapiame sniege likęs protektoriaus įspaudas atitinka jo padangų pėdsakus, yra neįmanoma, kadangi minėtas įspaudas yra pavandenijęs ir pastarojo matosi tik menka dalis. Be to, eismo įvykis įvyko kieme prie daugiabučio namo, kur per dieną parkuojasi daug automobilių. Pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog padaręs eismo įvykį iš pastarojo pasišalino vos per vieną laisvą automobilio vietą, yra tiesiog absurdiška. Jeigu jis būtų turėjęs ketinimą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, būtų apskritai išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, o ne pastatęs automobilį vos per keletą metrų nuo eismo įvykio vietos.

Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo tyčios klausimo, kas yra laikytina esminiu tiek procesinių, tiek materialinių normų pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo E. B. skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimą palikti nepakeistą.

E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. B. kaltu padariusį ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde E. B. ginčija tiek eismo įvykio kilimo, tiek pasišalinimo iš eismo įvykio faktą, nurodant, kad jis 2015-01-10, apie 09.00 val., savo automobilio VW Passat nevairavo, jo automobilis eismo įvykyje nedalyvavo, taigi jis negalėjo ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl automobilių kontakto (tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra) ir iš to atsiradusių pasekmių – automobilių apgadinimų, nes, pasak apelianto, apgadinimų lokalizacija ir pobūdis skiriasi, o abejonėms išsklaidyti teismas be pagrindo netenkino jo atstovės advokatės R. K. prašymo paskirti papildomą autotechninę ekspertizę. Todėl, apelianto teigimu, byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais bei prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

E. B. kaltę patvirtina ne tik kaip liudytojų apklaustų nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų parodymai, bet ir byloje esančios fotonuotraukos, eismo įvykio vietos schema bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 10-14, 34-41) matyti akivaizdūs automobilių apgadinimai, taip pat aiškiai matosi, kad automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis sutampa. Į įvykio vietą atvykę patruliai nustatė, kad toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio VW Passat vairuotojas, pravažiuodamas pro stovėjusį automobilį Lexus, nubraukė priekinio bamperio dešinės pusės kampą ir savo automobilį pastatė kitoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad oro sąlygos eismo įvykio kaltininkui nustatyti buvo palankios. Tiek iš byloje esančių fotonuotraukų, tiek iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties viršininko (b. l. 27) pateiktų duomenų matyti, kad įvykio dieną ir dieną prieš eismo įvykį buvo stebėti sauso ir šlapio sniego krituliai, šlapdriba. Taigi stovėjimo aikštelėje įvykio metu buvo įvairių automobilių padangų pėdsakų, tačiau būtent VW Passat automobilio padangos pėdsakas buvo užfiksuotas prie pat automobilio Lexus. Nors apeliantas ginčija ekspertizės akto patikimumą, tačiau ekspertas V. Š. davė kategorišką išvadą, kad šio eismo įvykio techniniu požiūriu pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, parkuodamasis šalia automobilio Lexus RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono, nepaliko tarpo iš šono, kad šis manevras būtų saugus (b. l. 76-80). Aiškindamas eismo įvykio mechanizmą ekspertas pateikė tikėtiną išvadą, tačiau svarbiausias aspektas, t. y. eismo įvykio sukėlimo kaltininkas, yra nustatytas nekeliant dėl to abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertui buvo pateikti visi tyrimo atlikimui reikšmingi duomenys. Ekspertas buvo informuotas, kad įvykio vietos schema braižyta policijos pareigūno su nukentėjusiojo pagalba. Ekspertas įvertino, kad schemoje nurodytas vieno metro atstumas tarp automobilių, kurį ginčija apeliantas, vienareikšmiai neapibrėžtas, t. y. teikdamas išvadą, specialistas atsižvelgė, jog minėtas atstumas galėjo būti ir didesnis ar mažesnis. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas autotechninę ekspertizę skyrė būtent pagal E. B. atstovės prašymą, taigi tiek nukentėjusysis, tiek pažeidėjas, jo atstovė galėjo suformuluoti ekspertui norimus klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas skirti papildomą ekspertizę yra pagrįstas, apygardos teismo vertinimu, naujų užduočių specialistui suformulavimas nepadėtų nei patvirtinti, nei paneigti E. B. kaltės. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Šiuo atveju tokių įrodymų pakanka. Aukštesnysis teismas taip pat įvertina liudytojo S. K. parodymus, kuris remdamasis savo darbo patirtimi policijoje ir analogiško pobūdžio eismo įvykių tyrimu, paaiškino, kad atvirkštinis variantas, t. y. kad automobilis Lexus būtų apgadinęs transporto priemonę VW Passat, nėra galimas, kadangi neatitiktų apgadinimų pobūdis. Braukimo požymis yra kai vienas automobilis stovi, o kitas pravažiuoja pro tą automobilį. Pėdsakas sniege yra vienas iš duomenų, kad VW Passat iš tiesų pravažiavo pro stovintį automobilį. Liudytojas S. K. yra techninis inžinierius kelių tiesimo eksploatacijos, technikas-statybininkas, taip pat turi įgijęs aukštąjį lengvų automobilių inžinerijos išsilavinimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad toks išsilavinimas atitinka eismo įvykio mechanizmo pirminiam nustatymui reikiamą kompetenciją.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta E. B. skundo teiginį, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo duotus parodymus patvirtinančių liudytojų - L. V., M. B., D. B., S. M., D. Š., parodymais, kadangi nei su vienu iš šių liudytojų jis nėra saistomas jokiais artimais giminystės ar kitais ryšiais. Iš bylos duomenų matyti, kad su minėtais asmenimis apeliantą sieja draugystės, kaimynystės, darbo santykiai. L. V. gyvena kartu su apeliantu, t. y. yra jo sugyventinė, M. B. ir D. B. yra E. B. draugai, kolegos, o S. M. ir D. Š. – kaimynai, su kuriais palaikomi geri santykiai. Taigi minėti asmenys yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismas įvertina ir tai, kad pats E. B., atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, prisistatė būdamas neblaivus. Pagal jo paaiškinimą apylinkės teisme, ketvirtadienio vakarą, t. y. 2015-01-08, jis bare gėrė alų, penktadienį jį į darbą nuvežė kolega M. B., šeštadienį taip pat dirbo, jį parvežė vairuotojas, tuomet vėl nuėjo į barą. Tuomet jam paskambino draugė ir pranešė apie atvykusius policijos pareigūnus, kai jis sugrįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, jam buvo nustatytas 1.61 promilės girtumas (b. l. 25). Lexus savininkas N. B. automobilio apgadinimus pastebėjo 2015-01-10, apie 09.00 val. ryte. Jis bandė surasti VW Passat, ant kurio matėsi nauji apgadinimai, savininką, nepavykus to padaryti, iškvietė policiją. Taigi nukentėjusysis reagavo greitai, nedelsė kviesti policijos pareigūnų, kad šie patys užfiksuotų įvykio aplinkybes. Tuo tarpu E. B. negalėjo paaiškinti, kada ir kaip ant jo vairuojamo automobilio atsirado braukimo žymės. Jei manė, kad kažkas kitas galėjo sukelti eismo įvykį, neaišku, kodėl nesikreipė į policijos pareigūnus, o nuėjo gerti į barą. Visa tai rodo, jog apeliantas, aiškindamas, kad įvykio dieną nevairavo automobilio, stengiasi išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Šiuo atveju abiejų automobilių apgadinimai yra akivaizdūs, todėl nepajusti kontakto su kita transporto priemone E. B. negalėjo. Tai, kad iš įvykio vietos buvo pasišalinta itin primityviai, t. y. perstatant automobilį kiek toliau toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nepašalina E. B. kaltės fakto. Pakankamai žymūs automobilių apgadinimai rodo, jog slystamasis smūgis turėjo būti stiprus.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad E. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės, kadangi nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Todėl E. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis