- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-17
- Bylos Nr.
- 2YT-17765-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11115-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., V. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą (b. l. 3-4).
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. J. L. Suinteresuoti asmenys L. K. ir V. R. yra pilnamečiai pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikai. Gyvenant santuokoje pareiškėja ir jos sutuoktinis jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Sutuoktiniai gyveno, o šiuo metu pareiškėja ir toliau gyvena dukrai L. K. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio mirties į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau visą sutuoktiniui priklausantį turtą perėmė. Po sutuoktinio mirties liko jo asmeniniai daiktai: rūbai, radijas, knygos, vestuvinis žiedas, sutuoktinio pensija, kuri iki sutuoktinio mirties nebuvo atsiimta. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo. Nustatyti juridinį faktą pareiškėjai reikia dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. K. ir V. R. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 22-25). Patvirtina, jog pareiškėja ir A. J. L. iki jo mirties gyveno, o pareiškėja ir šiuo metu tebegyvena dukrai L. K. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokoje jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Po tėvo mirties likusiais daiktais rūpinasi pareiškėja, yra likusi neatsiimta A. J. L. priklausanti pensijos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. J. L. (b. l. 7) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 13). Po palikėjo mirties jokio jo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neliko (b. l. 11).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio A. J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais Suinteresuoti asmenys – palikėjo vaikai L. K. ir V. R. (b. l. 8-9) į tėvo palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjo palikimą pretenduoja tik jo sutuoktinė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno kartu su juo dukrai L. K. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), vedė bendrą ūkį, po palikėjo mirties pareiškėja perėmė palikėjui priklausančius asmeninius daiktus. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje (b. l. 12), perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos sutuoktinio A. J. L. mirties atsiradusį palikimą ji priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.