- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- eA-3902-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03304-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- J. J. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 22S55150 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, negalintis joje pasilikti, nes jam kyla grėsmė iš kilmės šalyje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vertino, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Tokiu būdu pareiškėjui užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad pateikė Migracijos departamentui video ir foto medžiagą apie smurtą kilmės valstybėje, nurodė, kad yra nukentėjusi jo šeima, jam pačiam kyla grėsmė, nes (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo paaiškinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo nekonkretus, nenuoseklus, bendro pobūdžio. Nors pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog (duomenys neskelbtini) būtų suinteresuota persekioti pareiškėją dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl minėtų individualių savybių pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl vertinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo J. J. B. skundą tenkino iš dalies, pakeisti Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3–4 punktus ir išdėstė juos taip: „3. Uždrausti J. J. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi J. J. B. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
7.2. 2021 m. spalio 6 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
7.3. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir turintis esminių trūkumų – nekonkretus, nenuoseklus. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
7.4. Sprendime taip pat konstatuota, jog, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuojama, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 116 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertino, jog Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai ir įrodymai. Teismas nurodė, jog atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Kadangi (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) valstijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, jog vien buvimas joje lemtų grėsmę gyvybei, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausose nurodytą informaciją, darė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas nėra detalus, aiškus ir išsamus. Kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo persekiojimu, yra painūs, prieštaringi, bei abstraktūs. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Pats pareiškėjas, teikdamas painius atsakymus, turėjo suprasti, kad jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Šiuo atveju jokių naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, jog, prieš atvykdamas į Lietuvą, pareiškėjas nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų, bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
12. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas vadovavosi Įstatymo 87 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 2 straipsnio e punktu, 15 straipsniu, Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose ir priėjo prie išvados, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, atliktą atsakovo tyrimą, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) nepateikta. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.
14. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas sprendė, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta. Dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir nustatė pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą, nes nenustatė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę visuomenės saugumui. Teismas taip pat pakeitė ir kitą Sprendimo dalį bei sumažino pareiškėjui duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpį iki 2 metų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
III.
15. Pareiškėjas J. J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas pakartoja skundo teismui argumentus, Migracijos departamento nustatytas aplinkybes apie situaciją kilmės valstybėje ir nesutinka su išvada, jog nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo sulaikymo ir laisvės apribojimo laiko, į kurį turi būti atsižvelgta skiriant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 metų spalio mėnesį, o galutinis sprendimas pareiškėjo byloje priimamas praėjus bemaž metams po jo atvykimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, buvo laikomas ribojant jo laisvę laisvai judėti, į šalies teritoriją nebuvo įleistas, būtų teisinga draudimo terminą skaičiuoti ne nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o nuo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ir proporcingai sumažinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
18. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo sprendimu taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje ir demokratinėje šalyje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Pareiškėjas J. J. B. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
20. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
V.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui J. J. B. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtus laikotarpius sutrumpino, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, nustatyti draudimai – neproporcingi, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs, neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų bei reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių.
25. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
26. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
27. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
28. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
29. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
30. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
32. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė grėsme iš (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo neatitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimams, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, tačiau nepateikė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu turėtų būti pripažintos neteisingomis.
33. Kaip jau buvo minėta, persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių (persekiojimas dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą informaciją, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo deklaruojama baimė (duomenys neskelbtini), savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjas apklausos metu abstrakčiai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kuo pasireiškė jų vykdomas persekiojimas, nekonkretizavo ir nedetalizavo jokių įvykių ar kitų su minėtu persekiojimu neva susijusių veiksmų, kuomet konkrečiai su pareiškėju (ir / ar jo (duomenys neskelbtini)) buvo netinkamai elgiamasi. Nors pareiškėjas teigia, jog kilmės valstybėje jam nesaugu, tačiau šio teiginio nekonkretizavo, todėl, ši informacija vertintina kaip nepatikima, nepatvirtinanti jam tariamai gresiančio pavojaus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl sunkaus ir pavojingo gyvenimo kilmės valstybėje nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.
34. Kadangi pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertintos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas pagrįstai tas pačias aplinkybės vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas Sprendime nustatė, kad kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) valstijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, jog vien buvimas minėtoje teritorijoje lemtų grėsmę pareiškėjo gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, naujausia, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
35. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas dar labiau. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šią įstatyminę nuostatą detalizuoja Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka), kurios 44 punkte nustatyti draudimo atvykti laikotarpiai užsieniečiui, kuriam, be kita ko, buvo atsisakyta suteikti prieglobstį bei jų nustatymą pagrindžiančios aplinkybės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtinta taisyklė (pareiškėjo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka), todėl jam pagrįstai nustatytas 2 metų draudimo atvykti terminas. Tvarkos 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga – tokių aplinkybių nenustatyta.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl draudimo atvykti termino skaičiavimo, tačiau šioje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl draudimo atvykti termino skaičiavimo, todėl plačiau dėl šio pareiškėjo argumento nepasisakoma.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.