Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. I.-P.,

2022 m. balandžio 13 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. U. skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. O. M. U. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 22S236 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Paaiškina, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 23 d. teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą Nr. 004400010, galiojančią nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir buvo įdarbintas UAB „GR PRO“, kuri ir tarpininkavo dėl vizos gavimo. 2021 m. spalio 25 d. pareiškėjas dėl darbdavio UAB „GR PRO“ suklydimo buvo atleistas iš darbo, todėl Departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. panaikino jam vizą. 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamento Klaipėdos skyrių dėl galimybės atstatyti jam panaikintą vizą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad to padaryti techniškai neįmanoma. Todėl 2021 m. lapkričio 17 d. Departamento Klaipėdos skyriui jis pateikė prašymą leisti jam pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinės vizos išdavimo, būnant Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Prašyme nurodė priežastį, kodėl pareiškėjas to negalėjo padaryti iš karto, t. y. jis neturėjo pažymos apie savo (ne)teistumą Kirgizijoje, kuri yra vienas iš būtinų dokumentų, kreipiantis dėl leidimo gyventi. Taip pat pateikė ir UAB „GR PRO“ paaiškinimą dėl darbuotojo atleidimo aplinkybių. Jokio atsakymo iš Departamento Klaipėdos skyriaus negavo. Telefonu Departamento darbuotoja pareiškėją informavo, kad jis gali teikti dokumentus leidimui gyventi gauti ir teiravosi, ar gauta pažyma apie jo (ne)teistumą. Kadangi pareiškėjas šios pažymos dar nebuvo gavęs, buvo nurodyta tai daryti kaip galima greičiau, bet konkretus terminas nebuvo nustatytas. Pažyma apie pareiškėjo (ne)teistumą Kirgizijoje išduota 2022 m. sausio 24 d. ir paštu buvo atsiųsta į Lietuvą. Buvo užsakytas šios pažymos vertimas ir 2022 m. vasario 9 d. rezervuotas laikas Departamento Klaipėdos skyriuje dokumentų leidimui gyventi pateikti. Tačiau nustatytu laiku 2022 m. vasario 9 d. atvykęs į priėmimą pareiškėjas sužinojo, kad dokumentai nebus priimti, o jo atžvilgiu pradedama grąžinimo į užsienio valstybę procedūra. 2022 m. vasario 10 d. Departamento Klaipėdos skyriuje pareiškėjui įteiktas Departamento 2022 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 22S236, kuriuo jis įpareigojamas savanoriškai išvykti į Kirgiziją per 7 dienas nuo šio sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. vasario 17 d. Taip pat pareiškėjas įspėjamas, kad per nustatytą laiką jam neišvykus bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

Nurodo, kad pareiškėjas, 2021 m. lapkričio 17 d. kreipdamasis į atsakovą su prašymu leisti jam pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi bei nacionalinės vizos išdavimo po to, kai jam panaikinta viza, pats pripažino, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neslėpė šio fakto, kuris ir buvo esminė aplinkybė, sprendžiant jo tolimesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą. Nuo 2021 m. lapkričio 17 d. atsakovas jokių veiksmų dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę nesiėmė, informavo, kad užsienietis galės pateikti dokumentus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, neišvykdamas, nors raštu tokio sprendimo pareiškėjas taip ir negavo. Grąžinimo procedūra buvo pradėta tik 2021 m. vasario 9 d., kai pareiškėjas atvyko į Departamento Klaipėdos skyrių pateikti dokumentų leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, t. y. daugiau kaip po 2 mėnesių. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra priimtas akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintas Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 24 punkte nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 22S236 (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Šioje administracinėje byloje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio 23 d., turėdamas Kirgizijos Respublikos piliečio pasą AC4552051, galiojantį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2031 m. gegužės 11 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą Nr. 004400010, galiojančią nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.

2021 m. lapkričio 4 d. Departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą ir vadovaudamasi UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza, o taip pat atsižvelgdamas į UTPĮ 128 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Kirgizijos Respubliką per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. vasario 17 d.

2021 m. lapkričio 17 d. Departamento Klaipėdos skyriui pareiškėjas pateikė prašymą leisti jam pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinės vizos išdavimo, turint panaikintą vizą.

2022 m. vasario 9 d. pareiškėjui buvo surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriame nurodyta pažeidimo esmė: pareiškėjas į Lietuvos Respubliką teisėtai atvyko 2021 m. rugpjūčio 23 d. turėdamas Kirgizijos Respublikos piliečio AC4552051 galiojantį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2031 m. gegužės 11 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą Nr. 004400010, galiojančią nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, konstatuotas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, bei vadovaujantis 23 straipsnio 3 punktu konstatuota, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą vizą. Dėl to pareiškėjui skirta administracinė nuobauda - įspėjimas.

2022 m. vasario 10 d. Departamento Klaipėdos skyriuje pareiškėjui įteiktas Departamento 2022 m. vasario 10 d. Sprendimas Nr. 22S236, kuriuo jis įpareigojamas savanoriškai išvykti į Kirgiziją per 7 dienas nuo šio Sprendimo įteikimo dienos. Taip pat pareiškėjas įspėjamas, kad per nustatytą laiką jam neišvykus bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

Lietuvos Respublikoje užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”, taip pat UTPĮ įgyvendinantys teisės aktai.

UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi. UTPĮ 125 straipsnyje nurodyta, jog užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu: 1) jam panaikinta viza; 2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; 6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 dalyse nustatytą užsieniečiams buvimo be vizos laiką; 7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, yra pažeidžiamas asmuo arba prieglobsčio prašytojas ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.

Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (UTPĮ 128 straipsnio 1 dalis).

UTPĮ 130 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal UTPĮ 130 straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pagal UTPĮ 130 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, matyti, kad priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo, turi būti vertinamos aplinkybės, numatytos UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. UTPĮ 130 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės gali būti nevertinamos ir nenustatinėjamos, jei užsienietis dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią to asmens (įpareigojimui išvykti iš Lietuvos Respublikos) grąžinimui į užsienio valstybę.

Pareiškėjas siekia paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės tuo, kad 2021 m. spalio 25 d. jis dėl darbdavio UAB „GR PRO“ suklydimo buvo atleistas iš darbo, dėl to Departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. panaikino jam vizą. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui nuo 2021 m. lapkričio 17 d. buvo leista būti Lietuvoje neteisėtai ir net pateikti dokumentai leidimui gyventi gauti.

Administracinėje byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo dokumentus dėl pareiškėjo grąžinimo į Kirgizijos Respubliką. Iš Departamento Klaipėdos skyriaus vyresniosios specialistės Z. B. 2022 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog O. M. U. į Lietuvos Respubliką teisėtai atvyko 2021 m. rugpjūčio 23 d. turėdamas Kirgizijos Respublikos piliečio pasą ir Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. 2021 m. lapkričio 4 d. Departamentas priėmė sprendimą panaikinti O. M. U. išduotą nacionalinę vizą. O. M. U. Klaipėdos skyriui 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą Nr. 8A-5848 leisti pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, esant Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Prašyme nurodė, kad apie nacionalinės vizos panaikinimą sužinojo 2021 m. lapkričio 15 d., kai jo darbdavys paaiškino, jog darbo sutartį su juo nutraukė per klaidą, nacionalinė viza buvo panaikinta ir įvykusios klaidos ištaisyti nebuvo galimybės. Taip pat nurodė, kad jis patirtų didelių laiko ir lėšų sąnaudų grįžti į Kirgizijos Respubliką, o pažyma apie jo (ne)teistumą iš Kirgizijos turėtų pasiekti Lietuvą per savaitę. Prašymo pateikimo metu O. M. U. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 13 dienų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes bei į Departamento rekomendacijose „Dėl dokumentų dėl leidimo gyventi ar vizos priėmimo iš neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių“ nurodytas aplinkybes, t. y., kad O. M. U. patirtų akivaizdžiai neproporcingai didelių laiko sąnaudų grįžti į Kirgizijos Respubliką ir vėl atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo leista pateikti prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo esant Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Šiuo leidimu užsienietis nepasinaudojo, nesiėmė būdų ir priemonių nedelsiant pažeidimą pašalinti ir tęsė neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. O. M. U. į Klaipėdos skyrių pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi atvyko 2022 m. vasario 9 d. Užsienietis pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad iki šiol laukė pažymos apie (ne)teistumą iš Kirgizijos Respublikos. O. M. U. išvykti iš Lietuvos Respublikos nesutinka, norėtų pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau, kad turi problemų dėl minėtos pažymos gavimo nuo 2021 m. lapkričio 18 d. (kai buvo leista pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi) į Klaipėdos skyrių paaiškinti neatvyko.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Departamentas galėjo pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje faktą nustatyti anksčiau, neturi teisinės reikšmės, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. UTPĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Tai yra paties užsieniečio, šiuo atveju pareiškėjo pareiga ir atsakomybė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pažeidė paminėtus UTPĮ reikalavimus ir Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai nuo 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. pasibaigus jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimui, todėl Departamentas pagal UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo pakankamą teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, įpareigojant pareiškėją savanoriškai išvykti į Kirgizijos Respubliką. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad minėta UTPĮ norma yra imperatyvi ir nesuteikia Departamentui pasirinkimo galimybės, todėl pareiškėjui neįvykdžius UTPĮ nustatytos pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos bei nenustačius UTPĮ įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjo grąžinimas į užsienio valstybę būtų draudžiamas, Departamentas privalėjo priimti ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis 2021 m. lapkričio 17 d. teikė prašymą leisti Departamentui pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o Departamentas informavo, kad pareiškėjas galės pateikti tokį prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas po minėto prašymo pateikimo į Departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nedelsdamas nesikreipė, tačiau toliau gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Atsiliepime Departamentas nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gavo tik 2022 m. vasario 7 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po pareiškėjui išduotos nacionalinės vizos panaikinimo. Pareiškėjas savo 2021 m. lapkričio 17 d. prašyme nurodė, jog darbdavys jį iš darbo atleido per klaidą, dėl to pareiškėjo nacionalinė viza buvo panaikinta ir nurodė, kad nori toliau dirbti pas tą patį darbdavį, tačiau prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuris pateiktas 2022 m. vasario 7 d., nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti kitoje įmonėje. Šie prieštaravimai leidžia vertinti, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 17 d. prašyme nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės ir toks pareiškėjo elgesys nėra pateisinamas, todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bus priimtas ir išnagrinėtas jo naudai.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė gero viešojo administravimo principą.

Pažymėtina, jog valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą, taip pat privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek konkrečios teisės normos, kuriomis šis sprendimas yra grindžiamas. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų, kad UTPĮ normas Departamentas taikė netinkamai. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nuo 2021 m. lapkričio 17 d. buvo leista gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtai. Prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kaip jau anksčiau minėta, pareiškėjas pateikė tik 2022 m. vasario 7 d., o ne iš karto po jo tariamai klaidingo atleidimo iš darbo.

Nagrinėjamu atveju, vertinant UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes nustatyta, jog didžiąją savo buvimo šalyje laiko dalį, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas buvo neteisėtai (panaikinus nacionalinę vizą).

Nurodyti duomenys patvirtina, kad šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi objektyviais kriterijais, t. y. atsižvelgė ne vien į neteisėto buvimo faktą, bet ir į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes bei tinkamai vertino šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Kirgizijos Respubliką.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir suformuotą LVAT praktiką. Ginčijamas sprendimas tinkamai ir pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir pasirašytas kompetentingo pareigūno. Jokių pakankamų priežasčių, leidžiančių aktą panaikinti VAĮ normų kontekste turinio prasme, teismas nenustatė. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas (individualus administracinis aktas) formos prasme iš esmės atitinka VAĮ ir UTPĮ nuostatas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, jei jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjo viza panaikinta 2021 m. lapkričio 4 d., taigi, nuo 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Be to, atsakovas atsižvelgė į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Kirgizijos Respubliką. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikęs teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas ir iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S236, kuriuo Kirgizijos pilietis O. M. U.U grąžinamas į Kirgiziją, galiojimas. Nutarties vykdymas pavestas atsakovei.

Administracinė byla šiuo sprendimu išnagrinėta, ginčijamas sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti panaikinta teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo O. M. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S236 panaikinimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdytas atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S236, kuriuo Kirgizijos pilietis O. M. U. grąžinamas į Kirgiziją, galiojimas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.