Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 2012-06-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) 2013-04-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

3) 2015-12-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiems, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (14 eurų);

4) 2017-06-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 4 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, 2019-01-10 išregistruotas iš probuojamųjų registro atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. J. 2018 m. spalio 9 d., (duomenys neskelbtini), su UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo patikėtas valdyti svetimas, UAB „mogo LT“ priklausantis turtas - automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant teisę išpirkti automobilį mokant UAB „mogo LT“ sutartyje numatytas periodines įmokas, tačiau po sutarties sudarymo datos jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyje ir jos prieduose nurodytų mokėjimų ir įmokų nemokėjo bei būdamas transporto priemonės valdytoju ir žinodamas, kad automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „mogo LT” ir pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties II dalies bendrųjų nuostatų 8.4.6. punktą yra įsipareigojęs neišvežti transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų be išankstinio rašytinio UAB „mogo LT“ leidimo, 2019 m. sausio 15 d. UAB „mogo LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį vienašališkai nutraukus ir paprašius automobilį grąžinti, 2019 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvežė į Ispanijos Karalystę, kur automobilį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis paliko, po ko automobilio buvimo vieta tapo nežinoma, taip iššvaistydamas jam patikėtą 2480 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis Ž. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilį įsigijo UAB „mogo LT“ ir juo važinėjo gal pusę metų. Po to išvažiavo į Ispaniją, tačiau automobilis sugedo ir tenai jį palikęs grįžo į Lietuvą. Po kurio laiko nuvažiavo į Ispaniją, tačiau palikto automobilio neberado.

Atsakydamas į užduotus klausimus kaltinamasis Ž. J. parodė, kad pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinime. Automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „mogo LT“, iš (duomenys neskelbtini), pasirašė pirkimo dokumentus. Iš karto už automobilį sumokėjo 10 procentų automobilio vertės, o toliau kas mėnesį turėjo mokėti po 110 eurų įmokas. Automobilis buvo registruotas UAB „mogo LT“ vardu, žinojo, kad reikia mokėti įmokas, kurių nemokėjo. Su automobiliu važinėjo gal pusę metų, o po to išvažiavo į Ispaniją. Ispanijoje automobilis sulūžo, todėl jį ten paliko, o pats grįžo į Lietuvą. Automobilis įmonei negrąžintas. Supranta, kad padarė nusikaltimą. Civilinį ieškinį galėtų atlyginti, mokėdamas kas mėnesį po kažkiek pinigų. Per mėnesį uždirba po 1000 eurų. Taip pasielgė, nes tuo metu neturėjo darbo, neturėjo iš ko mokėti įmokų. Gailisi. Kur šiuo metu yra transporto priemonė nežino ir negali pasakyti. Nežinojo, kad su ta transporto priemone negali išvykti į užsienį. Sutartį pasirašė, bet sutarties sąlygų neperskaitė. Supranta, kad turėjo rūpintis svetimu turtu, kaltę pripažįsta.

Po kaltinamojo Ž. J. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš 2020-06-12 „PlusPlus Capital“ AS pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) UAB „mogo LT“ ir Ž. J. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ž. J. suteikta teisė valdyti ir naudotis automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad sutartis su skolininku buvo nutraukta ir pareikalauta automobilį perduoti UAB „mogo LT“, tačiau transporto priemonė grąžinta nebuvo. Po sutarties nutraukimo UAB „mogo LT“ perleido kreditorinį reikalavimą „PlusPlus Capital“ AS, po ko „PlusPlus Capital“ AS tapo transporto priemonės savininku ir kreditoriumi. Turtas bendrovei grąžintas nebuvo, kreditoriniai įsipareigojimai neįvykdyti. (t. 1, b. l. 7-11)

Iš 2020-06-23 vietovės ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad Ž. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nerastas. (t. 1, b. l. 17-25)

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį „VW Passat“, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) pagaminimo metų, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „mogo LT“. (t. 1, b. l. 37)

Iš (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) I dalies matyti, kad šios sutarties pagrindu UAB „mogo LT“ perdavė Ž. J. automobilį „VW Passat“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), mokant kasmėnesines įmokas už automobilį. (t. 1, b. l. 40-44)

Iš (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) II dalies matyti, kad pagal sutarties 8.4.6. punktą automobilio Gavėjas (Ž. J.) yra įsipareigojęs neišvežti transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų be išankstinio rašytinio Davėjo (UAB „mogo LT“) leidimo. (t. 1, b. l. 45-48)

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Passat“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2018-10-09 registruotas Lietuvos Respublikoje, automobiliui suteikti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas UAB „mogo LT“, valdytojas Ž. J.. (t. 1, b. l. 106)

??Iš išrašo iš transporto priemonių, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Passat“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), neišvyko iš Lietuvos Respublikos į ne Europos Sąjungos šalis. (t. 1, b. l. 107)

Iš 2020-07-22 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ispanijos teisėsaugos institucijos neturi jokių duomenų nei apie automobilį „VW Passat“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nei apie Ž. J.. (t. 1, b. l. 113)

Kaltinamojo Ž. J. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį, kadangi jis iššvaistė jam patikėtą, svetimą – UAB „mogo LT“ priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išveždamas jį į Ispaniją ir ten palikęs, po ko automobilio buvimo vieta tapo nežinoma.

Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. (BK 60 straipsnis)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaltinamasis Ž. J. teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 122-127, 128-144), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 145-153), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 155, 156 ir Liteko duomenys), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sutinka atlyginti civilinį ieškinį, mokėdamas dalimis kas mėnesį. Todėl įvertinus visumą išdėstytų kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių bei bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. J. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo Ž. J. asmenybę, į jo jauną amžių, galimybę dirbti ir norą atlyginti padarytą žalą, į jo socialinius ryšius (dirba, turi pastovią gyvenamą vietą), turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kaltinamajam Ž. J. paliktinos galioti nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 2, b. l. 23-25, 32-34)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Civilinio ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filiale, pareikštas 3263,69 Eur civilinis ieškinys dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo už kaltinamajam Ž. J. pagal sutartį perduotą valdyti ir naudotis transporto priemonę, yra įrodytas ir pagrįstas dokumentais ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo Ž. J., kadangi kaltinamasis nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei negrąžino automobilio. (t. 1, b. l. 63-96, CK 6.71, 6.258, 6.263, 6.411 straipsniai)

Civilinis ieškovas PlusPlus Capital AS taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis prašymas pagrįstas ir tenkinamas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 konstatuota, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymima, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Civilinis ieškovas PlusPlus Capital AS nepagrįstai prašo palūkanas už priteistą sumą skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, kadangi būtina civilinio ieškinio patenkinimo sąlyga baudžiamojoje byloje yra asmens kaltumo nustatymas priimant teismo nuosprendį. Vadovaujantis nurodytu Plenarinės sesijos, kuri įgyvendina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškinimu, iš kaltinamojo Ž. J. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą (3263,69 Eur), skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo dienos.

2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. B. nutarimu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. vasario 11 d. Ž. J. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas 3263,69 Eur sumai, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banko Luminor bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 159-160), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti civiliniam ieškovui PlusPlus Capital AS priteistą turtinę žalą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje Ž. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl skolos, baudos ir delspinigių 3263,69 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 69 centus) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3263,69 Eur), skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo dienos, civiliniam ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filiale.

2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. B. nutarimu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. vasario 11 d. Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas 3263,69 Eur sumai, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko Luminor bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.