Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba G. V. ūkyje pagalbiniu darbuotoju, teistas paskutinį kartą 2018-10-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 165 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.; pagal BK 284 str. (L. epizodas) laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; pagal BK 135 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir jų dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais įpareigojo visą laisvės apribojimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu; tęsti mokslą ir darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje; per 1 m. 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaitė laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, laikant, jog jis yra atlikęs 16 laisvės apribojimo dienų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 187 stripsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 22 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) , kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, kilusio žodinio konflikto su U. S. metu, tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam U. S. ne mažiau kaip 5 kartus į veido ir galvos sritį, po smūgių nukentėjusiajam U. S. pargriuvus ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam U. S. suduodamas kumščiu bei spirdamas kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį bei įvairias kitas kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam U. S. padarydamas veido minkštųjų audinių sumušimą, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, kairės pusės dešinio šonkaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam U. S. sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 22 d. nuo 19 val. 49 min. iki 23 val. 59 min. laikotarpyje, Biržų mieste, Vytauto gatvėje Nr. 39, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate, laikino sulaikymo patalpoje būdamas laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-60375-18 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tyčia spardydamas kojomis, daužydamas kumščiais, laužydamas rankomis sugadino Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui priklausantį turtą: sugadino duris ir durų stiklą bendros – 95,62 eurų vertės, nulaužė šildymo radiatorių – 12,67 eurų vertės, sugadino kriauklę – 62,66 eurų vertės, sudaužė klozetą-tupyklą – 155,10 eurų vertės, sugadino sienas – 54,24 eurų vertės, sugadino vamzdžius – 23,37 eurų vertės, sugadino staliuką ir kėdę bendros – 14,38 eurų vertės, tuo padarydamas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 418,04 eurų turtinę žalą, tyčia sugadino svetimą, Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui priklausantį turtą.

Kaltinamasis E. P. kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad gruodžio 22 d. jis, A. Š. ir E. V. važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Latviją. Į važiuojamąją dalį norėjo žengti U. S.. Sustojo jo praleisti. U. S. tuo momentu apspjovė mašiną ir spyrė į mašiną. Kilo konfliktas. Jis išlipo, nuėjo prie jo, apsižodžiavo. Ko pasekoje U. S. jam trenkė, gindamasis jis atgal trenkė. U. S. nuvirto, tuo viskas ir baigėsi. Dėl veikos policijos komisariate jis pareigūnams sakė, kad laikino sulaikymo kameroje trūksta oro, nes buvo labai šilta ir tvyrojo sunkus naujų dažų kvapas. Prašė pareigūnų, kad atidarytų duris, nes trūko oro. Pasikarščiavo. Pripažįsta, kad komisariate sugadino kaltinamajame akte išvardytus daiktus ir padarė žalą.

Teisėjas pagarsino kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

14) 2018-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrima įvykio vieta yra Biržai, Vytauto g. 39, laikino sulaikymo patalpa. Į pastatą patenkama pro duris esančias vakarinėje jo pusėje, pro duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra durys. Patekus pro duris esančias koridoriuje, kairėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į kabinetą, kuriame matoma, kad ties viduriu yra pertvara, už pertvaros yra stalai, ant stalo padėtas kompiuteris, šalia jo yra spausdintuvas. Kabineto rytinėje sienoje yra įmontuoti du langai. Į laikino sulaikymo kameras patenkama pro duris esančias minėto kabineto dešinėje pusėje. Matoma, kad prieš patenkant į kameras yra patalpa, kurios lubose įmontuota lempa, lubos sudėtos iš plokščių, aplinkui lempą matoma sugadintos plokštės, kurios yra nufotografuojamos. Patalpos dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į laikino sulaikymo kamerą, dešinėje jos pusėje į grindis yra įmontuotas unitazas, kuris yra baltos spalvos, matyti, kad unitazo kraštas yra apgadintas, taip pat virš unitazo matomas sienoje esantis čiaupo vamzdis, vamzdžio viduje matoma likusį galimai čiaupo sriegį. Pagal kameros vakarinę sieną matoma pastatyta metalinė lova (unitazo viršuje matoma įrengta vaizdo filmavimo kamera). Iš patalpos kuri yra prieš laikino sulaikymo kameros, pietinėje jos sienoje yra taip pat metalinės durys, kurias patraukus į save, matoma, kad durys juda, kleba durų rankena, atidarius duris matoma, kad durų stakta yra metalinė, dešinėje pusėje, ties viduriu yra vieta, kurioje užsifiksuoja durys, matoma, kad vieta, kurioje durys užsifiksuoja, yra pažeista, užlenkta į vidinę pusę. Taip pat atidarius duris į save matoma, kad durys yra deformuotos, jose įmontuotas stiklas yra suskaldytas, durų pusė, kuri yra į kamerą, yra apgadintos. Patekus į laikino sulaikymo patalpą matoma, kad ant grindų guli radiatorius, virš jo yra nulenkti iš sienos išlindę metaliniai strypai bei nulenkti vamzdžiai. Įėjus į kamerą, dešinėje jos pusėje matoma, kad yra apgadintas betoninis sienos kampas. Pagal pietinę kameros pusę į grindis yra įmontuotas unitazas, kuris taip pat apgadintas, šalia unitazo yra metalinė kriauklė, ji yra nulenkta, po kriaukle esantis plastikinis vamzdis guli ant grindų, Virš kriauklės yra įmontuotas vamzdis, kurio viduje galimai matomas čiaupo sriegis. Pagal vakarinę sieną yra metalinė lova, kurią nuo unitazo skiria betoninė siena, matoma, kad betoninė siena yra taip pat apgadinta. Virš metalinės lovos, kampe yra įrengta filmavimo kamera. Pagal šiaurinę kameros sieną matoma pastatytą metalinę spintelę, šalia jos yra metalinis staliukas, kuris varžtais pritvirtintas į grindis, staliukas yra nulenktas į kameros vidurį, jo konstrukcijos yra netvirtos ir atsilaisvinusios. Šalia minėto staliuko yra kėdė, kuri varžtais pritvirtinta prie grindų, tačiau du jos varžtai yra išplėšti iš grindų. Įvykio vieta yra nufotografuota, iš jos niekas nepaimta (1 t., b.l. 176-178, 179-186);

15) 2019-01-03 Nr. 50-PR2-46 Panevėžio apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus vedėjo K. Š.tarnybinis pranešimas "Dėl vaizdo įrašų", iš kurio matyti, kad atsakydamas į Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus viršininko D. Č. 2018-12-27 raštą Nr. 50-PR2-18642 pateikia vaizdo medžiagą. Pridedama 1 CD (1 t., b.l., 188, 189);

16) 2019-02-26 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta CD laikmena su vaizdo medžiaga 2018-12-22 Panevėžio AVPK Biržų r. PK laikino sulaikymo patalpų sugadinimo, pateikta 2019-01-03 K. Š. tarnybiniu pranešimu. Apžiūros metu buvo apžiūrėti CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai 43 failai. Peržiūrėjus visus vaizdo įrašus, failuose nuo 1 iki 3, 5, 7, nuo 9 iki 13, 15, 17, nuo 19 iki 28, 32, 33 ir 37 matyti kaip E. P. būdamas laikino sulaikymo patalpoje gadina inventorių (1 t., b.l., 190-193);

17) 2018-12-28 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinis pranešimas "Dėl girtumo nustatymo", iš kurio matyti jog jis praneša, kad 2018-12-22 dirbant baudžiamojoje byloje Nr.01-1-60375-18 alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0100 E. P., gim. 1993-05-22, buvo nustatytas 1,97 %, alkoholinis girtumas (2 t., b.l. 115).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomeninės rimties sutrikdymą kaip pasekmę rodo, kad aplinkiniams kaltininko veiksmais buvo sukeltas išgąstis, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą paprastai rodo, tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 str., byloje yra pilnai įrodyta, kad E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 22 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, kilusio žodinio konflikto su U. S. metu, tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam U. S. ne mažiau kaip 5 kartus į veido ir galvos sritį, po smūgių nukentėjusiajam U. S. pargriuvus ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam U. S. suduodamas kumščiu bei spirdamas kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį bei įvairias kitas kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas veido minkštųjų audinių sumušimą, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, kairės pusės dešinio šonkaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi E. P. veiksmais – dėl jo suduotų smūgių nukentėjusiajam į veidą ir galvą, šiam pargriuvus ant žemės dėl suduotų smūgių ir spyrių kojomis į įvairias kūno vietas, šiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, E. P. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 138 str. 1 d. Tokiais kaltinamojo veiksmais be jokios abejonės buvo pažeista viešoji tvarką ir sutrikdyta visuomeninė rimtis, sužalotas nukentėjusysis, jis buvo pažemintas, aplinkiniai patyrė išgąstį, buvo nutrauktas žmonių poilsis.

E. P. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – nukentėjusiojo U. S., liudytojų A. S., J. A., D. L., A. Š., E. V. apklausos protokolai, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti bylos rašytiniai duomenys.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

Aukščiau išdėstyti įrodymai byloje, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad E. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate, laikino sulaikymo patalpoje tyčia spardydamas kojomis, daužydamas kumščiais, laužydamas rankomis sugadino Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui priklausantį turtą, tuo padarydamas Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui bendrą 418,04 eurų turtinę žalą, tyčia sugadino svetimą, Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui priklausantį turtą. Todėl tokia E. P. veika kvalifikuotina tyčinis svetimo turto sugadinimas.

Remiantis išdėstytais įrodymais ir aptartais argumentais bei motyvais, teismas byloje laiko įrodytu, kad E. P., 2018 m. gruodžio 22 d., nuo 19.49 val. iki 23.59 val., Biržuose, Vytauto g. 39, tyčia sugadino 418,04 Eur vertės turtą, t. y. sugadino duris ir durų stiklą, nulaužė šildymo radiatorių, sugadino kriauklę, sudaužė klozetą-tupyklą, sugadino sienas, vamzdžius, staliuką ir kėdę, todėl tokia E. P. veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sugadinimas).

Kaltinamojo atsakomybė, civilinis ieškinys, kiti bylos klausimai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje yra tos, kad jis pripažino padaręs veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtine žalą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikas padarė recidyvistas.

Skirdamas bausmę E. P. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmę įvertintina padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veiksmų tikslai ir motyvai, kilę padariniai, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikos tyčinės. E. P. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b.l. 91-95), dirba G. V. ūkininko ūkyje pagalbiniu darbuotoju (2 t., b.l. 89), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, per 1 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už KET nusižengimą, bauda sumokėta (2 t., b.l. 90), nėra duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, priklausomybių ligų įskaitoje, atlygino civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vertinama ir tai, jog E. P. nukentėjusiajam ne mažiau 5 kartų sudavė kumščiu į veido ir galvos sritį, šiam dėl to pargriuvus ant žemės, suduodamas kumščiu ir spirdamas kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertintina ir tai, kad 2018-10-03 kaltinamasis yra nuteistas pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 puntą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatlikęs bausmės padarė naujus nusikaltimus. Taip pat atsižvelgtina, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba ūkininko ūkyje. Svarbu įvertinti ir tai, kad nors smurtinius veiksmus prieš U. S. pirmasis atliko kaltinamasis, tačiau nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, ir kaltinamajam jį užkalbinus, nukentėjusys spjovė į automobilį. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos prieš U. S. pavojingumą. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Nors prokuroras prašo skirti laisvės atėmimo bausmes, atidedant bausmės vykdymą, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 138 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimo, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir yra visiškai netikslingas. Teismo vertinimu, siekiant išsaugoti kaltinamojo turimus socialinius ryšius, vertinant kaltinamojo galimybes baigti atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytas žalas, kaltinamojo atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant švelnesnę bausmės rūšį nei prašo prokuroras už padarytus nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, kaltinamajam E. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus. Teismo vertinimu, ši bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą, ir t.t.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrintinos bausmes apimant ir iš dalies jas sudedant. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kuris jau aptartas aukščiau. Bendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėtina minimali bausmė, nes kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir į tai, kad skiria nedidelis laiko tarpas tarp abiejų nusikalstamų veikų, būtent toks laikotarpis būtų proporcingas ir leistų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu bausmė subendrintina su 2018-10-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 596,15 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam U. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b. l. 163-166), tačiau civilinė ieškovė raštu nurodė, kad kaltinamasis minėtą žalą atlygino (3 t., b. l. 16).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštas 1300,00 Eur civilinis ieškinys dėl turto sugadinimo yra pagrįstas dokumentais, todėl civilinis ieškinys visiškai tenkinamas (1 t., b. l. 196, 2 t., b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis U. S. pareiškė 5000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 72-73). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos dydį U. S. teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu kaltinamojo veiksmais buvo nukentėjusysis buvo sužalotas – jam padarytos veido minkštųjų audinių sumušimas, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, kairės pusės dešinio šonkaulio lūžis. Neabejotinai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėjo gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad be patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau nukentėjusiojo U. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį charakterizuojančius įrodymus, t. y. jis dirbantis pas ūkininką darbininku. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kaip minėta, jog konfliktinę situaciją iš dalies iniciavo ir pats nukentėjusysis, jis buvo neblaivus, elgėsi provokuojančiai ir rizikingai, todėl teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismų praktiką, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2000,00 Eur. Teismas mano, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 18.43 val. iki 2019 m. gruodžio 24 d. 11.55 val.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinis įrodymas – CD diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b.l. 189), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Proceso išlaidomis pripažintinos dokumentų įteikimo išlaidos – 3,36 euro, jos priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir jų dalinio sudėjimo būdu ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi E. P., paskirtą bausmę subendrinti su 2018-10-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1 (vieneriais) metais laisvės apribojimo (įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas), iš dalies sudedant (prie nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesnės neatliktos bausmės) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais įpareigoti E. P. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu; dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje; per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 18.43 val. iki 2019 m. gruodžio 24 d. 11.55 val., laikant, jog jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones. Pradėjus vykdyti bausmę kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - panaikinti, E. P. asmens tapatybės kortelę grąžinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš E. P. priteisti 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nukentėjusiojo U. S. civilinį ieškinį tenkintiiš dalies ir priteisti iš E. P. nukentėjusiajam U. S. 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – CD diską su vaizdo medžiaga (1 t., b.l. 189), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Priteisti iš E. P. 3,36 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.