- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1845-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24245-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-31239-868/2013 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudama iš atsakovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ieškovės naudai priteisti 30 000 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-31 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei 14 dienų terminą nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 675 Lt žyminį mokestį. Teismas nesutiko su ieškove, jog pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalie 1 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami vartotojai, o ieškovė savo reikalavimą kildina iš draudimo santykių.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį. Nurodo, kad ieškinyje ieškovė pateikė pakankamai argumentų, kurie pagrindžia poziciją, jog šioje byloje ji, kaip vartotoja, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėjo, kad vartojimo sutartis identifikuojama ne iš pavadinimo, o iš bendrųjų sutarties požymių, sutarties dalyko, sutarties pobūdžio. Šiuo atveju tarp ginčo šalių sudaryta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ieškovė, kaip vartotoja yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu sutinka, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ji privalo mokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtą 30 000 Lt draudimo išmoką, kildinimą iš tarp iš ieškovės ir atsakovo 2011-01-28 sudarytos gyvybės draudimo sutarties. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė šiuo atveju klaidingai save laiko vartotoja. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kvalifikuojamieji vartojimo sutarties požymiai yra trys: pirma, prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais). Tarp ieškovės (fizinio asmens) ir atsakovo (juridinio asmens) 2011-01-28 buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartis yra sutartis, pagal kurią draudėjas (šiuo atveju ieškovė) įsipareigoja laiku mokėti draudimo įmokas, o draudikas (šiuo atveju atsakovas), be kita ko, įsipareigoja išmokėti draudėjui (ieškovei) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutartimi draudėjas iš draudiko įsigyja draudimo nuo draudiminio įvykio apsaugos paslaugą. Iš ieškinio turinio matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta investicinio gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią ieškovė papildomai apsidraudė draudimu nuo kritinių ligų ir nelaimingų atsitikimų. Šiuo atveju investavimo negalima prilyginti draudėjo pagrindiniam verslui ar profesijai, kadangi sudarydamas tokios rūšies draudimo sutartį draudėjas (fizinis asmuo) nors ir siekia ateityje gauti pajamų (t. y. uždirbti iš investavimo), tačiau kartu jis draudžia (gauna draudimo apsaugą, t. y. paslaugą) savo ar artimų giminaičių gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų, ligų ar mirties. Investicinio gyvybės draudimo sutarties sudarymas negarantuoja nuolatinių kas tam tikrą laiką gaunamų pajamų kaip, pavyzdžiui, darbo užmokesčio. Anksčiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš draudimo sutarties, kuri taip pat yra vartojimo sutartis. Minėtai pozicijai taip pat pritaria atsakovas savo atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą, t. y. jis neginčija aplinkybės, kad šioje byloje ieškovė pripažintina vartotoja (silpnesniąja investicinio gyvybės draudimo sutarties šalimi) ir jos atžvilgiu turi būti taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.