- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-31
- Bylos Nr.
- 3K-3-366/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Algis Norkūnas, Bronius Pupkovas (pran.)
- Ieškovas
- E. I.
- Atsakovas
- A., A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. I. ir atsakovo A. K. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovui A. K. dėl veiklos nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. I. nurodė, kad 2001 m. spalio 19 d. sudarė su atsakovu A. K. sutartį, pagal kurią pastarasis įsipareigojo savarankiškai vykdyti valiutų ir akcijų prekybą ieškovo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šalys sutarė, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui, per mėnesį gautą pelną iš prekybos valiuta ir akcijomis paskirstys taip: 20 procentų pelno teks atsakovui A. K., o 80 procentų pelno ieškovui E. I. Šalys taip pat numatė, kad tuo atveju, jeigu veikla bus nuostolinga, – tai A. K. ieškovui padengs 80 procentų, ieškovas - 20 procentų veiklos nuostolio. Vykdydamas sutartį, ieškovas į sąskaitą (duomenys neskelbtini) tarptautiniu mokėjimo pavedimu pervedė 100 000 eurų. Gavus atsakovo atliktų sandorių mėnesines prekybos ataskaitas ieškovas pastebėjo, kad jo sąskaitoje esančios piniginės lėšos ne padidėjo, bet sumažėjo, ir kad atsakovas prekiaudamas valiuta nesilaiko sutarties 2.1, 2.2 punktų reikalavimų. 2002 m. lapkričio 11 d. ieškovas atsakovui nusiuntė pranešimą, kad dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų nuo 2002 m. lapkričio 20 d. nutraukia sutartį. Per laikotarpį nuo 2001 m. spalio 30 d. iki 2002 m. gruodžio 5 d. ieškovo sąskaitoje liko tik 18 831,61 euro iš 99 938 eurų. Bendras veiklos nuostolis už šį laikotarpį yra 81 106,39 euro arba 280 044,14 Lt. Laikydamasis 2001 m. spalio 19 d. sutarties 3 punkto nuostatų, gautą veiklos nuostolį ieškovas paskirstė taip: ieškovui tenka 56 008,83 Lt, o atsakovui A. K. – 224 035,31 Lt.
Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt veiklos nuostolių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 2 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2004 m. gegužės 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovo 50 000 Lt veiklos nuostolių ieškovui.
Teismas nurodė, kad šalys 2001 m. spalio 19 d. pasirašė terminuotą sutartį, pagal kurią ieškovas firmoje IG Markets, Friars House atidarė sąskaitas valiutų ir akcijų prekybai, o atsakovas įsipareigojo savarankiškai vykdyti valiutų ir akcijų prekybą ieškovo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) pagal sutarties 2 punkte 2.1, 2.2, 2.3 papunkčiuose nustatytas sąlygas. Pagal IG Markets ataskaitas ir audito išvadą nustatyta, kad per visą atsakovo veiklos laikotarpį jis ieškovui padarė nuostolių už 280 044,14 Lt, todėl pagal sutarties 3 punktą atsakovui tenkanti nuostolių dalis yra 224 035,31 Lt.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir iš atsakovo A. K. priteistus 50 000 Lt veiklos nuostolius sumažino iki 20 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, savo rizika sudaręs su atsakovu sutartį, buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, nes nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti patiriamus nuostolius dėl atsakovo vykdytos prekybinės veiklos, nors tokią galimybę turėjo (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas E. I. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria sumažinti priteisti iš atsakovo veiklos nuostoliai ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. galutinį sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą 2001 m. spalio 19 d. sutartį, privalėjo vadovautis CK 6.193 straipsnyje reglamentuojamomis taisyklėmis ir tik tada spręsti teisinės atsakomybės klausimą dėl kasatoriaus (ieškovo) kaltės, nes tarp jo ir atsakovo kilo sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovas, sudarydamas sutartį, suvokė, kad jis, naudodamasis subjektinėmis teisėmis, privalo ne tik vykdyti jam tenkančias pareigas – prekiauti valiuta, bet ir savanoriškai atlyginti žalą, jei ši bus padaryta. Matydamas, kad prekyba valiuta yra nuostolinga, atsakovas privalėjo imtis visų galimų priemonių pagal šiai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, nes prekyba valiuta buvo atsakovo profesinė veikla (CK 6.256 straipsnio 3 dalis).
2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, apsiribota formaliu CK 6.259 straipsnio dispozicijos perrašymu, nenurodant, kokiu byloje nustatytu ir ištirtu teismo posėdyje įrodymu remiantis yra konstatuota ieškovo kaltė, kad jeigu jis būtų rūpestingesnis, tai galėjo turėti įtakos tam, kad veiklos nuostoliai būtų mažesni. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176-185 straipsniai). Ieškovo kaltės laipsnio įvertinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-119/2005).
3. Neteisinga yra teismo išvada, kad šalių sutartis yra priskirtina prie rizikos sutarčių. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartys pagal naudos apibrėžtumą yra skirstomos į rizikos sutartis ir ekvivalentines. Rizikos sutartys – tokios, kuriose nėra konkrečiai nustatytas naudos gavimas ar šalių pareigų dydis, o ekvivalentinės – tokios, kuriose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis. Kasatoriaus teigimu, jo ir atsakovo buvo sudaryta ekvivalentinė, o ne rizikos sutartis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą bei atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo, esant konkrečiam susitarimui dėl atlygintinų nuostolių dydžio, tai priimtos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.
Kasaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas 2001 m. spalio 23 d. pasirašė įgaliojimą, kuris suteikė atsakovui (kasatoriui) teisę veikti Didžiosios Britanijos firmoje IG Markets ieškovo vardu. CK 1.40 straipsnyje nustatyta, kad atstovo pagal įgaliojimą teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio . Ta pati nuostata įtvirtinta ir CPK 808 straipsnio 1 dalyje. Teismai taikydami Lietuvos, o ne Didžiosios Britanijos teisę, šiurkščiai pažeidė šią normą.
2. Teismas padarė klaidą, tirdamas, analizuodamas ir vertindamas vieną iš pagrindinių įrodymų – ekspertizės aktą. Taip padarytas procesinės teisės normų – CPK 183 ir 185 straipsnių -pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasatoriaus nuomone, eksperto išvada nepakankamai aiški, nepagrįsta, nes jis, skaičiuodamas nuostolių sumą litais, nepagrįstai rėmėsi 2002 m. gruodžio 5 d. JAV dolerio ir lito kursu, nors nuostoliai ar pelnas atsirasdavo atliekant kiekvieną valiutinę operaciją. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti papildomą, pakartotinę ekspertizę, kad būtų nustatytas pelno ar nuostolio dydis litais pagal kiekvienos valiutų pirkimo ir pardavimo operacijos dienos lito ir JAV dolerio kursą.
3. CPK 424 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovas savo reikalavimą grindė Didžiosios Britanijos firmos IG Markets pateikta ataskaita, kuri nėra nei legalizuota Lietuvos konsulinių tarnybų, nei apostilizuota 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo nustatyta tvarka, todėl negali sukelti teisinių pasekmių Lietuvoje. Šis byloje pateiktas įrodymas neatitinka leistinumo požymių, todėl dokumentinis procesas nebuvo galimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasatoriaus E. I. kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad atmestinas ieškovo motyvas dėl jo teisėtų lūkesčių, tikintis, kad atsakovas atlygins nuostolius. Atsakovo teigimu, teisėtus savo lūkesčius ieškovas turėtų vertinti kartu su 2001 m. spalio 23 d. įgaliojimu, kurio pagrindu atsakovas įgijo teises ir pareigas veikti Didžiojoje Britanijoje ir kuriuo ieškovas prisiėmė visišką atsakomybę už visus patirtus nuostolius, išlaidas ir įsipareigojo apdrausti atsakovą nuo visų išlaidų, kurias jis gali patirti, vykdydamas šį įgaliojimą.
Atsakovas taip pat nurodo, kad atmestinas kasatoriaus motyvas dėl netinkamo, jo nuomone, CK 6.193 straipsnio taikymo, vertinant 2001 m. spalio 19 d. sutartį. Sprendimo teisėtumui šios sutarties vertinimas neturi jokios reikšmės. Kasatorius analizuoja 2001 m. spalio 19 d. sutartį atskirtai nuo kitos byloje esančios sutarties – 2001 m. spalio 23 d. įgaliojimo, todėl teismui gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad šalys veikė 2001 m. spalio 19 d. sutarties pagrindu. Atsakovo veiklos Didžiojoje Britanijoje pagrindas yra šalių sudarytas pavedimo santykius įforminantis sandoris – 2001 m. spalio 23 d. įgaliojimas. Būtent šio įgaliojimo pagrindu atsakovas įgijo teisę veikti užsienio valstybėje ir būtent šis įgaliojimas yra šalių teises ir pareigas apibrėžiantis dokumentas.
Atsiliepimu į atsakovo A. K. kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad teismai pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisės normas ir vadovavosi ne 2001 m. spalio 23 d. įgaliojimu, bet 2001 m. spalio 19 d. sutartimi. Įgaliojimas buvo duotas atsakovui veikti formoje IG Markets, prekiaujant valiuta. Šiuo įgaliojimu ieškovas prisiėmė visą atsakomybę ir nuostolių atlyginimą ne atsakovo, o formos IG Markets atžvilgiu, jeigu atsakovas savo veiksmais padarys jai žalos, o 2001 m. spalio 19 d. sutartimi šalys apibrėžė tarpusavio atsiskaitymo, pelno ir nuostolių paskirstymo klausimus. Ginčas šiuo atveju yra kilęs ne dėl įgaliojimo ir jame nurodytų teisių ir pareigų, bet dėl 2001 m. spalio 19 d. sutarties, t. y. dėl galutinio rezultato (veiklos) paskirstymo.
Ieškovo nuomone, visiškai nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad IG Markets pateiktos ataskaitos negalima laikyti rašytiniu įrodymu, nes ji nepatvirtinta finansinių paslaugų priežiūros institucijos (FSA). Pirma, kasatorius nenurodė jokio norminio akto, iš kurio galima būtų daryti išvadą, kad toks patvirtinimas yra reikalingas (CPK 178 straipsnis), antra, pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniais įrodymais yra laikomi dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl, nesant byloje priešingų įrodymų, teismai pagrįstai vadovavosi šios firmos pateiktomis ataskaitomis ir patvirtinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Kasatorius savo kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui).
Byloje nustatyta, kad 2001 m. spalio 19 d. atsakovas ieškovo sutikimu įsipareigojo savarankiškai vykdyti valiutos ir akcijų prekybą ieškovo sąskaitoje, esančioje Londone sutartyje nustatytomis sąlygomis. Taip pat buvo sutarta, kad, pasibaigus sutarties galiojimo laikui, gautą pelną iš prekybos valiuta ir akcijomis šalys paskirstys taip: ieškovui atiteks 80 procentų pelno, o atsakovui – 20 procentų. Jeigu veikla bus vykdoma nuostolingai, tai 80 procentų nuostolių dengs atsakovas, o 20 procentų - ieškovas. Nustatyta, kad ieškovas tam reikalui į sąskaitą, esančią firmoje IG Markets Friars House, pervedė 100 000 eurų. 2002 m. lapkričio mėn. ieškovas patikrinęs prekybos ataskaitas nustatė, kad jo sąskaitoje esantys pinigai ne didėja, o mažėja. Sąskaitoje liko tik 18,831 euras. Atlikus auditą paaiškėjo, kad nuostoliai yra 280 044 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėję šią bylą iš esmės, pagrįstai nurodė, kad kasatorius (atsakovas) netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sutartas sąlygas. Iš 2005 m. birželio 10 d. ekspertizės akto Nr. 11-825-(05), kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė L. S., matyti, kad ieškovui buvo padaryta 276 434,30 Lt nuostolių. Pagal šalių sutartį kasatoriui tektų atlyginti 80 procentų padarytų nuostolių. Iš pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad šie nuostoliai atsirado dėl kasatoriaus (atsakovo) aplaidžių veiksmų. Ieškovas pareiškė ieškinį teismui 50 000 Lt sumai, t. y. gerokai mažesnei sumai, nei padaryta nuostolių.
Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių sudaryta sutartis priskirtina prie padidintos rizikos sutarčių (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovas, pareikšdamas reikalavimą priteisti 50 000 Lt, į tai atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad priteista suma mažintina iki 20 000 Lt dėl to, kad ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas bei aktyvus, yra nepakankamai įtikinantys. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasatorius teigia, kad šį ginčą teismai turėjo spręsti pagal Didžiosios Britanijos teisę ir taip jie šiurkščiai pažeidė CPK 808 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes šalių ginčas yra ne dėl įgaliojimo, o dėl nuostolių, atsiradusių vykdant šalių 2001 m. spalio 19 d. sutartį. Sutartis sudaryta Lietuvoje, ir joje nėra jokių nuorodų į tai, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, būtų nagrinėjami pagal Anglijos ir Velso įstatymus.
Kasatorius taip pat teigia, kad teismai be jokio teisėto pagrindo, siekdami nustatyti pelno ir nuostolių dydį, nepaskyrė papildomos pakartotinės ekspertizės. Šis kasacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. CPK 219 straipsnyje nustatyta, kad tik tuo atveju, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Šiuo atveju reikia nustatyti du ekspertizės akto trūkumus: kad ji nepakankamai aiški ar neišsami. Pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Šių trūkumų nebuvo nustatyta, teismui pakako atliktų audito ir eksperto išvadų.
Visi kiti kasatoriaus argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.