- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-22
- Bylos Nr.
- A-143-54-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- Kauno, Kauno Vydūno vidurinės mokyklos, I. G., A. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos, Kauno Muravos pradinei mokyklai, Kauno
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
dalyvaujant pareiškėjo Kauno Vydūno vidurinės mokyklos atstovams Antanui Augaičiui ir advokatui Laimučiui Jankauskui,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Petrui Navickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Kauno Vydūno vidurinės mokyklos, I. G. ir A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno Muravos pradinei mokyklai, Kauno Martyno Mažvydo vidurinei mokyklai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Kauno Vydūno vidurinė mokykla, I. G. ir A. B. (toliau – pareiškėjai) skundu (T 1, b. l. 4 – 8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, apeliantas) tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T-417 ,,Dėl Kauno Vydūno vidurinės mokyklos ir Kauno Muravos pradinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant jas prie Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos“. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta iki 2005 m. rugpjūčio 30 d. reorganizuoti Vydūno vidurinę ir Muravos pradinę mokyklas, prijungiant jas prie Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos, patvirtinti Vydūno vidurinės ir Muravos pradinės mokyklų reorganizavimo sąlygas, Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos nuostatus, pavesti įregistruoti minėtus nuostatus juridinių asmenų registre, išregistruoti Vydūno vidurinę ir Muravos pradinę mokyklas iš juridinių asmenų registro, įspėti Vydūno vidurinės ir Muravos pradinės mokyklų darbuotojus apie darbo sąlygų pasikeitimą, o minėtų mokyklų direktorius – apie darbo santykių nutraukimą, atlikti reorganizuojamų mokyklų turto inventorizaciją. Tokiu būdu buvo patvirtinta Vydūno vidurinės mokyklos reorganizavimo proceso užbaigimo tvarka ir terminai. Teigė, jog ginčijamu sprendimu patvirtintose Kauno Vydūno vidurinės mokyklos ir Kauno Muravos pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygose (toliau – Reorganizavimo sąlygos) nurodomi Kauno Vydūno vidurinės mokyklos reorganizavimo pagrindai – atlaisvinus Vydūno vidurinės mokyklos patalpas bus sutaupytos pastato eksploatavimo išlaidos; mokinių skaičiaus vidurkis klasėse neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintos Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika); mokykla neatitinka profilinio mokymo reikalavimų, negali būti teisėtais bendrojo lavinimo mokyklos reorganizavimo pagrindais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų (toliau – Kriterijai). Be to, Reorganizavimo sąlygose nėra nurodyta jokių duomenų, kad mokyklos ugdymo turinio finansavimas būtų neužtikrintas, kadangi mokykloje papildomo ugdymo kiekis nėra mažinamas, kvalifikuotiems pedagogams mokami priedai, mokykla atitinka profilinio mokymo kriterijus. Mokyklai lėšų, skiriamų pagal Metodiką, pakanka. Nors Vydūno vidurinėje mokykloje mokėsi mažiau negu 850 mokinių, tačiau tai savaime nereiškia, kad mažiau mokinių turinčioje savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje nepakaks mokymo lėšų, skiriamų pagal Metodiką tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Pažymėjo, jog atsakovas turėjo teisę priimti sprendimą tik dėl mokyklos vidaus struktūros pertvarkymo. Taip pat atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį (nebuvo raštu prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo pradžios apie tai pranešta kiekvienam mokiniui), Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.101 straipsnį (nebuvo informuoti mokyklos kreditoriai), CK 2.99 straipsnį (patvirtintas Reorganizavimo sąlygas parengė ne reorganizavime dalyvaujantys mokyklų valdymo organai, o Švietimo ir ugdymo skyrius), CK 2.34 straipsnio 2 dalį (ginčijamas sprendimas pažeidžia mokyklos bendruomenės interesus), Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis), Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005 – 2012 metų bendrojo plano 8.9 punktą (daliai mokinių teks lankyti pamokas antroje pamainoje). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ginčijamas sprendimas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Vydūno vidurinę mokyklą, prijungiant ją prie Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 140 – 146) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsniu, Švietimo įstatymo 28, 59 straipsniais savivaldybė privalo formuoti mokyklų tinklą, atsižvelgdama į vietos bendruomenės poreikius, mokinių skaičių, turimas lėšas ir pan. Paminėtų mokyklų reorganizavimą sąlygojo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. T-125 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005 – 2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 ,,Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ bei tos pačios dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 745 ,,Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, jog Kauno Vydūno vidurinėje mokykloje komplektuojant 11 klases jose mokinių būtų mažiau kaip 25 ir nepakaktų valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką, taip pat šios Metodikos neatitinka ir mokinių vidurkis klasėse, 2004/2005 mokslo metais mokinių mokykloje buvo 538, o tai prieštarauja Kriterijų 4.3.8 punkto reikalavimams. Taip pat mokykla neatitinka profilinio mokymo kriterijų, negali kokybiškai vykdyti vidurinio ugdymo programų, mokiniams ribojama mokomųjų dalykų, kursų ir modulių pasirinkimo laisvė.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu (T 2, b. l. 87 – 91) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T- 417 dalį dėl Kauno Vydūno vidurinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos.
Teismas nurodė, kad Kauno Vydūno vidurinė mokykla yra bendrojo lavinimo mokykla, todėl atsakovas, pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą mokyklą reorganizuoti, turėjo laikytis Kriterijų. Ginčijamame sprendime nenurodytas Kriterijų 8 punkto papunktis, numatantis konkretų kriterijų, įgalinusį atlikti reorganizavimą, todėl pripažintina, kad sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Reorganizavimo sąlygose nurodyti reorganizavimo pagrindai nėra savarankiški Kriterijuose numatyti reorganizavimo pagrindai, todėl negali būti teisėtais bendrojo lavinimo mokyklos reorganizavimo pagrindais, o jų įrodinėjimas nėra šiam ginčui teisiškai reikšmingas. Atsakovo atsiliepime paminėtame Kriterijų 8.1 punkte nenurodoma, kam (kokiems tikslams) ir kokiu laikotarpiu valstybės skiriamų lėšų turėtų mokyklai nepakakti, kad būtų galima atlikti reorganizavimą. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Švietimo įstatymo 49 straipsnio 9 dalimi, 37 straipsnio 6 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi. Teismas, vadovaudamasis Kriterijų 8.1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, padarė išvadą, kad bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Šiuo atveju atsakovas neįrodė tokio kriterijaus egzistavimo. Teismas, įvertinęs Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005 – 2012 metų bendrąjį planą, pažymėjo, kad atsakovas pats netiesiogiai pripažino, kad pareiškėjui pakanka lėšų pagal Metodiką. Teismas taip pat pažymėjo, jog Kriterijai nenustato minimalaus moksleivių skaičiaus veikiančioje mokykloje. Kriterijų 4.3.8 punktas įpareigoja numatyti steigiamoje bendrojo lavinimo mokykloje ne mažiau kaip 850 mokinių savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje, kurioje būtų mokoma pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, tačiau savaime tai nereiškia, kad mažiau mokinių turinčioje savivaldybės centro, miesto vidurinėje mokykloje nepakaks mokymo lėšų, skiriamų pagal Metodiką tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tokia aplinkybė veikiančioje mokykloje nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad visais atvejais, jei veikiančioje mokykloje mokinių skaičius yra mažesnis, nei numatyta Kriterijuose naujai steigiamai mokyklai, veikiančiai mokyklai nepakanka mokymo lėšų. Aplinkybės, kad mokyklos mokinių skaičiaus klasėse vidurkis neatitinka Metodikos 9 punkte numatytų klasės, klasės –komplekto moksleivių skaičiaus vidurkių, kad mokyklos projektinis pajėgumas yra didesnis, nei faktiškai mokosi mokinių, savaime nereiškia, kad veikiančiai mokyklai nepakanka mokymo lėšų. Tokia praktika yra nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-37/2007. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė Kriterijų 8.1 punkte numatyto pagrindo pareiškėjo mokyklai reorganizuoti buvimo, neįrodė, kad pareiškėjo mokykla neužtikrino ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programos vykdymo, geros kokybės švietimo, todėl ginčijamo sprendimo dalis dėl Kauno Vydūno vidurinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos, naikintina. Teismas atkreipė dėmesį, kad nenagrinėjo Kauno Muravos pradinės mokyklos reorganizavimo, ją prijungiant prie Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos, pagrįstumo.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 94 – 99) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalį, nes netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų dėl mokinių skaičiaus Kauno Vydūno vidurinėje mokykloje.
2. Teismas pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 1, 2 dalis, kadangi neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-1041/2006 padarytas išvadas dėl mokinių skaičiaus.
3. Teismas netinkamai aiškino Kriterijų 8.1 punktą, nes sprendžiant, ar valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką pakanka arba nepakanka, reikia vertinti ne faktinius finansinius mokyklos rodiklius, o mokinių skaičių mokykloje ir mokyklos atskirose klasėse. Šiuo atveju pagal analogiją taikytini (plečiamasis teisės aiškinimas) Kriterijų 4.3.8 ir 6.4.1 punktai (ABTĮ 4 str. 6 d.). Kriterijų 8.1 punktą siejant su faktiniu nuolatiniu ir sistemišku mokymo lėšų trūkumu mokykloje, neįmanoma būtų praktiškai jo taikyti nepažeidžiant kitų teisės aktų. Teismas, netaikydamas Kriterijų 4.3.8 ir 6.4.1 punktų, nesiaiškino šių teisės normų tikslo. Aiškinant Kriterijų 8.1 punktą, nesiejant jo su Kriterijų 4.3 – 4.5 punktuose nustatytu mokinių skaičiumi, veikiančios mokyklos (ne steigiamos), kurios neturi pakankamo mokinių skaičiaus, ne tik būtų priverstos formaliai egzistuoti ir stengtis išsilaikyti tik iš gaunamo moksleivio krepšelio lėšų, tačiau net negalėtų pretenduoti ir į valstybės skiriamą paramą tiek rekonstruojant mokyklas, tiek aprūpinant jas mokymo priemonėmis.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 106 – 109) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas ištyrė ir įvertino mokinių skaičių Kauno Vydūno vidurinėje mokykloje bei konstatavo, kad ši aplinkybė pati savaime neturi esminės reikšmės bylai, o esminė bylai aplinkybė – lėšų nepakankamumas ugdymo kokybei užtikrinti – nenustatyta, todėl atsakovo teiginys dėl ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra nepagrįstas.
2. Atsakovo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje padaryta išvada, kad pagal Kriterijus bendrojo lavinimo mokykla gali normaliai funkcionuoti esant joje ne mažiau 850 mokinių, yra ne teismo nustatytas faktas, o teisės normos aiškinimas, kuris neįgyja prejudicinės reikšmės kitose bylose pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį. Be to, bylose dalyvauja ne tie patys asmenys. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos aplinkybės yra teismo pripažintos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis, todėl nepagrįstas teiginys dėl ABTĮ 58 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
Šalies argumentai
3. Apelianto teiginys, jog teismo pateiktas Kriterijų 8.1 punkto aiškinimas pažeidžia galiojančius teisės aktus ir teisės aiškinimo principus, yra nepagrįstas. Nepateikti įrodymai, kad yra taupoma ugdymo kokybės sąskaita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-37/2007). Kriterijų 8.1 punkto aiškinimas taikant Kriterijų 4.3.8 ir 6.4.1 punktus prieštarauja ABTĮ 4 straipsnio 6 daliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturėjo tikslo susieti paminėtų Kriterijų nuostatų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 103 – 105) nurodo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į mokinio krepšelio lėšų nepakankamumą dėl nepakankamo mokinių skaičiaus mokyklose, turėjo teisę pertvarkyti Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklą, konkrečiai Kauno Vydūno vidurinę mokyklą ir Kauno Muravos pradinę mokyklą, prijungiant jas prie Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teisės normų taikymo
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės (jos tarybos) teisė reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas yra numatyta Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2004-06-22 įstatymo Nr. IX-2292 redakcija), Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 punkte ir 17 straipsnio 28 punkte. Todėl sprendimų dėl tokių mokyklų reorganizavimo priėmimas (šiuo atveju dėl pareiškėjo Kauno Vydūno vidurinės mokyklos reorganizavimo jos prijungimo prie kitos mokyklos būdu) yra atsakovo kompetencija. Tačiau kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog minėtas mokyklų reorganizavimas vykdytinas pagal Vyriausybės nustatytas kriterijus, ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punkto nuostatą apie tai, kad nurodyti sprendimai savivaldybės tarybos priimami įstatymų (t. y. kitų teisės aktų) nustatyta tvarka, konstatuotina, jog tokia savivaldybės tarybos kompetencija nėra absoliuti, t. y. ji ribojama (reglamentuojama) kitų mokyklų reorganizavimo klausimais priimtų teisės aktų. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą yra būtina vadovautis tokiais teisės aktais, šiuo atveju specialiu teisės aktu, reglamentuojančiu bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimą, - Kriterijais. Kolegija pažymi, kad mokymo įstaigų (bendrojo lavinimo mokyklų) steigimo ir reorganizavimo pagrindai (kriterijai) nurodyti atskiruose Kriterijų skirsniuose ir yra siejami tik bendra nuoroda į Metodiką. Todėl, taikant Kriterijų IV skirsnio 8 punkto nuostatas dėl bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimo pagrindų (kriterijų), Metodikos bei kitų Kriterijų skirsnių nuostatos tiesiogiai netaikytinos, o gali būti taikomos tik tiek, kiek tai reikalinga pateikiant 8 punkto nuostatų aiškinimą sisteminiu teisės aiškinimo būdu.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Iš bylos matyti, kad skundžiamas atsakovo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas buvo priimtas dviejų kitų, prieš tai atsakovo priimtų sprendimų (2005-03-03 Nr. T-125 ir 2005-03-03 Nr. T-128) pagrindu. Todėl nagrinėjant šį ginčą yra būtina pasisakyti dėl šių atsakovo sprendimų reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus.
Iš atsakovo 2005 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. T-125 matyti, kad juo yra patvirtintas Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrasis planas, kuriame yra nurodyti bendroji šios pertvarkos paskirtis (įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas), pateikta miesto švietimo esamos būklės analizė ir prognozės, privalumai ir trūkumai bei mokyklų tinklo pertvarkos tikslai, uždaviniai ir prioritetai iki 2007 metų, taip pat mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos priemonių planas iki 2007 metų (T. 1, b. l. 17-49). Pažymėtina, kad pastarajame plane ir buvo numatyta reorganizuoti M. Mažvydo vidurinę mokyklą prie jos prijungiant Vydūno vidurinę mokyklą (pareiškėją) ir Muravos pradinę mokyklą.
Analizuodama šio atsakovo sprendimo ir juo patvirtinto bendrojo plano reikšmę nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad šiame dokumente (teisės akte) nurodyti tik bendrojo pobūdžio duomenų analizė bei numatyti atlikti veiksmai, o tai savaime nesukėlė teisinių pasekmių (teisių ir pareigų) nei vienai iš juose nurodytų mokymo įstaigų (tarp jų ir pareiškėjui). Todėl šis teisės aktas nagrinėjamojoje byloje vertintinas tik kaip prielaida atsakovui atlikti konkrečius, minėtame plane nurodytus veiksmus per atitinkamą laikotarpį ir kaip įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, šaltinis.
Iš atsakovo 2005 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. T-128 matyti, kad juo buvo pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui parengti Kauno Vydūno vidurinės mokyklos (pareiškėjo) reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno M. Mažvydo vidurinės mokyklos, sąlygas ir tęsiančios veiklą po reorganizavimo įstaigos nuostatus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (T. 1, b. l. 15-16). Kolegija pažymi, kad nurodytas atsakovo sprendimas yra vertintinas kaip būsimo (atlikto šioje administracinėje byloje skundžiamu sprendimu) pareiškėjo reorganizavimo sąlygų nustatymas, o ne kaip administracinis aktas dėl juridinio asmens reorganizavimo. Tai yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-1041/2006, kurioje buvo sprendžiamas šio atsakovo sprendimo (Nr. T-128) pagrįstumo klausimas. Todėl nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis ir jos paliktas galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimas prejudicinės reikšmės šiai bylai neturi, o atsakovo 2005 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. T-128 yra taip pat vertinamas šiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo aspektu.
Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamai bylai yra tiesiogiai taikytinos Kriterijų 8 punkto nuostatos. Pagal šį punktą bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu:
8.1. valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų;
8.2. mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti higienos normų nustatytą mokymosi plotą;
8.3. ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių;
8.4. vykdoma vidurinio ugdymo programa neakredituojama ir (ar) mokykla netenka mokymo licencijos;
8.5. akreditavus vidurinio ugdymo programą, vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija.
Kolegija pažymi, kad nei nurodytuose atsakovo sprendimuose (tarp jų ir pareiškėjo skundžiamame), nei Reorganizavimo sąlygose (kuriose nurodyti faktiniai pareiškėjo reorganizavimo pagrindai) nėra nuorodos į kokį nors iš nurodytų Kriterijų 8 punkte nustatytų kriterijų. Pažymėtina, kad tuo yra pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl būtinumo individualų administracinį aktą pagrįsti faktais ir teisės aktų normomis. Tačiau, atsižvelgus į nurodytų sprendimų bei Reorganizavimo sąlygų turinį bylai reikšmingų Kriterijų 8 punkto taikymo požiūriu, galima daryti išvadą (įžvelgti), kad skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu Kriterijų 8 punkto taikymo prasme buvo 8. 1 nuostata dėl lėšų stigimo. Pažymėtina, kad kitos (su Kriterijų 8 p. taikymu tiesiogiai nesietinos) pareiškėjo reorganizavimo būtinumą grindžiančios aplinkybės, nurodytos minėtuose atsakovo sprendimuose bei Reorganizavimo sąlygose (patalpų atsilaisvinimas bei atsilaisvintų patalpų eksploatavimo išlaidų taupymas), iš esmės grindžia skundžiamą sprendimą ekonominio tikslingumo požiūriu, t. y. aspektu, kuris administracinio teismo neturi būti vertinamas (ABTĮ 3 str. 2 d.). Todėl šios aplinkybės (šie pareiškėjo reorganizavimo pagrindai) kolegijos pripažintinos bylai nereikšmingomis. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, kad mokinių skaičius pas pareiškėją buvo mažesnis negu 850 (Kriterijų 4.3.8 p. nustatytas mokinių minimalus skaičius steigiamojoje bendrojo lavinimo mokykloje), o moksleivių skaičiaus klasėje vidurkis buvo mažesnis negu 25 (Metodikos 9.5 p. nustatytas klasės-komplekto moksleivių skaičiaus vidurkis) savaime negali būti pripažintos pakankamomis atlikti pareiškėjo reorganizavimą jo prijungimo prie kitos mokyklos būdu, nes (kaip pažymėta aukščiau) toks pagrindas nėra nurodytas Kriterijų 8 punkte, nurodytos Kriterijų 4.3.8 punkto ir Metodikos 9.5 punkto nuostatos skirtos kitiems teisiniams santykiams sureguliuoti. Be to, kaip pažymėta minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartyje, aplinkybė, kad 2004-2005 mokslo metais pas pareiškėją mokėsi 538 mokiniai (t. y. mažiau negu 850 mokinių), buvo pripažinta tik kaip pakankama prielaida atsakovui (Švietimo skyriui) rengti pareiškėjo reorganizavimo sąlygas (o ne pagrindas atlikti pačią reorganizaciją).
Kolegija, atlikdama minėtų atsakovo 2005 m. kovo 3 d. sprendimų Nr. T-125 ir T-128 bei Reorganizavimo sąlygų analizę įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, jog nei viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, jog pareiškėjui trūksta lėšų, kad jis „galėtų išgyventi“ pagal skiriamas Moksleivio krepšelio lėšas (T. 1 b. l. 18-31), taip pat nėra nurodyta, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų (aplinkybės, reikšmingos Kriterijų 8.1 p. taikymo prasme). Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė (kad steigėjas neturi papildomų lėšų, būtinų kompensuoti trūkstamas pagal Metodiką) yra atskiro įrodinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad valstybės skiriamų pagal Metodiką mokymo lėšų nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla (pareiškėjas) užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Kolegija pažymi, kad būtinumas įrodyti šią Kriterijų 8.1 punkto taikymui reikšmingą aplinkybę nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-37/2007, į kurią turi būti atsižvelgta šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13, 20 str. 3 d.).
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.