Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. A. ir jo atstovės advokatės Ievos Kubilienės atskiruosius skundus dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11670-285/2011 pagal pareiškėjo UADB „ERGO Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Liturimex kelionių tarnyba“, R. A., S. A. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“, areštavo S. A. ir R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0319 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – įstaigą, 314,39 kv.m. bendro ploto, plane 1B2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2009-02-13 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Teismas nustatė, kad 2009-02-13 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), S. A. ir R. A., užtikrindami 395397,27 Lt paskolos, suteiktos UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr. 09-008, grąžinimą kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,0319 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – įstaigą, 314,39 kv.m. bendro ploto, plane 1B2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 600000 Lt. Skolininkė UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ tinkamai bei laiku iki 2010-08-31neįvykdė prievolės kreditoriui UAB „ERGO Lietuva“ pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr. 09-008. Dėl šių priežasčių teismas areštavo įkeistą turtą bei įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių. Taip pat teismas nurodė, kad kreditorius prašo priverstinai išieškoti 462344,13 Lt, iš jų 329640,27 Lt negrąžintos paskolos, 44618,82 Lt palūkanų, 88085,04 Lt delspinigių ir 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Suinteresuotas asmuo R. A. ir jo atstovė advokatė Ieva Kubilienė atskiraisiais skundai prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ iškelta bankroto byla. Finansiniai reikalavimai įmonei turėjo būti pateikti iki 2010-01-28. Tačiau UADB „ERGO Lietuva“ LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė finansinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui, todėl laikytina, kad jis savo reikalavimo pagal paskolos sutartį į pagrindinį skolininką UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ atsisakė - t. y. prievolė, kuri buvo užtikrinta įkeitimu, daugiau neegzistuoja, todėl negali būti vykdomas išieškojimas pagal hipoteką, užtikrinančią tokią neegzistuojančią prievolę. Tokiu būdu UADB „ERGO Lietuva" prašymas dėl išieškojimo iš hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto turėjo būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir vertintinas kaip nesąžiningas kreditoriaus elgesys bei akivaizdus piktnaudžiavimas teisėmis. Nesant pagrindo išieškoti iš įkeisto turto pagal pagrindinę prievolę, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl palūkanų, sudarančių 44618,82 Lt, išieškojimo.

2. UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimas dėl 88085,04 Lt delspinigių išieškojimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 11 p. nustatyta, kad terminą praleidęs skolininkas moka 0,05% delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (329 640,27 Lt x 0,05% = 164,82 Lt už dieną). Ieškiniams dėl delspinigių yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas. Taigi, maksimali delspinigių suma, kurią galėtų prisiteisti UADB „ERGO Lietuva“, yra 29667,60 Lt (164,82 Lt x 180 d.)

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas UADB „ERGO Lietuva“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

1. S. A. ir R. A., siekdami užtikrinti skolininko prievolių pareiškėjui įvykdymą, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu suvaržė savo teises į šį turtą. Nagrinėjamu atveju, svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 str.) atsirado iš šalių - pareiškėjo bei S. A. ir R. A. - laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Skolininkui per Taikos sutartimi nustatytą terminą (prievolės įvykdymo terminas - iki 2010 m. rugpjūčio mėn.) nepilnai įvykdžius prievolę grąžinti skolą, atsirado hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, pareiškėjas apie skolininkui iškeltą bankrotą informuotas nebuvo, taigi, negalėjo pareikšti ir skolininkui kreditorinio reikalavimo. Be to, pareiškėjas, net jeigu ir būtų buvęs informuotas apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, siekdamas patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, neprivalo bankroto bylą skolininkui iškėlusiam teismui teikti kreditorinio reikalavimo ir prašyti jį tvirtinti. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti, savo reikalavimą skolininkui patenkinti iš trečiųjų asmenų įkeisto turto ar iš skolininko turto, arba iš jų abiejų, t.y. iš trečiųjų asmenų įkeisto turto ir iš skolininko turto. Sutartinės hipotekos sandoris, įformintas 2009-02-13 sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojantis ir nenuginčytas, įregistruotas viešajame registre, vadinasi, hipotekos sandoris jos šalims - pareiškėjui bei S. A. ir R. A. - turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti (CK 4.185 str. 5 d.), neatsižvelgiant į tai, kad skolininkui yra iškelta bankroto byla ir nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas bankroto bylą iškėlusiam teismui yra pateikęs kreditorinį reikalavimą.

2. Pareiškėjas ir skolininkas sudarė Taikos sutartį bei abipusiu susitarimu nustatė delspinigių dydį - 0,05 % nuo ne laiku sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Taikos sutarties 11 p.). Vilniaus apygardos teismas 2009-03-16 patvirtino Taikos sutartį, o 2010-11-09, skolininkui nevykdant įsipareigojimų, išdavė vykdomąjį raštą. Teismo patvirtinta Taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Dėl šios priežasties, Taikos sutartyje numatytų delspinigių skaičiavimui, skolininkui praleidus skolos mokėjimo terminus, ieškinio senaties terminas nėra ir negali būti taikomas.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuoto asmens bankrutuojančios UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo patenkinti atskirajame skunde suformuluotus reikalavimus. Nurodo, kad administratorius apie įmonei iškeltą bankrotą informavo įmonės kreditorius, tarp jų ir UADB „ERGO Lietuva“, su raginimais pateikti finansinius reikalavimus. Tačiau UADB „ERGO Lietuva“ finansinio reikalavimo nepateikė, ir tuo atsisakė savo reikalavimo teisės į pagrindinį skolininką BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“, o tuo pačiu prarado teisę kreiptis į prievolę nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinusį R. A., nes hipoteka, kaip šalutinė prievolė, baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei.

Atskirieji skundai atmestini.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2009-02-06 tarp UADB „ERGO Lietuva“, UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ ir UAB „Liturimex viešbučiai“ buvo sudaryta taikos sutartis Nr. 09-008, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1014-232/2009. Mnėtos taikos sutarties 9 punkte šalys sutarė, kad UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ įsipareigoja padengti 395397,27 Lt įsiskolinimą UADB „ERGO Lietuva“ ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. 02120090001633, 2009-02-13 įregistruotą Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, S. A. ir R. A., užtikrindami 395397,27 Lt paskolos, suteiktos UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr. 09-008, grąžinimą kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,0319 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – įstaigą, 314,39 kv.m. bendro ploto, plane 1B2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ iškelta bankroto byla. UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ pilnai neįvykdė prievolės kreditoriui UAB „ERGO Lietuva“ pagal taikos sutartį Nr. 09-008, todėl kreditorius 2011-05-16 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškimą tenkino ir skundžiama 2011-05-20 nutartimi areštavo įkeistą turtą, bei įspėjo skolininką UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ ir įkeisto turto savininkus S. A. ir R. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Įkeisto turto savininkas R. A. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tuo pagrindu, kad UADB „ERGO Lietuva“ LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė finansinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui, todėl laiko, kad jis savo reikalavimo pagal paskolos sutartį į pagrindinį skolininką UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ atsisakė, o tuo pačiu negali būti vykdomas ir išieškojimas pagal hipoteką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio atskirojo skundo argumento nepripažįsta pagrįstu.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (CK 4.170 str.). Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. CK 4.196 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti. Kaip nustatyta aukščiau, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ buvo iškelta bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Tai reiškia, jog nuo 2009-12-03 hipotekos lakšte nustatytas terminas skolininkui įvykdyti įsipareigojimą yra pasibaigęs įstatymo numatyta tvarka, ir kreditorius galėjo savo teises įgyvendinti kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ yra sumokėjęs visą skolą kreditoriui pagal taikos sutartį, hipotekos sutarties šalys susitarė prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju skolininkas BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ ir įkeisto turto savininkai yra solidarūs skolininkai kreditoriaus atžvilgiu, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkas, tiek tretieji asmenys. O tuo pačiu kreditorius turi pareigą kontroliuoti, kiek skolos išieškoti jo naudai ir nutraukti skolos išieškojimą, jei ta skola pilnai išieškota, o esant faktiniam pagrindui, kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje gali būti patikslinti iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str.).

Apeliantas R. A. yra įkaito davėjas, daikto savininkas, savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas kito asmens prievolės įvykdymą. Įkeitimo teisė, kaip papildoma (aksesorinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, visgi ši prievolė atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1151/2003). Kaip jau buvo minėta, kreditorius pagal hipotekos sutartį įgijo teisę į reikalavimo patenkinimą iš trečiųjų asmenų įkeisto turto. CPK 560 str. 3 d., Įmonių bankroto nuostatos nenumato, kad trečiųjų asmenų įkeisto turto arešto, priverstinio skolos išieškojimo nukreipimo į trečiųjų asmenų įkeistą turtą klausimus sprendžia skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas. CPK 560 str. 3 d. nurodoma, kad kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, tai įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d. nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Kreditorius UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl to, kad jo reikalavimas skolininkui būtų patenkintas iš trečiųjų asmenų įkeisto turto, siekdamas, kad būtų pradėtos specialios procedūros tam, kad jo reikalavimas būtų operatyviai patenkintas iš trečiųjų asmenų turto, o ne iš skolininko turto. Šiuo atveju kreditoriaus veiksmai ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl trečiųjų asmenų, kuriems nėra iškelta bankroto byla, įkeisto turto arešto ir įspėjimo dėl skolos sumokėjimo neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.

Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditorius turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo. Šie skundo argumentai prieštarauja hipoteką reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms. CK 4.174 straipsnyje nurodyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Ši norma nėra specialioji, ji taikytina visoms hipotekos rūšims. Nagrinėjamoje byloje skolininko su kreditoriumi sudarytos hipotekos sutarties pagrindu turtas buvo suvaržytas svetimo daikto hipoteka, sutartyje nurodyta hipoteka užtikrinama pagrindinė skola, taip pat palūkanų bei delspinigių dydžiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės pagal taikos sutartį, kreditorius, kreipdamasis į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai prašė išieškoti ne tik skolą, bet ir sutartyje nustatytus palūkanas bei delspinigius, nes visų šių skolininkų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka. Be to pažymėtina, kad apeliantas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dėl hipotekos teisinių santykių neturi teisės kelti ginčo dėl palūkanų ar delspinigių dydžio, nes šia teisena, nesprendžiami ginčai dėl teisės.

Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai, kad kreditorius, kreipdamasis į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, taip pat yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Kreditorius savo nuožiūra, laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynyba (CK 1.137 str. 1 d.), pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditoriui pagal 2009-02-06 taikos sutartį, skolininkas pilnai neįvykdė, todėl kreditorius, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.