- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-21
- Bylos Nr.
- A-438-1077-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R.Ž.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R.Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R.Ž. skundą atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja R.Ž. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išmokėti pareiškėjai 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad iki 2005-03-04 dirbo statutine valstybės tarnautoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Šiaulių rinktinėje. 2003-09-17 per šaudymo pratybas Mandagiškio karjere, Rokiškio rajone, kurios vyko pagal VSAT Šiaulių rinktinės vado 2003-09-16 įsakymą Nr. 6-297, pareiškėjai įsisiurbė erkė. Tai pastebėta po pratybų, namuose, erkę ištraukė A.Ž. Nuo 2003 m. R.Ž. sveikata žymiai pablogėjo, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. 2004-11-16 atlikus serologinius tyrimus pareiškėjai nustatyta lėtinė Laimo boreliozė. Pareiškėja mano, kad Laimo liga užsikrėtė per minėtas šaudymo pratybas, nes daugiau erkių įkandimo nėra pastebėjusi. 2005-02-22 tarnybiniu pranešimu informavo VSAT Šiaulių rinktinės vadą, kad per 2003-09-17 šaudymo pratybas užsikrėtė Laimo liga. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2005-03-30 tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad susirgimas Laimo liga nėra susijęs su tarnyba, todėl pareiškėjai nepriklauso kompensacija už sveikatos sutrikdymą. 2005-12-13 pareiškėja apskundė išvadą Šiaulių apygardos administraciniams teismui, kuris skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-09-26 nutartyje nurodė, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėja paaiškino, kad VSAT Šiaulių rinktinė, atlikdama tarnybinį patikrinimą, pažeidė LR vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklių 12 p., nes nesiuntė R.Ž. į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. CMEK 2003-03-04 pažymoje Nr. 576 yra nurodyta, kad pareiškėjos susirgimai turi priežastinį ryšį su tarnyba. Darytina išvada, kad VSAT Šiaulių rinktinė priėmė nepagrįstą išvadą, kurioje nurodė, jog erkė negalėjo įsisiurbti per šaudymo pratybas. Atsakovė turi priimti naują išvadą, kurioje nurodytų, kad R.Ž. susirgo tarnybos metu, nusiųsti ją į CMEK, kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis ir paskirta nustatyto dydžio kompensacija už sveikatos sutrikdymą.
Atsakovė VSAT su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl erkės įkandimo R.Ž. Faktų, patvirtinančių, kad pareiškėjai erkė įsisiurbė tarnybos metu nenustatyta. Nurodė, kad pareiškėja iki tarnybinio patikrinimo pradžios kreipėsi į rinktinės Personalo skyrių prašydama išduoti siuntimą į CMEK dėl ilgalaikių susirgimų. Tarnybinio patikrinimo metu, dėl R.Ž. galimo sveikatos sutrikdymo tarnybos metu rinktinėje buvo gautas 2005-03-04 CMEK ligos liudijimas Nr. 576, kuriame padaryta išvada apie pareiškėjos netinkamumą tarnybai. Pareiškėja kreipėsi į CMEK po to, kai jai buvo diagnozuota Laimo liga. R.Ž. siekia įrodyti, kad yra priežastinis ryšys tarp Laimo ligos nustatymo ir tarnybos tam, kad galėtų gauti materialinės naudos gaudama kompensaciją, kuri priklauso pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 str. Siuntimas į CMEK nebuvo išduotas atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta, jog pareiškėjos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba. Taip pat dėl nurodytos priežasties pareiškėja neturi teisės į kompensaciją numatytą Statuto 40 str. Pažymėjo, kad CMEK ligos liudijime nustatyti ir kiti susirgimai, kurie nesusiję su Laimo liga. Pareiškėjai kompensacijos dydis gali būti nustatytas pagal susirgimo dėl Laimo ligos sunkumo laipsnį, o ne pagal dabartinę sveikatos būklę.
Šalies argumentai
Atsakovė VSAT Šiaulių rinktinė su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjos susirgimai nėra konkretaus įvykio tarnyboje pasekmė, todėl ji neturi teisės į kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo einant tarnybines pareigas. Atsakovė nurodė, kad teisė į kompensaciją pareigūnui atsiranda ir mokama tuomet, kai pareigūno sveikata sutriko ar jis buvo sužeistas dėl įvykio vykdant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos bei kai CMEK nustatytas pareigūno sveikatos sutrikdymo ar sužalojimo sunkumo laipsnis, nuo kurio priklauso Statuto 40 str. 3 d. numatytų kompensacijų dydis. Tarnybinio patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp pareiškėjos ligos ir jos tarnybinių pareigų vykdymo nenustatytas. Pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos remiantis CMEK išvada dėl susirgimų, atsiradusių ilgą laiką tarnaujant (Statuto 53 str. 1 d. 4 p.), jai išmokėta išeitinė kompensacija (Statuto 57 str. 2 d.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-13 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės gauti Statuto 40 str. numatytą kompensaciją pareigūno sveikatos sutrikimo atvejais. Pagal Statuto 40 str. 3, 6 dalių nuostatas, būtina sąlyga nurodytai kompensacijai gauti yra priežastinis ryšys tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir jo tarnybinių pareigų atlikimo ar jo tarnybos. Pagal Statuto 40 str. 5 d., toks priežastinis ryšys (jo buvimo ar nebuvimo faktas) nustatytinas LR vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 6-11 punktai reglamentuoja minėto priežastinio ryšio nustatymo būdą (tarnybinis patikrinimas) ir atitinkamos išvados pateikimo formą (tarnybinio patikrinimo išvados surašymas ir jos patvirtinimas įstaigos vadovo). VSAT Šiaulių rinktinės vado patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada yra tinkamas, t. y. įstatymo leistinas dokumentas, skirtas administracine tvarka nustatyti minėto priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo faktą (nurodytą aplinkybę konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-09-26 nutartyje Nr. A11-1465/2006).
Teismas pabrėžė, jog iš minėtos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad joje yra konstatuoti faktai, kad pareiškėja ir jos nurodyta liudytoja A.Ž. dalyvavo 2003 m. rugsėjo 17-19 d. vykusiose šaudymo pratybose ir kad šios pratybos vyko pagal atitinkamą atsakovo vado įsakymą, t. y. pareiškėja dalyvavo jose privalomai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad išvada apie priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodyto erkės įkandimo ir jos susirgimo Laimo liga nebuvimą grindžiama tik laiko faktoriumi (t. y. kad po tariamo erkės įkandimo ir šios ligos diagnozavimo praėjo 14 mėnesių) ir bendrais medicininės literatūros duomenimis apie tai, kad Laimo ligos simptomai gali atsirasti iškart po erkės įkandimo arba tik po 2 mėnesių. Tuo tarpu iš byloje esančių išrašo iš pareiškėjos ambulatorinės kortelės ir 2005-03-04 ligos liudijimo Nr. 576 matyti, kad nuo 2003-12-10 iki 2004-01-04 pareiškėja buvo nedarbinga (turėjo nedarbingumo pažymėjimą), iki 2004-11-15 (kai buvo įtarta Laimo liga) dėl įvairių negalavimų kelis kartus kreipėsi į gydymo įstaigas ir buvo tiriama, jai buvo diagnozuota sąnarinės formos Laimo liga (Boreliozė), šios ligos lėtinė II-III stadija ir liekamieji reiškiniai. Teismo nuomone, tam, kad būtų įvertinti šie duomenys (įrodymai) tuo aspektu, ar juose užfiksuoti pareiškėjos negalavimai ir pati Laimo liga laiko požiūriu gali būti siejami su pareiškėjos nurodytu erkės įkandimu, reikalingos specialios žinios. Teismas akcentavo, jog šiuo tikslu, remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-04-23 nutartimi, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius atliko ekspertizę, kurios akte Nr. EKG 27(111)/08(01) buvo pateiktos šios išvados:
1. Sąnarinės formos lėtinės Laimo ligos (Boreliozės) sukėlėjas gali būti tik erkės (apkrėstos) įkandimas. Sukėlėjas gramteigiama spirocheta, persistuojanti ikisodinėse (ganyklinėse) erkėse.
2. Pagal medicininės literatūros duomenis (A. Laiškinis ir kt., Infekcinių ligų žinynas, 2007, Kaunas, p. 98) tam, kad žmogus susirgtų Laimo liga, užkrėsta erkė turi išbūti įsisiurbusi į žmogaus kūną dažniausiai 48-72 valandų laikotarpyje.
3. Pagal medicininės literatūros duomenis (A. Laiškinis ir kt., Infekcinių ligų žinynas, 2007, Kaunas, p. 98) Laimo ligos inkubacinis periodas 2-18 dienų (iki 4 savaičių), kuomet erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda išplitęs, ryškiais kraštais paraudimas – migruojanti eritema, kurio vidurinė dalis dažnai būna šviesi.
4. Medicininių duomenų, objektyviai patvirtinančių sąsają tarp R.Ž. sveikatos negalavimų, užfiksuotų medicininiuose dokumentuose laikotarpyje nuo 2003-12-04 iki 2004-11-19 (kai buvo nustatyta Laimo liga), ir pačios pareiškėjos nurodytu jai erkės įkandimu 2003-09-17 bei jai nustatytos Laimo ligos (boreliozės) laiko požiūriu nepakanka.
5. Vienintelė liumbalgija galima tiesioginės Boreliozės ligos pasekmė. Osteochondrozė, cervikalgija, skrandžio opaligė ir lėtinis gastroduodenitas nesusijęs su Laimo liga.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti specialistų pateiktomis išvadomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek pati pareiškėja, tiek ir liudytoja A.Ž. (per teismo posėdį įvykusį 2006-02-07) teigia, kad erkę ištraukė 2003-09-17, t.y. tą pačią dieną, kai ji įsisiurbė (erkė nebuvo įsisiurbusi į kūną 48-72 valandas). Tai pat, teismo manymu, 2005-03-04 ligos liudijimas negali būti laikomas įrodymu, kad yra priežastinis ryšys tarp erkės įkandimo 2003-09-17 ir R.Ž. Laimo ligos. Ekspertizės akte konstatuota, kad tik liumbalgija yra galima Laimo ligos pasekmė, kiti ligos liudijime nurodyti susirgimai nėra susiję su Laimo liga. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad VSAT Šiaulių rinktinės vado 2005-03-30 išvada yra pagrįsta, o pareiškėja neturi teisės į Statuto 40 str. nurodytą kompensaciją, kadangi neįrodytas priežastinis ryšys tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir jo tarnybinių pareigų atlikimo ar jo tarnybos. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi teisę gauti išlaidų atlyginimą turi šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. III.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas remiantis neišsamiu ir galimai neobjektyviu, vien teoriniais duomenimis paremtu ekspertizės aktu, visiškai nevertinant jo santykio su byloje esančiomis specialistų išvadomis, t. y. neišanalizavus visų byloje esančių ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų bei nepasisakius dėl teismo jiems suteiktos įrodomosios galios.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepime nurodo, jog nagrinėjant apeliacinį skundą prašo remtis pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu ir jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus pateiktame ekspertizės akte Nr. EKG27(111)/08(01) 4 punkte konstatuota, jog „medicininių duomenų, objektyviai patvirtinančių sąsają tarp R.Ž. sveikatos negalavimų, užfiksuotų medicininiuose dokumentuose laikotarpyje nuo 2003-12-04 iki 2004-11-19 (kai buvo nustatyta Laimo liga), ir pačios pareiškėjos nurodytu jai erkės įkandimu 2003-09-17 bei jai nustatytos Laimo ligos (boreliozės) laiko požiūriu nepakanka“. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės nuomone, kompensacija, numatyta Statuto 40 str. 3 d., R.Ž. nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės gauti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją pareigūno sveikatos sutrikimo atvejais.
Pagal ginčo atsiradimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3, 6 dalių nuostatas, būtina sąlyga nurodytai kompensacijai gauti yra priežastinis ryšys tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir jo tarnybinių pareigų atlikimo ar jo tarnybos. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta „Ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. IV-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklės. Šių taisyklių 6-11 punktai numatė minėto priežastinio ryšio nustatymo būdą (tarnybinis patikrinimas) ir atitinkamos išvados pateikimo formą (tarnybinio patikrinimo išvados surašymas ir jos patvirtinimas įstaigos vadovo).
Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo 2005 m. kovo 30 d. išvados matyti, kad atsakovas nusprendė, jog nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjai 2004 11 19 diagnozuotos ligos ir jos tarnybos pareigų atlikimo 2003 09 17 (b. l. 5-7).
Iš bylos matyti, kad ginčijamo priežastinio ryšio nustatymui buvo panaudotos specialios medicininės žinios, tuo reikalu atliekant ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio nuostatas eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, kuris gaunamas panaudojus atitinkamos mokslo srities specialias žinias. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 4 dalį „Eksperto išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.“
Eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti, lemia, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan.. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan..
Iš byloje esančios ekspertizės išvados matyti, kad ja buvo nustatyta, jog „Medicininių duomenų, objektyviai patvirtinančių sąsają tarp R.Ž sveikatos negalavimų, užfiksuotų medicininiuose dokumentuose laikotarpyje nuo 2003-12-04 iki 2004-11-19 (kai buvo nustatyta Laimo liga), ir pačios pareiškėjos nurodytu jai erkės įkandimu 2003-09-17 bei jai nustatytos Laimo ligos (boreliozės) laiko požiūriu nepakanka.“, t. y. šia eksperto išvada nebuvo patvirtinti pareiškėjos teiginiai, kad tarp jai nustatytos ligos ir jos tarnybos atlikimo 2003 09 17 egzistuoja priežastinis ryšys.
Byloje duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti šios ekspertų išvados teisėtumu bei pagrįstumu nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir apeliantė. Apeliantė pripažįsta, kad ekspertizė buvo atlikta siekiant pašalinti skirtingų specialistų duotas skirtingas išvadas dėl ginčo esmės, tačiau savo teiginius dėl ekspertizės nesutikimo grindžia tomis pačiomis specialistų jai palankiomis išvadomis, neigdama jai nepalankias išvadas.
Įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, o tuo pačiu nepaneigė ir atsakovo argumentų, jog tarp jos susirgtos ligos ir tarnybos egzistuoja priežastinis ryšys.
Dėl paminėtų priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R.Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.