Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-812-927/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
1-812-927/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12955-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-812-927/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12955-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajai D. P., jos gynėjai advokatei Irinai Kizinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (akto redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. pažeidė kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, vairuodama kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent ji:

2019 m. kovo 30 d. apie 07.50 val. Viln(duomenys neskelbtini), skirtame važiuoti nuo Vilniaus pusės, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (akto redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-703298/2019 D. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nubausta galutine 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas D. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu automobiliui „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti ir D. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01028122, saugomą prie bylos, perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“ (b. l. 57-59).

2019 m. gegužės 3 d. teisme gautas D. P. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme (b. l. 62-63), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamoji D. P. kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad 2019 m. kovo 29 d. ji labai blogai jautėsi, buvo paūmėję nugarosir kojų skausmai. Ji išgėrė vaistų, bet skausmas nepraėjo. Tuomet nusprendė išgerti vyno, galvojo, kad užmigs ir skausmo nebejaus. Viso butelio vyno neišgėrė, išgėrė tris taures ir jai pasidarė geriau. Vynas buvo 12,5 laipsnių stiprumo. Žinojo, kad ryt reiks važiuoti į darbą. Miegoti ji nuėjo apie 23 val. Iš ryto ji nesijautė girta, išsimaudė ir išvažiavo į darbą. Važiuodama po kelią nesiblaškė, gal suktelėjo dėl duobės kelyje. Nurodė, kad ji niekada nevartoja alkoholio paprastą dieną. Negalvojo, kad gali būti toks promilių kiekis. Jei būtų jautusi, kad yra neblaivi, būtų nevairavusi. Mano, kad gal dėl vaistų gavosi tokia reakcija. Anksčiau niekada nėra vairavusi išgėrusi, alkoholiu skausmo nemalšindavo. Kai per šventes išgerdavo šampano ar vyno taurę, pastebėdavo, kad atsipalaiduoja ir skausmas dingsta. Dėl savo poelgio ji labai gailisi. Prašo jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jos kolegė gydytoja Z. M.. Jos pažįstamos apie 10 metų, Z. M. jai yra pavyzdys, ji dirba Širvintų ligoninėje. Šeimoje kito automobilio nėra. Ji turi tėvus, kurie gyvena Panevėžyje. Mama operuota, nevaikšto. Tėvas remisijoje. Pas tėvus nuvažiuoja 2-3 kartus per mėnesį (b. l. 90-97).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos R. K.-Juchnevič parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. kovo 30 d., apie 07.55 val. jai dirbant kartu su vyr. patruliu S. L., patruliuojant Vilniaus r. A2 kelyje 21 km. buvo gautas iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojų pranešimas, kad iš Vilniaus link Vilniaus r. Maišiagalos važiuoja automobilis N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas blaškosi po visą važiuojamąją dalį, galimai yra neblaivus. Vilniaus r. A2 kelyje 23 km. automobilis N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus prie automobilio, ji pasisveikino, prisistatė, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotoja yra neblaivi, jos judesiai nekoordinuoti, išsiplėtę vyzdžiai, kalbėjo nerišliai. Sustabdymo vietoje pilietės buvo paprašyta pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja pil. D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pilietė paaiškino, kad 2019-03-29 vakare išgėrė namie apie pusę butelio vyno, o ryte važiavo į darbą. Sustabdymo vietoje buvo patikrintas asmens blaivumas alkotesteriu Alcotest7510 Nr. ARDJ-0001, vairuotojai buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. Apie 08.25 min. D. P. buvo pristatyta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Vėliau vairuotoja pristatyta į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Automobilis N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas Vilniaus r. Maišiagalos miest. esančioje degalinėje “TAKURAS“ stovėjimo vietoje, kur automobilio stovėjimas nėra uždraustas. Daugiau šio metu apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 22-24).

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2019-03-30 07.59 val. D. P.alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARDJ0001 buvo nustatytas 1,78 prom. girtumas (b. l. 28).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2933/2019(01), kurioje nurodyta, kad D. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio (b. l. 35).

- VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio N. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra D. P. (b. l. 12).

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuiuose nustatyta, kad automobilio N. T., 1.6, kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2008, kaina Lietuvoje be PVM – 2306 Eur (b. l. 13).

- liudytojos Z. M. parodymais teisme, kad sutinka būti laiduotoja ir prašo bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti ir perduoti ją jos atsakomybei. Kaltinamąją ji pažįsta 10 metų, jos dažnai bendrauja, niekada nevartoja alkoholio. Ji nustebo, kad kaltinamoji taip pasielgė. Ji pati (liudytoja) yra blaivybės šalininkė. Sunkiai galėtų sumokėti užstatą, tačiau jei reikės, sumokės. Ji pati gyvena Ukmergėje, tačiau su kaltinamąja susitinka darbe, renginiuose, atvažiuoja į Vilnių, dažnai bendrauja telefonu. Jos yra kaip šeimos nariai. Jos požiūris į kaltinamosios elgesį yra neigiamas, mano, kad tai buvo atsitiktinumas. Ji (liudytoja) buvo bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. Apie kaltinamosios poelgį ji sužinojo iš jos pačios. Ji pasižada kaltinamąją kontroliuoti, su ja bendrauti, tikrinti.

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jos nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji prašo jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, o ją perduoti draugės ir kolegės atsakomybėn pagal laidavimą, nes mano, kad ši galės daryti jai teigiamą įtaką.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo nustatyti 1,5 metų laidavimo terminą su 1500 Eur užstatu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos Z. M. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 75).

Laiduotoja Z. M. sutinka laiduoti už savo draugę ir kolegę kaltinamąją D. P. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista (b. l. 77), dirba Širvintų ligoninėje gydytoja, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 76), buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 79-81). Laiduotoja sutinka su 1500 Eur užstatu (b. l. 75).

Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamoji D. P. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, anksčiau teista nebuvo, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 82), laiduotoja Z. M. sutinka laiduoti už kaltinamąją, ir pagrįstai mano, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant ją pagal laidavimą Z. M. atsakomybei vienerių metų ir 6 mėnesių laikotarpiui su 1500 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, galima pasitikėti Z. M. kaip laiduotoja. Teismas neturi pagrindo ja netikėti, todėl mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiama pirmą kartą (b. l. 45), administracine tvarka bausta vieną kartą 2016 metais (b. l. 46), todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus - 2 metai.

Dėl automobilio konfiskavimo

Kaltinamoji D. P. prašė nekonfiskuoti automobilio, bet išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2790 Eur. Nurodė, jog automobiliu naudojasi ir jos sūnus, kuris prisidėjo ir prie šio automobilio pirkimo.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme; remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog D. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis N. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla, todėl D. P. priklausantis automobilis turi būti konfiskuojamas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina taikant jai BK 40 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo jai priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Šiuo atveju D. P. priklausančio automobilio konfiskavimas neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją. Tai, kad automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Išskirtinių aplinkybių, kurios paneigtų tokios priemonės taikymo būtinybę, teismas neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur užstatu ir bylą nutraukti.

Perduoti D. P. pagal laidavimą laiduotojai Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. P. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, kurios terminą skaičiuoti nuo 2019 m. kovo 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, konfiskuoti D. P. priklausantį automobilį ,,N. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2019 m. balandžio 1 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,N. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01028122 perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - ,,VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė