Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, kaltinamiesiems: R. I., B. J., A. S., jų gynėjams advokatams: A. S., A. J., Mindaugui Perminui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S., jo atstovui advokatui M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. ir 144 str.,

B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 str.,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 str.,

R. I. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link Germanto ežero, vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkte nurodytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią A. S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl ko dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kūno sumušimą, lydimą kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismo įvykio vietoje mirė.

R. I. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link Germanto ežero, eismo įvykio metu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) partrenkęs dviratininkę A. S. ir taip sukėlęs pavojų jos gyvybei, turėdamas pagal Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktų reikalavimus pareigą rūpintis nukentėjusiąja jai nepagelbėjo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors turėjo galimybę suteikti A. S. pagalbą.

B. J. ir A. S. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link Germanto ežero, būdami eismo dalyviais, t.y. keleiviais R. I. vairuojamame automobilyje ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai R. I. automobiliu partrenkė dviratininkę A. S. ir taip sukėlė pavojų jos gyvybei, turėdami pagal Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktų reikalavimus pareigą rūpintis nukentėjusiąja jai nepagelbėjo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors turėjo galimybę suteikti A. S. pagalbą.

3. Automobiliui „(duomenys neskelbtini) v/n DGD 926 (saugomam UAB ,,Mažoji technika“, 1 t., b.l. 36). Laikinai nustatytina visiškas nuosavybės teisių apribojimas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o automobilio saugotoju paskirtina G. S. firmą, esanti K. M. g. 1, Telšiai.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2009-09-15 d. laikotarpyje nuo 16 val. iki autoavarijos padarymo 19 val. 10 min., kaltinamasis pats parvežė alkoholinių gėrimų ir pats su A. S. bei B. J., pastarojo namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Šias aplinkybes patvirtina byloje apklausti kaltinamieji A. S. bei B. J., kurie siekdami padėti išvengti griežtesnės atsakomybės R. I. nurodė, kad jis alkoholio nevartojo, tik taurelę priglausdavo prie lūpų.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų visuma sąlygoja išvadą, kad kaltinamasis pažeidė KET 9, 14,132,133 p. reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota A. S., todėl pripažįstama, kad kaltinamojo R. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 6 d.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad R. I. automobilį vairavo blaivus, nes byloje nenustatyta pakankamai duomenų, kad jis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, bet byloje ištirti įrodymai sąlygoje priešingą tam išvadą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nustatydamas šias aplinkybes, teismas šiomis įstatymo normomis ir vadovavosi.

Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo R. I. girtumas autoavarijos metu, tačiau esminės reikšmės teismo išvadoms ši aplinkybė neturi. Asmuo laikomas neblaiviu, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 straipsnio 8 dalis). Ši nuostata nereiškia, kad byloje turi būti nustatytas promilėmis išreikštas asmens girtumas įvykio metu. Tokiais atvejais užtenka nustatyti, kad įvykio metu asmens kraujyje buvo 0,4 promilės ar daugiau alkoholio. Ši aplinkybė nustatinėjama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai, tai yra visų ištirtų įrodymų visuma.

D. R. I., B. J., A. S. nusikalstamos veikos, numatytos veikos kvalifikacija pagal LR BK 144 str.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal abu kaltinimo epizodus R. I. nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe R. I. pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. I., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padarė neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes ir todėl buvo pavojinga visuomenei. Šiuo pagrindu, teismas padarė išvadą, kad jo atžvilgiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus kitos rūšies bausmes, nebūtų pasiekti jos tikslai, numatyti LR BK 41 str. ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas bei bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (LR BK 56 str.). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei vadovaujantis kitais bausmės skyrimo principais yra pagrindai skirti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę už abiejų nusikalstamų veikų padarymą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, bei nevykdė kitų kaltinamajame akte nurodytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, dėl ko kilusio įvykio metu žuvo dviračiu važiavusi nukentėjusioji. R. I. padaryta nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žuvo žmogus. Taigi, teismas padarė išvadą, kad R. I. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Paskyrus jam už šią veiką laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatyta BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis – kaip sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, – tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju iš tikrųjų realiai nevykdoma. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo šiam kaltinamajam negalima pateisinti kitokia BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamajam R. I. bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti paskyrus realią, BK 286 str. 1 d. straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Iš BK 281 straipsnio 6 dalies mažesniam nei sankcijos matytam vidurkiui, nes ikiteisminio tyrimo metu R. I. duodamas parodymus buvo nuoširdus ir tokiu būdu netrukdė ir neklaidino nustatyti tiesą byloje. Gailėjosi, norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, bet advokatei patarus bijojo eiti į laidotuves. Teismo nuomone, teisme pakeitė parodymus dėl neblaivumo tik patarus gynėjui, taip siekiant išvengti griežtos atsakomybės. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Analogiškais motyvais skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir pagal LR BK 144 str. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Remiantis to kas išdėstyta ir vadovaujantis LR BK 61 str. 1, 2 d., yra pagrindai skirti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis teismo nuomone gali būti skiriamas vidurkis, numatytas LR BK 22 str. 1 d. 144 str.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2. 5 d. 1 ir 2 p. paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu, nes veikos padarytos esant idealiai sutapčiai bei nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms jų rūšims ir kategorijoms ir jos labai skiriasi pagal jų pavojingumą.

Pritaikius LR BK 67 str.1 ir 3 d., 68 str., kaltinamajam R. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Kaip teigia kaltinamųjų A. S. ir B. J. gynėjai, jie pagalbos suteikti negalėjo, nes pagalbos suteikimas būtų neefektyvus ir faktiškai nereikalingas yra pagrįstas. Tačiau aplinkybė, jog pagalbos suteikti nukentėjusiajai nebuvo galima dėl pastarosios mirties, baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes kaltinamieji apie nukentėjusiosios mirtį nežinojo, ir iš įvykio vietos pabėgo. Kaip matyti iš A. S. ir paties B. J. parodymų, B. J. R. I. liepė sustoti ir pranešti policijai, tačiau nei jo nei A. S. veiksmai nebuvo vykdomi dėl jų pačių valios stokos ir aplaidaus požiūrio į įvykio aplinkybe.

Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas palikti be pagalbos, kai gręsia pavojus žmogaus gyvybei, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 144 str.

Civilinio ieškinio ir išlaidų advokato darbo apmokėjimui klausimas.

Nukentėjusysis turėjo išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje, paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais ir jos priteistinos iš kaltinamųjų ( LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.); P. S. priteistina 2000 litų.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusysis P. S. buvo pareiškęs 150 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 69-71). Pagal LR BPK 44 str. 10d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Transporto priemonė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis R. I., buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties liudijimas – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2008-12-13 iki 2009-12-12 (T.1 b.l. 69,70). Draudimo sutarties liudijime nurodyta, kad už žalą padarytą Lietuvos teritorijoje, išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bei kitus normatyvinius aktus, susijusius dėl žalos atlyginimo pagal draudiminius įvykius. Šio įstatymo 19 str., reglamentuojančio išmokų mokėjimo tvarką, 10 punktas nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas atlygina žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos ir žalą padaręs asmuo, jei draudimo sumos neužtenka sveikatos išlaidoms padengti. Įstatymo nustatyta draudimo suma dėl vieno autoįvykio yra 500 tūkst. eurų dėl žalos asmeniui bei 100 tūkst. eurų dėl žalos turtui. Be to, nukentėjusioji buvo apsidraudusi „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ ir žala nukentėjusiajam iš šio draudimo yra išmokėta, pagal nukentėjusiojo parodymus ir (2t. b.l.51,52).

Byloje nukentėjusysis P. S. pareiškė civilinį ieškinį 150 000 Lt sumai (2 t., b.l. 69-71), dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu ieškovas savo ieškininį reikalavimą neturtinei žalai atlyginti prašė tenkinti teismo nuožiūra, baigiamosiose kalbose prašė tenkinti pilnai. Ieškovas nurodė, kad dėl eismo įvykio metu, kurį sukėlė šioje byloje patrauktas kaltinamuoju R. I., jis neteko brangios žmonos, dėl to pergyveno dvasinius ir emocinius sukrėtimus, fizinį skausmą, depresiją, sutriko sveikata, pasikeitė gyvenimo prasmė, priversti kreiptis dėl medicininių ir psichologinių priemonių sau taikymo ir skyrimo. Įsitikinęs, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir jo skausmo kita materialine išraiška įvertinti neįmanoma.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl tiriamo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. žmona. Teismas neabejoja, kad dėl artimos žmonos tragiškos netekties, ieškovas patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai turi būti taikomas visa apimtimi, nors neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Reikalavimas dėl 150.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukreipiamas į eismo įvykio kaltininką R. I., kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkui ir transporto priemonės, dalyvavusios kelių eismo įvykyje, valdytojui.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šiuo atveju pasekmės neatitaisomos – žmonos, motinos, gyvybės atėmimas, skaudi ir mirusiosios artimiesiems neįkainojama. K. R. I. vairavo transporto priemonę neblaivus, neteisėtą veiką padarė grubiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus, jo kaltė pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu ir nerūpestingumu, t.y. nors jis nenorėjo ir nenumatė, kad gali kilti pavojingos pasekmės, bet turėjo ir galėjo ir privalėjo jas numatyti. Nors iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad R. I. turtinė padėtis nėra itin gera nuosavybės teise jis turi – nekilnojamojo turto turi tik po 1/20 gyvenamojo namo ir 1/20 ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ( t.2., b.l.19-26) bei jau minėtą lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) kuriam laikinai nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, yra nedirbantis, santaupų bankuose neturintis ( t.2. b.l. 29-39), bet šios aplinkybės negali būti pripažintos pagrindais, dėl kurių pareikšto civilinio ieškinio dydis galėtų būti sumažintas dar daugiau, nes tokiu būdu būtų pažeistas atsakomybės už padarytą žala visiško atlyginimo principas. Taip pat, atsižvelgiama į tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustato draudiko atsakomybės ribas - atlygintinos neturtinės žalos dydis yra tik 500 eurų, t.y. 1726,40 Lt. skaičiuojant lito kursą su euru santykiu 1:3,4528). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys, dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Kaip pripažino ieškovas ir kaltinamasis R. I. nukentėjusiajam jau yra išmokėta 1726,40 Lt.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam dalį, t.y. 1726,40 Lt, neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus nukentėjusiojo ieškinį tenkinant 80 000 litų sumai, likusioje dalyje dėl 68 273,60 litų atlyginimo nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko kilo eismo įvykis ir kurio metu žuvo žmonės ir paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir pritaikius LR BK 67 str.1 ir 3 d., 68 str., uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams,

- pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 144 str. už pasikėsinimą palikti be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2. 5 d. 1 ir 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą penkeriems metams, uždraudžiant teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Pritaikius LR BK 66 str. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme iš būtą lauką nuo 2009-09-17 iki 2009-09-18.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. I. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą.

A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 144 str., už pasikėsinimą palikti be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir paskirti 15 MGL, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

A. S. paskirtą 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai arba jeigu asmuo vengs savo noru sumokėti baudą bei nebus galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

B. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 144 str., už pasikėsinimą palikti be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir paskirti 15 MGL, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

B. J. paskirtą 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. J. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai arba jeigu asmuo vengs savo noru sumokėti baudą bei nebus galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti B. J. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. P. S. priteisti solidariai iš R. I., A. S. ir B. J. 2000 (du tūkstančius) litų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

N. P. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltininko R. I. 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. I. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti išieškojimą nukreipti į 2009-11-06 nutarimu areštuotose „Svedbank“ sąskaitoje AB, Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias ir joje atsirandančias lėšas, įvykdžius išieškojimą - sąskaitų areštą panaikinti.

Laikinai nustatyti visišką nuosavybės teisių apribojimą R. I. nuosavybės teises į automobilį ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kuris saugojamas iki pat šios dienos kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o automobilio saugotoju paskirti G. S. firmą, esančią K. M. g. 1, Telšiai.

Daiktus, turinčių reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

dviratį „Phantom“ (saugojamas Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje) grąžinti teisėtam savininkui nukentėjusiajam P. S.; automobilio plastmasinių detalių liekanas (saugojamos Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; mikrodaleles iš automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) salono (įpakuotos voke) ir kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytos automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) bei dviračio „Phantom“ fotonuotraukos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.