Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusios mažametės G. A. įstatyminei atstovei M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo su automobilių kėbulų remonto profesija, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikas) ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę M. A., būtent: 2017 m. liepos 27 d., apie 17.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia stūmė nukentėjusiąją M. A., dėl ko ji griūdama ant sofos susitrenkė abi kojas, po ko namo ketvirto aukšto bendro naudojimo laiptinės aikštelėje, sugriebė už plaukų, juos tampė ir du kartus trenkė galvą į buto Nr. (duomenys neskelbtini) medines duris, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 17.30 val., namo ketvirto aukšto bendro naudojimo laiptinės aikštelėje, norėdamas uždaryti buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, prispaudė nukentėjusiajai M. A. kairiąją koją, dėl ko įdrėskė kairės pėdos nugarėlę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairio kelio vidinėje pusėje, abejose blauzdose, nubrozdinimą kairės pėdos nugariniame paviršiuje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę M. A., būtent: 2018 m. sausio 18 d., apie 18.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia stūmė nukentėjusiąją M. A., dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino kairės rankos alkūnę, po ko abiejuose buto kambariuose ir vonioje sugriebė už plaukų, juos tampė, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų trenkė galvą į sieną, po ko prispaudė nukentėjusią M. A. prie grindų ir kojos keliu spaudė jos kaklą, taip smaugdamas ją, rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. A. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametę G. A., būtent: 2018 m. sausio 18 d., apie 18.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia pastumdamas M. A., kuri ant rankų laikė mažametę G. A., ir kartu su ja atsitrenkė į sieną, sutrenkė mažametės G. A. galvą į sieną, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo M. J. parodymai teisme, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai, pilnai patvirtino jam pareikštus kaltinimus ir su jais sutiko, pilnai pripažino, kad kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę M. A. bei mažametę G. A., kuriuos nuosekliai patvirtina nukentėjusiosios M. A., liudytojų M. Š., K. A., V. S., S. J., paties M. J. ikiteisminio tyrimo apklausų parodymai, juos objektyviai pagrindžia specialisto išvados, kiti bylos rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog šie įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir įrodo, jog kaltinamasis M. J. artimoje aplinkoje savo sugyventinės M. A. bei mažametės G. A. atžvilgiu veikė neteisėtai ir nusikalstamai, naudojo smurtą ir taip joms sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai jas sužalojo, ir jis tai suvokė, bei padarė nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikas) ir 140 straipsnio 3 dalį, inkriminuotos veikos kvalifikuotos teisingai.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. J., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neteistas (II tomas, b. l. 70-79), šis teistumas jam pirmas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytos tiesiogine tyčia (nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu) ir netiesiogine tyčia (nukentėjusiosios G. A. atžvilgiu). Praeityje administracine tvarka baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II tomas, b. l. 81). Kaltinamasis jauno amžiaus, dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jaučia atsakomybę, nurodė, kad blaivus taip nebūtų pasielgęs, alkoholis prisidėjo prie neigiamų emocijų ir savo poelgį įvertino neigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu gyvena pas tėvus ir su jais palaiko tvirtus socialinius santykius, turi tikslą įsidarbinti, tikėtina, jog jo ateities ketinimai pozityvūs, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose, nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas baudžiamajame įstatyme kriminalizuotas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos straipsnių sankcijose numatytos švelnesnio pobūdžio, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, šiuo atveju pažymėtina, kad bausmė – viešieji darbai neskirtini, kadangi kaltinamasis yra po traumos ir šiuo metu dėl žastikaulio bei kulno lūžių turi nedarbingumą, ir bauda (BK 47 straipsnis) už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Bausmės dydžiai nustatytini mažesni už bausmių vidurkius numatytus įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 48 straipsnio 2 dalis). Tarpusavyje bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, lygią minimaliam tos bausmės rūšies dydžiui, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl nusikalstamų veikų gailisi, bei visiško sudėjimo būdu, pridedant paskirtą baudą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamajam skirtini jo padarytoms veikoms ir asmenybei proporcingi įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikalstamų veikų (BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktai). Į atliktą bausmę – sumokėtą baudą, kadangi kaltinamasis nedirba ir pastovių pajamų negauna, įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. A. bei G. A. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m atstumu, siekiant apsaugoti šių nukentėjusiųjų teisėtus interesus, bei 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72¹, 72² straipsniai).

M. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. A. bei G. A. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m atstumu, paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, neišnykus šio įpareigojimo paskyrimo pagrindams, siekiant užtikrinti tęstinumą ir apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, užtikrinant teismo nuosprendžio netrukdomą vykdymą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji, atstovaudama nukentėjusios mažametės G. A. teisėtus interesus, M. A. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo M. J. už mažametei G. A. padarytos neturtinės žalos atlyginimą (II tomas, b. l. 29-30). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl 2018-01-18 kaltinamojo neteisėtų veiksmų G. A. patyrė neturtinę žalą, prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio ji patyrė stresą, skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, vaikas po įvykio sunkiai atsigavo, kurį laiką bijojo būti namuose, mano, kad dalinai jos patirtą neturtinę žalą kompensuotų 1000 EUR suma.

Vertinant gauto nukentėjusiosios M. A. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (140 EUR) pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai M. A. turi būti atlyginama jos patirta turtinė žala, vienareikšmiškai atsiradusi tik dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų ir tik patvirtinta rašytiniais įrodymais, tačiau nukentėjusioji negali siekti praturtėti kaltinamojo sąskaita, t. y. pagerinti savo turtinės padėties labiau už tą, kuri buvo iki nukentėjusiosios turtinių teisių pažeidimo, nes tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principui. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo apklausos metu pareiškė, jog kaltinamasis 2018-01-18 įvykio laiku sudaužė jos telefono "Asus Zenfone Go ZB551KL Dual 16GB Black" ekraną, tačiau, kuriuo tiksliai momentu ir kaip jis tai padarė, nurodyti ji negalėjo, kadangi nematė, sudaužytą telefono ekraną pastebėjo tik tada, kai po įvykio jau buvo išbėgusi pas kaimynę, tuo tarpu pats kaltinamasis nurodė, kad įvykio laiku buvo paėmęs nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną „Asus Zenfone 551“ ir norėjo pažiūrėti, su kuo ji susirašinėja, tuo metu ji puolė prie jo ir bandė iš rankų atimti telefoną, jie susistumdė, tuo laiku telefoną turėjo savo rankose, pradėjo belstis kaimynai į duris, tada, ar tai jis telefoną atidavė pačiai nukentėjusiajai, ar ji jam iš rankų išplėšė, dabar nėra įsitikinęs, ar telefonas buvo sugadintas nematė, bet konflikto metu telefonas nebuvo iškritęs jam iš rankų ir jokių veiksmų, kad sudaužytų telefono ekraną nedarė. Kaip matyti iš parodymų, pati nukentėjusioji negalėjo garantuoti, kada ir kaip kaltinamasis sudaužė jos telefono ekraną, nes to ji nematė, be to, 2018-02-28 nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną konstatuota, jog objektyvių duomenų, įrodančių, kad M. J. tyčia, tikslingai būtų sudaužęs mobilaus ryšio telefono "Asus Zenfone Go ZB551KL Dual 16GB Black" ekraną, nenustatyta (II tomas, b. l. 167-168), o tik remiantis vienpusiškais nukentėjusiosios parodymais, ir tai tik jos įsitikinimu ar manymu pagrindžiančiomis prielaidomis, teismas negali daryti kategoriškos išvados dėl kaltinamojo tyčinio jos turto sugadinimo, kadangi joks kitas objektyvus įrodomosios galios šaltinis šių jos parodymų nepatvirtina. Be to, ir turto vertės klausimu nukentėjusioji proceso metu nebuvo nuosekli, iš pradžių ji nurodė, kad įvykio laiku reali jos telefono vertė 60 EUR (tokios vertės turtas nurodytas ir aukščiau minėtame 2018-02-28 nutarime), kadangi jis buvo panaudotas, o 2018-03-30 civiliniame ieškinyje ji jau nurodo jo vertę 140 EUR sumai, kadangi tokio naujo telefono didžiausia vertė yra 139 EUR. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiosios M. A. civilinis ieškinys dėl 140 EUR (vieno šimto keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir netenkintinas, bei iš kaltinamojo M. J. nepriteistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Vertinant gauto nukentėjusiosios M. A. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos (3000 EUR) pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš specialisto išvados Nr. G 120/2018(04) matyti, jog M. A. buvo padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kuriems padaryti reikėjo penkių smūginių poveikių bukais kietais daiktais, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti artimoje aplinkoje, dėl kurių, anot nukentėjusiosios, jai buvo sunku atsigauti, buvo sukrėsta, pažeista jos dvasinė pusiausvyra, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė jos sveikatą, pasekmės jaučiamos iki šiol, be to, byloje liudytojas K. A. patvirtino, kad įvykio laiku nukentėjusioji su mergaite iš buto išbėgo išsigandusios ir nusiverkusios, mergaitė klykė, liudytoja V. S. taip pat patvirtino, kad kaimynė (nukentėjusioji) įvykio laiku visa drebėjo ir verkė, ją ramino, sakė, kad jai labai skauda pirštą, laikė jį užlenkusi, skundėsi labai dideliu galvos skausmu. Teismo vertinimu, dėl minėtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė trumpalaikius psichologinius, psichinius išgyvenimus, tačiau jai specialisto nustatyti sužalojimai išgydomi, nepaliekant estetinės išvaizdos pakitimų (randų), dėl kurių moraliniai nuostoliai (nepatogumai) laikini, ir tai nukentėjusiajai ateityje neturėtų sukelti dvasinių išgyvenimų. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nekonkretizavo, kaip neigiamai turėti dvasiniai išgyvenimai paveikė jos sveikatą, jokie medicininiai dokumentai, pagrindžiantys jos sveikatos būklės pablogėjimą, realias pasekmes, prie civilinio ieškinio nebuvo gauti. Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 EUR (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajai M. A. pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, bei jai priteistina 400 EUR (keturių šimtų eurų) suma neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. J., kurio nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir buvo padaryta žala. Šis teismo nustatytinas žalos dydis išlaiko skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypsta ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.

Vertinant gauto nukentėjusiosios M. A., atstovaujančios nukentėjusios mažametės G. A. teisėtus interesus, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos (1000 EUR) pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš specialisto išvados Nr. G 119/2018(04) matyti, jog mažametei G. A. buvo padarytas nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas artimoje aplinkoje, nukentėjusioji tik dviejų metukų, dėl kurio, anot jos įstatyminės atstovės, patyrė didžiulį stresą, skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, vaikas po įvykio sunkiai atsigavo, kurį laiką bijojo būti namuose, be to, byloje liudytojas K. A. patvirtino, kad įvykio laiku nukentėjusioji M. A. su mažamete mergaite iš buto išbėgo išsigandusios ir nusiverkusios, mergaitė ilgai klykė, liudytoja V. S. taip pat patvirtino, kad iš kaimynės (nukentėjusiosios M. A.) rankų paėmė jos klykiantį vaiką ir savo bute jį ramino, vaikas labai klykė, kaip įmanydama stengėsi nuraminti verkiančią mergaitę, šiai mergaitei ant kaktos buvo matyti nubrozdinimas su guziuku. Teismo vertinimu, dėl minėto sužalojimo nukentėjusioji mažametė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė psichologinius, psichinius išgyvenimus, dėl kurių, atsižvelgiant į vaiko amžių, pasekmės jaučiamos iki šiol, jaučia nepatogumus, pasidarė baikštesnė, nuolat įsitempusi, padidėjęs jautrumas. Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 1000 EUR (vieno tūkstančių eurų) neturtinės žalos nukentėjusiai mažametei G. A. pagrįstas ir tenkintas iš dalies, bei jai priteistina 600 EUR (šešių šimtų eurų) suma neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. J., kurio nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai mažametei ir buvo padaryta žala. Šis teismo nustatytinas žalos dydis išlaiko skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypsta ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.

Byloje 2018-02-13 prokuroro nutarimu M. J. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo nuosavybės teisės dalį – 1000 (vieną tūkstantį) eurų jam priklausančių piniginių lėšų, esančių banko AB „Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas apribojimo terminas nuo 2018-02-13 iki 2018-08-13, tikslu užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. 2018-03-26 teisme iš VĮ „Registrų centras“ buvo gautas pranešimas, kad minėtas prokuroro nutarimas nebuvo gautas ir įregistruotas Turto arešto aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad byloje M. J. priteistas civilinis ieškinys už 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) sumą, siekiant jį užtikrinti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos skirtinas M. J. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo nuosavybės teisės dalį – 1000 (vieną tūkstantį) eurų jam priklausančių piniginių lėšų, esančių banko AB „Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis apribojimas jam taikytinas iki visiško priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-07-27 įvykio nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu), ir skirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams,

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018-01-18 įvykio nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu), ir skirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams,pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2018-01-18 įvykio nukentėjusiosios G. A. atžvilgiu), ir skirti 60 MGL (3000 eurų, trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bei visiško sudėjimo būdu ir M. J. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 60 MGL (3000 eurų, trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 40 MGL (2000 eurų, dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, M. J. įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, ir gydytis nuo alkoholizmo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę (sumokėtą baudą) M. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-27 18.00 val. iki 2017-07-28 14.15 val. ir nuo 2018-01-18 18.37 val. iki 2018-01-19 14.20 val. (2 paras) bei laikyti, kad M. J. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 4 MGL (200 eurų, dviejų šimtų eurų) dydžio baudą. Įpareigoti M. J. likusią nesumokėtą 36 MGL (1800 eurų, vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. A. bei G. A. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m atstumu, bei 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. A. bei G. A. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m atstumu, bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios M. A. civilinį ieškinį dėl 140 EUR (vieno šimto keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo netenkinti kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiosios M. A. 3000 EUR (trijų tūkstančių eurų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 400 EUR (keturis šimtus eurų) iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiajai M. A..

Nukentėjusiosios mažametės G. A. įstatyminės atstovės M. A. 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 600 EUR (šešis šimtus eurų) iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiajai mažametei G. A., paliekant neribotą šių piniginių lėšų disponavimo teisę vaiko interesais jo teisėtai įstatyminei atstovei mamai M. A..

Skirti M. J. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo nuosavybės teisės dalį – 1000 (vieną tūkstantį) eurų jam priklausančių piniginių lėšų, esančių banko AB „Luminor Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką jų apribojimą nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos iki visiško priteistų civilinių ieškinių atlyginimo.

Paskelbus nuosprendį, jo nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.