- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-346-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kaltinamasis
- A. L.
Teisėja Beatričė Bakanauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-719/2015
2015 m. liepos 3 d.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (11 epizodų) kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis:
- 2015 m. kovo 4 d., apie 2.45 val., pagrobė svetimą 400 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini);
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 11 d. 19.30 val. iki 2015 m. kovo 12 d. 7.30 val. kėsinosi pagrobti svetimą 4500 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nebaigus nusikaltimo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, įsibraunant į automobilį sugadino bendros 150 eurų vertės turtą ir pagrobė bendros 94,50 euro vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 11 d. 20 val. iki 2015 m. kovo 12 d. 14.30 val. kėsinosi pagrobti svetimą 1200 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nebaigus nusikaltimo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, įsibraunant į automobilį pagrobė bendros 130 eurų vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 13 d. 23.30 val. iki 2015 m. kovo 14 d. 8.30 val. pagrobė svetimą 500 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šiame automobilyje buvusį svetimą bendros 130 eurų vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 14 d. 23 val. iki 2015 m. kovo 15 d. 10 val. pagrobė svetimą 500 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šiame automobilyje buvusį svetimą bendros 1061 euro vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 15 d. 18 val. iki 2015 m. kovo 16 d. 4.30 val. pagrobė svetimą 700 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini);
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 17 d. 17 val. iki 2015 m. kovo 18 d. 3 val. pagrobė svetimą 1000 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šiame automobilyje buvusį svetimą bendros 299 eurų vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. 20.30 val. iki 2015 m. kovo 19 d. 3.40 val. pagrobė svetimą 400 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini);
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. 14 val. iki 2015 m. kovo 23 d. 8.55 val. kėsinosi pagrobti svetimą 1000 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nebaigus nusikaltimo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, įsibraunant į automobilį pagrobė bendros 105 eurų vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. 19 val. iki 2015 m. kovo 23 d. 6.55 val. kėsinosi pagrobti svetimą 1000 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nebaigus nusikaltimo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, įsibraunant į automobilį pagrobė bendros 262 eurų vertės turtą ir sugadino 90 eurų vertės turtą;
- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. 18 val. iki 2015 m. kovo 23 d. 7.30 val. pagrobė svetimą 800 eurų vertės automobilį, stovėjusį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šiame automobilyje buvusį svetimą bendros 55 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis A. L. buvo sulaikytas 2015 m. kovo 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. Skundžiama nutartimi suėmimo taikymas A. L. pratęstas dar 2 mėnesiams.
2015 m. birželio 19 d. šioje baudžiamojoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas ir 2015 m. birželio 30 d. jis kartu su baudžiamąja byla buvo perduotas Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nurodo, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, niekada nesislėpė ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui. Būdamas laisvės atėmimo vietoje jis viską apgalvojo ir suprato pasielgęs netinkamai. Laisvėje jis susirastų nuolatinę gyvenamąją vietą, tęstų mokslą, įsidarbintų ir pradėtų atlyginti žalą nukentėjusiesiems, o taip pat keistų savo gyvenimą į gerąją pusę – padėtų savo seserims auginti vaikus ir suteiktų jiems viską geriausią.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tai, o taip pat baudžiamojoje byloje surinkti kiti duomenys – kitų kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, kratos protokolai, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, telekomunikacijų tinklais gauti duomenys ir jų analizė bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą A. L..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat pratęstas jos taikymo terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kaltinamojo vaidmenį jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme bei kitus duomenis.
Suimtasis A. L. kaltinamas padaręs 11 apysunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Suimtasis 3 kartus teistas už savanaudiškus nusikaltimus – nusikaltimus nuosavybei, jo teistumas neišnykęs. Visi šiuo metu A. L. inkriminuojami nusikaltimai iš esmės yra savanaudiški, nes nukreipti į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas, įvertinus tai, jog kaltinamasis niekur nedirba ir nesimoko, pagrįstai leidžia manyti, jog kaltinamasis A. L. pragyvena iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus ir toliau darydamas nusikalstamas veikas. Taip pat jam inkriminuojamuose nusikaltimuose suimtasis A. L. kaltinamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats, o iš jo paties skundo seka, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, kaltinamasis nevedęs ir stiprūs šeiminiai santykiai jo nesaisto. Visos šios aplinkybės suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus.
BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ypatingai į tai, kad nusikalstamas veikas A. L. kaltinamas padaręs netrukus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir pažeisdamas jam paskirtos kitos bausmės – laisvės apribojimo – vykdymo sąlygas, darytina išvada, jog užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima jam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimo taikymas A. L. pirmiau nurodytais pagrindais buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 122 straipsnio 7 dalies reikalavimo.
Skunde kaltinamasis išreiškė prašymą šiuo metu jam taikomą kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau čia skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro, o bylos nagrinėjimo teisme – teisėjo, kurio žinioje yra byla, prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti kaltinamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.
Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į kaltinamojo skunde nurodytas aplinkybes – jo ketinimus susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, tęsti mokslą, įsidarbinti, pradėti atlyginti žalą nukentėjusiesiems, keisti savo gyvenimą į gerąją pusę ir kt., šiuo metu jokio pagrindo nėra.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, šios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie patvirtinti byloje surinktais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto kaltinamojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.