Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-23 · Administracinė byla Nr. I-1365-279/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
I-1365-279/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02008-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1365-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02008-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 134, 135).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 18 600 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI (b. l. 2-7).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013-12-05 iki 2014-08-06 buvo laikomas Šiaulių TI, pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir kitų teisės aktų ginamas jo, kaip žmogaus, teises. Nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Kamerose buvo pastatytos dviejų aukštų lovos, stalas, sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui buvo apribota teisė judėti. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad nebuvo sudarytos sąlygos naudotis tualetu privačiai. Tvirtino, kad kamerose būdavo šalta, drėgna, langai nesandarūs, sienos ir lubos – pasidengusios pelėsiu, krisdavo tinkas ir dažai. Pareiškėjas kaip neturtinę žalą sukėlusias aplinkybes nurodė cementą, kaip pagrindinę kamerų įrengimui naudotą medžiagą, metalinius baldus, iš kurių akcentavo gultų pagrindo – metalo plokščių, kurios susilanksčiusios, atšokusios nuo rėmo, surūdijusios. Pareiškėjo teigimu, kamerose taip pat nebuvo spintų, spintelių ar lentynų daiktams, rūbams susidėti. Pareiškėjui neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad nei kameroje, nei tualete nebuvo jokios ventiliacijos, kamerose būdavo tamsu. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo jokių šveitimo, dezinfekavimo, indų plovimo priemonių, tik soda ir ūkinis muilas. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo daug tarakonų. Šiaulių TI jų nenaikino, asmens, kuris dezinfekuoja kameras, prisikviesti buvo neįmanoma. Pareiškėjas skunde nurodė, jog asmeniniai rūbai Šiaulių TI skalbiami tik už pinigus, todėl rūbus reikėdavo skalbtis kameroje šaltame vandenyje ūkiniu muilu, čia pat ir džiovinti ant iš senų paklodžių pagamintų virvių. Pareiškėjas skunde nurodė, jog čiužiniai buvo sugulėti, skylėti, gumbuoti, vietomis pliki, jų paviršius blizgėjo, smirdėjo prakaitu ir šlapimu, nes jie nevalomi, neskalbiami, o gal ir nepakaitinami aukštoje temperatūroje. Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš neužtikrinto užimtumo, nesudarytos galimybės sportuoti lauke, nesudarytų sąlygų dažniau sportuoti sporto salėje. Pareiškėjo teigimu, iš bibliotekos dažnai negalėdavo gauti knygų, nes bibliotekininkės dėl neaiškių priežasčių labai dažnai nebūdavo, be to, bibliotekoje buvo mažai knygų, jos morališkai pasenusios. Pareiškėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė ir tai, jog priėmimo – paskirstymo patalpos, kur atliekama asmens ir jo daiktų patikra (krata), yra įrengtos pusrūsyje, kur nėra nei vieno lango, buvo šalta, drėgna, ir tokiomis sąlygomis žmogus net žiemą išrengiamas iki apatinių drabužių. Teigė, kad paskirstymo į kameras patalpos (kameros) taip pat buvo labai blogos būklės. Visa tai sudaro neturtinę žalą, kurią pareiškėjas ir prašė atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė (b. l. 117-127) ), kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, todėl Šiaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, bet to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parą), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebūna gyvenamojoje kameroje. Nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose langai yra skaidraus stiklo, jie yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir toks kamerų vėdinimo būdas atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Atsižvelgdamas į išdėstytą, pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio blogo kvapo. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 92, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, tikrino 2014-02-27. Nustatyta, kad oro temperatūra yra 19 C, santykinė oro drėgmė 54,5 proc., dirbtinė apšvieta 112 lx, sienų ir lubų dažų danga lupasi, yra pelėsio, tualetas atskirtas pertvara. Pažymėjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Mano, jog pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl skalbimo paslaugų teikimo nurodė, jog kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl galimybės nemokamai išsiskalbti ar socialinės paramos skyrimo, neturi. Sąlygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos ir įstaiga neveikė išimtinai neigiamai prieš pareiškėją. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Nurodė, jog šias paslaugas įstaigoje teikia UAB „Judvilė“, kuri ir nustato paslaugų kainas. Pažymėjo, kad kainos yra nustatytos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Teigė, kad nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl neišduodamų plovimo priemonių, kadangi teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI šių priemonių išduoti, taip pat kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus dėl netinkamo minkštojo inventoriaus, kadangi šiuos teiginius paneigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų rezultatai. Dėl užimtumo organizavimo pažymėjo, jog viena iš pagrindinių įstaigoje laikomų asmenų užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, varžybos. Akcentavo, jog renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių darbo planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Nurodė, jog užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Pažymėjo, kad nemažai renginių vyko ir pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kur nors dalyvauti, nėra. Teigė, kad kiekvieną dieną laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizavo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su laikymo Šiaulių TI sąlygomis, savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo D. Š. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) periodiškai buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 38, 17, 19, 92 (b. l. 24-29).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (bylai aktuali akto redakcija, kuria vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Pareiškėjas kaip žalos atsiradimo pagrindą nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 3.6 kv. m. kameros ploto pažeidimą, ir dėl šio pažeidimo atsiradusius nepatogumus.

Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normoje HN 76:2010 minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrą kalinamų asmenų skaičių, Šiaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-08-11 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Š.“ (b. l. 24-29). Remiantis šiais duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. (su pertraukomis) Šiaulių TI buvo kalinamas 206 paras, iš jų – 185 paras - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, o 21 parą – šio reikalavimo nepažeidžiant. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Šiaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis. Įvertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos kamerose laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (b. l. 31-34), teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Pareiškėjo nusiskundimai dėl judėjimo galimybių sumažėjimo yra glaudžiai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinami kaip šio pažeidimo dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Dėl privatumo, naudojantis tualetu, užtikrinimo

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad nebuvo sudarytos sąlygos naudotis tualetu privačiai, be to sanitarinis mazgas buvo netvarkingas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015). Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009-03-12 sprendime EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr. pvz., EŽTT 2012-05-10 sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją; 2009-03-12 sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją; ir kt.).

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) Taisyklių 14.5 punktu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusios kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Iš atsakovo atstovo teiktų duomenų (b. l. 36, 120) nustatyta, jog visose Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose sanitarinis mazgas yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele (pertvara) nuo likusio kameros ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo teiktais duomenimis.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino kameros Nr. 92, kurio buvo laikomas pareiškėjas, būklę. Jokių pažeidimų dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, tvarkos ar kitų sanitarinio mazgo įrengimo ypatumų, nebuvo nustatyta (b. l. 38-46 b. l.).

Iš atsakovo atstovo byloje teiktų fotonuotraukose užfiksuotų duomenų, Šiaulių visuomenės sveikatos centro užfiksuotų rezultatų (b. l. 31-34, 41), nustatyta, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tualetai nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti pertvaromis, praėjimus atitveriant durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu, buvo užtikrintas ir tokios asmenų laikymo sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose negali būti vertinamos pažeidžiančiomis asmens privatumą ir žeminančiomis žmogaus orumą, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.

Dėl kamerų, baldų bei minkštojo inventoriaus būklės

Pareiškėjas kaip neturtinę žalą sukėlusias aplinkybes nurodė pelėsį ant sienų ir lubų, nuo lubų ir sienų byrėjusį tinką, dažus, cementą, kaip pagrindinę kamerų įrengimui naudotą medžiagą, metalinius baldus, iš kurių akcentavo gultų pagrindo – metalo plokščių, kurios susilanksčiusios, atšokusios nuo rėmo, surūdijusios.

Taisyklių 14.6-14.9 punktuose nustatyta, jog kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos <...>, stalas ir taburetės (suoliukai); <...>spintelė arba sieninė lentyna <...> knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Iš aptarto teisinio reguliavimo spręstina, jog lovos kamerose turi būti metalinės, tuo tarpu teisės aktuose nėra aiškiai nurodyta, iš kokių medžiagų turi būti pagaminti kiti baldai. Pagal Taisyklių 17 punktą, kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog net ir nustačius, jog Šiaulių TI kameros buvo įrengtos metaliniais baldais, aprūpinimas kameras tokiais baldais būtų laikytinas atitinkančiu aptartą teisinį reguliavimą.

Sprendžiant dėl kamerų bei jose įrengtų baldų būklės, vertintini atsakovo atstovo byloje teikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro įvairiais laikotarpiais atliktų patikrinimų Šiaulių TI duomenys. Iš jų nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu kameroje Nr. 92, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Kameroje Nr. 92, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-03-05 iki 2014-08-04 patikrinimas atliktas 2014-02-26 (b. l. 38-46). Jokių pažeidimų dėl netinkamos šios kameros baldų būklės nebuvo nustatyta. Tačiau šio patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 92 sienų ir lubų dažų danga lupasi, nuo pelėsio juodos lubos ir sienos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimas). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų kameroje Nr. 92.

Pareiškėjas skunde reiškė ir bendro pobūdžio pretenzijas dėl cemento, kaip pagrindinės kamerų įrengimui naudotos medžiagos, išduodamo minkštojo inventoriaus netinkamos būklės, tačiau šie pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, deklaratyviais, nesusietais su juo pačiu, nenurodyta kokios jo teisės buvo pažeistos, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių aplinkybių ir kada pareiškėjas patyrė. Antra vertus, Šiaulių visuomenės sveikatos centro įvairiais ginčui aktualiais laikotarpiais atliktų patikrinimų duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos išduodamo minkštojo inventoriaus būklės. Šių patikrinimų metu nustatyta, kad tikrinimo metu gumbuotų čiužinių nerasta; minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) Šiaulių TI yra apdorojamos dezinfekcijos kameroje karštais vandens garais; Daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę, negumbuoti, kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas; minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminami dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas; Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta, skalbiniai laikomi atskirose patalpose, minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra, sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatūra išlaikoma 50 min. (b. l. 49, 63).

Dėl kamerų vėdinimo sąlygų

Pareiškėjui neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog nei kameroje, nei tualete nebuvo jokios ventiliacijos.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, pagal Taisyklių 14.10 punktą kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Be to, pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto nuostatas, sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – Pažyma apie laikymo sąlygas) (b. l. 35-37) nurodė, jog Šiaulių TI kamerose nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais patvirtina ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto duomenys (b. l. 48). Toks kamerų įrengimas iš esmės atitinka nurodytos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Kadangi, kaip nurodė Šiaulių TI, jų kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti (b. l. 35), o pareiškėjas skunde nenurodė, kad tokiu būdu jam buvo sudarytos kliūtys vėdinti kamerą, įsileisti oro ar tai nebuvo galima atlikti dėl kitų priežasčių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Dėl oro temperatūros, drėgmės, apšvietimo sąlygų kamerose

Pareiškėjui neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad kamerose būdavo drėgna, šalta, taip pat, kad kamerose būdavo tamsu.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustatė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo tarpu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.Oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, šaltuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 36-65 %, šaltuoju laikotarpiu 35-60 % (26 punktas). Pagal Taisyklių14.3 ir 14.1 punkto nuostatas, kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, pagal 14.11 punktą – patalpos šildymo įranga.

Kaip jau buvo minėta, iš atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu kameroje Nr. 92, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Kameroje Nr. 92 2014-02-26 patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus: oro temperatūra nustatyta 19 °C, o santykinė oro drėgmė – 54,5 %. Tačiau šio patikrinimo metu kameroje Nr. 92 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų – nustatyta 112 lx., taigi šiuo aspektu atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamu laikymo sąlygų.

Dėl sąlygų pasirūpinti kameros švara

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nėra jokių šveitimo, dezinfekavimo, indų plovimo priemonių, tik soda ir ūkinis muilas.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, suimtieji tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka privalo tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 58 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139) (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojanti nuo 2010-03-03) nuostatomis, valymo inventoriaus komplektą sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas ir kibiras. Teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos tardymo izoliatorių administracijai aprūpinti kiekvieną kamerą individualiu valymo inventoriaus komplektu.

Atsakovo atstovas Pažymoje apie laikymo sąlygas (b. l. 36) nurodė, jog kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprūpinti valymo inventoriumi dėl nuolatinio inventoriaus gadinimo ir lėšų stokos. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuse aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti. Indams plauti į kameras yra išduodama soda. Aplinkybes, kad pagal nustatytą tvarką valymo inventorius į kameras išduodamas gyventojams paprašius, kad valymo inventorius švarus, geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys), tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys (b. l. 49).

Pažymėtina, jog asmenų aprūpinimo dezinfekcinėmis priemonėmis pareigos tardymo izoliatoriaus administracijai nereglamentuoja nei minėtos Suėmimo vykdymo įstatymo, nei Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nei 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 nuostatos. Be to, Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 (2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224)periodinės kontrolės metus nustatė, jog kasdienį patalpų valymą su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja – dezinfektorė (b. l. 48).

Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčui aktuliu laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme.

Dėl kenkėjų kamerose

Pareiškėjas, kaip neturtinę žalą sukėlusias, nurodė aplinkybes, kad kamerose buvo daug tarakonų, Šiaulių TI jų nenaikino, dezinfektorės prisikvieti buvo neįmanoma.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas Pažymoje apie laikymo sąlygas (b. l. 36) nurodė, jog Šiaulių TI kamerose organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Byloje yra atsakovo atstovo pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012-2013, 2014-2015 metams, kiti su dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizavimu susiję patvirtinti rašytiniai dokumentai (b. l. 85-86, 90-107).

Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu ir kitais laikotarpiais Šiaulių visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino, kaip Šiaulių TI yra vykdoma buitinių kenkėjų kontrolė. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad Šiaulių TI režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija atliekama suimtųjų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Dezinsekcijai apgyvendinimo kamerose naudojamas preparatas „Kiler Safar“, ir „Hit kiler“. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų registracijos žurnale registracija apie įvykdytas nukenksminimo priemones yra. Kenkėjų kontrolės darbų atlikimo registras režiminio korpuso ir teritorijos pildomas atskiruose žurnaluose (2014-03-19 patikrinimo aktas Nr. EP-58, 2013-07-09 patikrinimo aktas Nr. EP-224, 2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406). Taigi, pagal esamus byloje duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl baldų trūkumo

Pareiškėjo teigimu, kamerose taip pat nebuvo spintų, spintelių ar lentynų daiktams, rūbams susidėti.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 tardymo izoliatorių kamerų aprūpinimo baldais reikalavimų nereglamentavo. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl aprūpinimo baldais Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teismas rėmėsi Taisyklių 14.6-14.9 punktų nuostatomis, įtvirtinančiomis tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimus, kuriose nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas, ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; kameroje taip pat turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba.

Šiaulių TI Pažymoje apie laikymo sąlygas (b. l. 35-36) nurodė, jog Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl baldų trūkumo kamerose vertintini kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais. Šiuos duomenis patvirtina atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 31-34). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų į šios įstaigos administraciją nesikreipė, o duomenų apie tai, jog dėl šių jo teigiamų pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprūpinimas baldais atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo pakankamas pareiškėjo esminiams poreikiams patenkinti, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

Dėl asmeninių rūbų skalbimo

Pareiškėjas skunde nurodė, jog asmeniniai rūbai Šiaulių TI skalbiami tik už pinigus, todėl rūbus reikėdavo skalbtis kameroje šaltame vandenyje ūkiniu muilu, čia pat ir džiovinti ant iš senų paklodžių pagamintų virvių.

Šiaulių TI yra kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bei laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga, pasižyminti specifiniu pobūdžiu, kuri vykdydama teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, nėra saistoma pareigos teikti kitas, nei yra reglamentuojama, nemokamas paslaugas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Taigi nemokamo tokių paslaugų teikimo tardymo izoliatorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Vertinant byloje pateiktus duomenims, konstatuotina, kad asmeninius drabužius suimtieji ir nuteistieji gali skalbti kamerose patys, šiam tikslui išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Iš atsakovo atstovo teiktų duomenų taip pat nustatyta, jog nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Šiaulių TI direktoriaus 2012-11-20 įsakymu N 1/01-236 yra patvirtintas Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (b. l. 111-114) bei 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (b. l. 108-110). Šias paslaugas įstaigoje teikia UAB „Judvilė“, kuri yra nustačiusi paslaugų kainas. Atsakovo atstovo teigimu, kainos yra nustatytos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-03-19 patikrinimo akte Nr. EP-58 (b. l. 41) nurodyta, jog pagal Šiaulių TI patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymu pagrindu apmokant iš Šiaulių TI socialinės paramos fondo lėšų. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl galimybės nemokamai išsiskalbti ar socialinės paramos skyrimo, atsakovo atstovas neturi, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Todėl laikytina, kad Šiaulių TI užtikrino pareiškėjui galimybę skalbti rūbus, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

Dėl užimtumo užtikrinimo

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš neužtikrinto užimtumo, nesudarytos galimybės sportuoti lauke ir sporto salėje bei naudotis biblioteka.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros, sporto ir kt. renginiai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (įsakymo redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 95 punkto nuostatas, suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes. Vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte nurodyta, jog suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (veikia biblioteka), religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, varžybos, tačiau viena iš pagrindinių įstaigoje laikomų asmenų užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių darbo planus. Šiems savo teiginiams pagrįsti pateikė Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymą Nr. 1/01-88, kuriuo patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 80-84). Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinamos kamerose. Kadangi užimtumo renginiai nėra priverstiniai, dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o teisė, suimtieji ir nuteistieji įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Akcentavo, kad nemažai renginių vyko ir pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kur nors dalyvauti, nėra. Valstybei atstovaujantis Šiaulių TI taip pat paaiškino (b. l. 125), jog Šiaulių TI bibliotekoje 2014-12-31 duomenimis buvo 14 768 knygos, iš kurių 10 318 – grožinės literatūros. Kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų, 2014 metais įsigijo 177 knygas. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Šiaulių TI laikomi suimtieji ir nuteistieji kiekvieną dieną turi galimybę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo teiktais duomenimis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu su prašymais ar skundais dėl neužtikrintų sąlygų pasinaudoti bibliotekos paslaugomis būtų kreipęsis į šios įstaigos administraciją, o duomenų apie tai, jog dėl šių jo nurodytų pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, darytina išvada, jog Šiaulių TI vykdė pareigą organizuoti pareiškėjo užimtumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtų veiksmų.

Dėl asmens ir jo daiktų apžiūros ir dėl paskirstymo į kameras patalpų, sąlygų

Pareiškėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė ir tai, jog priėmimo – paskirstymo patalpos, kur atliekama asmens ir jo daiktų patikra (krata), yra įrengtos pusrūsyje, kur nėra nei vieno lango, buvo šalta, drėgna, ir tokiomis sąlygomis žmogus net žiemą išrengiamas iki apatinių drabužių. Teigė, kad paskirstymo į kameras patalpos (kameros) taip pat buvo labai blogos būklės.

Ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija). Nuo 2014-09-13 galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta naujos redakcijos Instrukcija. Pagal Instrukcijos 151 punkto nuostatas, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka pareigūnai, kurie yra tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Pagal Instrukcijos 153, 153.1 punkto nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas, turi būti laikomasi nustatytos tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentas, kad kratos atliekamos Šiaulių TI pareigūnams nemūvint pirštinių yra subjektyvus ir deklaratyvus, neparemtas objektyviais įrodymais.

Pareiškėjas skunde teigė, jog darant asmens ir jo daiktų apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, šiose patalpose šalta, nešvaru. Tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, yra subjektyvūs. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 užfiksuoti faktai (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., b. l. 48). Šiame akte nurodyta, kad priėmimo-paskirstymo patalpoje (švarinimo patalpoje) natūralaus apšvietimo nėra, patalpa įrengta rūsio patalpoje. Ją valo ūkio būrio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, išvalytos. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina (b. l. 63), kad 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras nustatė, jog – išvykstančiųjų apžiūros patalpos taip pat yra tvarkingos. Be to teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgia ir į pačios asmens kratos specifiką, tai nėra ilgai trunkantis procesas, kratų atlikimo patalpose asmenys būna trumpai. Atliekant visą asmens kratą asmuo yra pilnai išrengiamas, tačiau tai trunka neilgą laiko tarpą, todėl tai neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus. Todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką, o atvykimo/išvykimo patalpos būdavo antisanitarinės.

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė ir tai, jog iki paskiriant į kameras 4-6 val. buvo laikomas karantino patalpose, kurios buvo antisanitarinės būklės

Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal 19 punkto nuostatas, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, suimtieji (nuteistieji) iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną.

Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atvykęs į Šiaulių TI buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje PK-2. Byloje pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų duomenys leidžia spręsti, kad ši institucija sistemingai tikrino Šiaulių TI kamerų būklės atitiktį higienos normoms vertinimą, tačiau byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas ar kiti asmenys būtų kreipėsi skundais dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo kameroje PK-2. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI ne kartą buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje PK-2, tačiau nė karto neišsakė nusiskundimų šios įstaigos administracijai dėl nepatogumų šioje kameroje. Be to teismas vertina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai apie antisanitarines sąlygas laikytini abstrakčiais, netiksliais, deklaratyviais, nesusietais su juo pačiu. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriuo metu, kokios jo teisės buvo pažeistos, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių aplinkybių pareiškėjas patyrė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamos kameros PK-2, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, būklės, konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai laikė pareiškėją kameroje, neatitinkančioje jai keliamų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, žeminančius žmogiškąjį orumą, daroma išvada, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad būtų padaryta žalos pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI administracijai skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų neteikė. Pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteistina 1202 Eur suma laikoma adekvačia suma pareiškėjo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1202 Eur (vieną tūkstantį du šimtus du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė