- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- A6.-640-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00986-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
- Kategorijos
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 12 d. žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinę padėtį bei įsipareigojimus pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidžiant kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
J. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad situacija yra neeilinė ir sunki. Įmonė veikianti (duomenys neskelbtini) metai. Pasitaikydavo įvairiausių nesusipratimų, pavėlavimų mokėjimuose, tačiau visą laiką su mokesčiais yra susitariama, mokėjimai atidedami, ir šiuo atveju PVM, mokamas su palūkanomis. Jie paprašė mokesčių atidėjimo dėl sunkios situacijos, nes privalo vykdyti kitus įsipareigojimus, kurie svarbūs įmonei. Šiai dienai turi situaciją, kad po ketvirto jų prašymo mokestinis įsipareigojimas yra atidėtas iki metų pabaigos. Per tą laiką teko supainioti prioritetus, nes tuometinė situacija vertė tai[ daryti. Toliau visus įsipareigojimus vykdo ir vykdys. Paminėti atvejai dėl pavedimų didesnėmis sumomis. Jo žmona visą laiką dirba įmonėje, yra vyriausia (duomenys neskelbtini), su ja reikėjo atsiskaityti. A. D., šiuo metu yra miręs, susirgo (duomenys neskelbtini). Davė jam pinigus, nors šis buvo skolingas įmonei. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir pirko iš jų chemikalus. Jam pervedė pinigus, kad šis galėtų numirti, bet to pasakyti mokesčių inspekcijai jis negali. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų tiekėjas, jai turėjo daryti atsiskaitymus už prekes. Tas pats dėl „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) įmonė, iš šios jie pirko tam tikras trąšas. Turėjo atsiskaityti, nes kitaip būtų problematiškas tiekimas. Šiuo metu įmonė viską moka pagal įsipareigojimus, pagal išdėstytą VMI grafiką. Rudenį pradėjo nuimti derlių, produkciją, kurią veža ir parduoda. Kol derlius buvo ant lauko, vis tiek reikėjo sumokėti PVM, kuris didelis. Pardavus produkciją spalio mėnesį bus intensyvus mokėjimai. Eilės metų patirtis rodo, kad strigimas dėl mokesčių mokėjimo būna liepos ir rugpjūčio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti šia eile:
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nesilaikyti ir atsiskaitymus vykdyti kitu eiliškumu. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad J. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d. (įskaitytinai) pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Pats kaltininkas pripažino, kad įmonei turint nepakankamai lėšų atsiskaitymams su VMI ir mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymas su kitais kreditoriais pažeisdamas įstatymu nustatytą privalomą aukščiau paminėtą atsiskaitymų eiliškumo tvarką.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, J. M. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso, CK 6.930¹ straipsnio paskirtį bei šio straipsnio taikymo sąlygas teismas nustatė ir pripažįsta, kad J. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie įmonės sunkią finansinę padėtį, dėl kurios neturint pakankamai lėšų nebuvo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tyčia tai suprasdamas sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Tokiu būdu J. M. neužtikrino imperatyvaus įstatymo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto) reikalavimo atsiskaitymus vykdyti privalomo eiliškumo tvarka, ir tokiu būdu pažeidė aukštesnės eilės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad J. M. kaip įmonės vadovas žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, ką patvirtina mokestinių prievolių dydis ir teikiami įmonės prašymai dėl šių mokestinių prievolių mokėjimo atidėjimo, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą leido ir sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais ne pagal įstatymo nuostatas, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies normas. Administracinio nusižengimo byloje surinktų ir teismo ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma verčia teismą daryti pagrįstą išvadą, kad J. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta, pažeidėjo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Pažeidėjo J. M. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, stengėsi nuoširdžiai šalinti padaryto pažeidimo pasekmes toliau mokant įmokas dėl mokestinių prievolių pagal nustatyto grafiko eiliškumą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas J. M. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.
J. M. padarė nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės kreditorių teisių pažeidimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis praeityje baustas dėl ANK pažeidimo tik 2019 metais, galiojančių nuobaudų neturi, yra vedęs ir dirbantis, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, veikė sąmoningai suprasdamas pasekmes, t. y. tyčia. Tokiu būdu įvertinęs visas reikšmingas ir išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą J. M. tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui pakanka skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, kurios mažinti nėra teisinio pagrindo nenustačius visų būtinų ANK 34 straipsnio 6 dalies sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-640-716/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.