Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1428-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-03
Bylos Nr.
2S-1428-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12096-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1428-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12096-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4; 128.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. prašymą dėl varžytynių sustabdymo, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., Nordea Bank AB ir D. G..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių L. Giros g. 30, Vilniuje, varžytynes iki kol įsiteisės sprendimas byloje, kurioje nagrinėjamas skolininkės V. G. 2015-01-01 skundas dėl antstolio veiksmų (b. l. 1-3). Pareiškėja nurodė, kad antstolių I. G. ir V. M. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-5893 dėl skolos išieškojimo iš D. G. ir subsidiarios skolininkės V. G. išieškotojo Nordea Bank AB naudai. 2015-03-24 antstolis I. G. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė skolininkams priklausančio turto varžytynes, 2015-03-30 priėmė patvarkymą, kuriuo atšaukė varžytynes ir paskelbė naujas varžytynes, kadangi varžytynių skelbimo turinyje buvo nurodytas ne visas realizuotinas turtas. Pagal UAB „Domus Optima“ atliktus turto vertės skaičiavimus, buvo nustatyta, kad vertinamo areštuoto turto rinkos vertė – 247 785,00 Eur. Nurodė, kad ši vertė neatitinka tikrosios parduodamo turto rinkos kainos. Be to išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Paskelbtos varžytynės yra neteisėtos tuo aspektu, jog yra parduodamas ne tik skolininko, tačiau ir skolininkės turtas. Varžytynėse pardavus skolininkams priklausantį turtą ir vėliau konstatavus antstolio priimtų patvarkymų, kuriuos skolininkė apskundė, neteisėtumą, įvykusios varžytynės turės būti pripažintos negaliojančiomis ir turės būti taikoma restitucija. Siekiant išvengti šių pasekmių, yra būtina sustabdyti vykstančias varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-09 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė V. G. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0008-0054, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1099-4002-8015, esančių adresu L. Giros g. 30, Vilnius, varžytynes, vykstančias vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00824, iki tol, kol įsiteisės sprendimas dėl skolininkės V. G. 2015-04-01 skundo dėl antstolių veiksmų (b. l. 17). Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesutinka su antstolio I. G. atliekamais vykdymo veiksmais ir juos skundžia, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti skolininkės teisėtus interesus bei lūkesčius, atsižvelgiant į tai, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundo padavimas praras prasmę, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti V. G. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0008-0054, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1099-4002-8015, esančių adresu L. Giros g. 30, Vilnius, varžytynes iki tol, kol įsiteisės sprendimas dėl skolininkės V. G. 2015-04-01 skundo dėl antstolių veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas antstolis I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartį (b. l. 21-22). Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Varžytynėse parduodamas turtas buvo įkainotas atsižvelgus ne tik į rinkoje esančią situaciją, bet ir kvalifikuoto turto vertintojo išvadas. Skunde įkeisto turto vertę pareiškėja grindžia skelbimais iš internetinių portalų, kuriuose turtas nėra tapatus realizuojamam turtui. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įkeisto turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese, vykdymo procese iki skundo pateikimo ji buvo pasyvi. Prašymą skirti ekspertizę pateikė jau paskelbus varžytynes, kas parodo norą vilkinti procesą.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad santuokoje įgytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. G. turtas yra vientisas, o skolai išieškoti ne tik nepakanka skolininko D. G. įkeisto turto dalies, bet ir viso realizuojamo turto vertės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą V. G. prašė antstolio I. G. skundą atmesti (b. l. 26-28). Nurodė, kad antstolis iš varžytynių parduodamą turtą įkainojo vadovaudamasis ne turto ekspertize, o remdamasis skolininkų į bylą pateikta turto vertės nustatymo pažyma. Pažymėjo, kad antstolis pirmiausia turi vykdyti pagrindinio skolininko turto varžytynes ir nustatęs, kad šio turto nepakanka, vėliau realizuoti subsidiaraus skolininko turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevisiškai teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atitinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 510 str. 2 d. numatyta tvarka. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.). CPK 144 str. 1 d. numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolių I. G. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-5893 dėl skolos išieškojimo iš D. G. ir subsidiarios skolininkės V. G. išieškotojo Nordea Bank AB naudai. 2015-01-16 antstolis I. G. priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nuspręsta atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00824 dėl įkeisto turto realizavimo iš varžytynių (b. l. 4). 2015-03-24 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė skolininkams priklausančio turto varžytynes (b. l. 6), 2015-03-30 priėmė patvarkymą, kuriuo atšaukė varžytynes ir paskelbė naujas varžytynes, kadangi varžytynių skelbimo turinyje buvo nurodytas ne visas realizuotinas turtas (b. l. 8). Pareiškėja, nesutikdamas su antstolio 2015-03-30 patvarkymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti prašydamas sustabdyti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių L. Giros g. 30, Vilniuje, varžytynes iki kol įsiteisės sprendimas byloje, kurioje nagrinėjamas skolininkės V. G. 2015-01-01 skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi varžytynėse parduodamo jai priklausančio turto vertė neatitinka tikrosios parduodamo turto rinkos kainos, be to, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Siekiant išvengti šių pasekmių, yra būtina sustabdyti vykstančias varžytynes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-09 nutartimi konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nesutinka su antstolio I. G. atliekamais vykdymo veiksmais ir juos skundžia, siekiant užtikrinti skolininkės teisėtus interesus bei lūkesčius, atsižvelgiant į tai, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundo padavimas praras prasmę, tikslinga sustabdyti V. G. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo esančių adresu L. Giros g. 30, Vilnius, varžytynes kol įsiteisės sprendimas dėl skolininkės skundo dėl antstolių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada padaryta nepagrįstai.

CPK 510 str. 8 d. numatyta, jog skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėja nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio 2015-03-30 patvarkymo vykdymą.

Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 str.). Kaip minėta, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja grindė iš esmės dviem argumentais: faktu, jog varžytynėse parduodamo pareiškėjai priklausančio turto vertė neatitinka tikrosios parduodamo turto rinkos kainos bei aplinkybe, kad išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.

Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-2006). LAT formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įkeisto turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese. Pažymėtina, kad nesutikdama su parduodamo turto verte, pareiškėja remiasi namų (kotedžų), parduodamų Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone, skelbimais. Akivaizdu, kas skelbimai iš nekilnojamojo turto internetinių portalų nėra patikimas įrodymas, siekiant ginčyti varžytynėse parduodamo turto kainą, be to, pateikiamuose skelbimuose parduodamas nekilnojamasis turtas nėra tapatus iš varžytynių parduodamam pareiškėjai su sutuoktiniu priklausančiam turtui. Negana to, 2014-06-09 turto vertintojų UAB „Domus Optima“ turto vertės nustatymo pažyma antstoliui buvo pateikta pačių skolininkų, taigi ir pareiškėjos V. G.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad varžytynėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta įvertinus specialias žinias turinčių vertintojų išvadas, į jų pateiktus pirkimo-pardavimo sandorių duomenis, turto būklę, į veiksnius, turinčius teigiamos ir neigiamos įtakos turto patrauklumui. Pažymėtina, kad įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto įkainojimo.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad santuokoje įgytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. G. turtas yra vientisas, o skolai išieškoti ne tik nepakanka skolininko D. G. įkeisto turto dalies, bet ir viso realizuojamo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apelianto teiginys yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad antstolių kontoroje vykdomas notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą skolos dalį iš skolininko D. G. pagal hipotekos (įkeitimo) lakštą. Subsidiariai su skolininku atsakingas asmuo įkaito davėjas pareiškėja V. G.. Nustatyta, kad įkeistas turtas žemės sklypas ir gyvenamojo namas, esantys adresu L. Giros g. 30, Vilnius, yra įgytas santuokos metu. CK 4.195 str. 3 d. numato, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka , ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Šiuo atveju sutiktina su apelianto teiginiu, jog yra nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad iš jos, kaip subsidiarios skolininkės, turto galima vykdyti išieškojimą tik po to, kai išieškoma iš pagrindinio skolininko turto. Įkeistą turtą pardavinėjant dalimis būtų ženkliai sumažinta įkeisto turto vertė ir nebūtų pasiektas priverstinio išieškojimo tikslas – parduoti turtą už kuo didesnę kainą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, todėl pagrindo tenkinti šio procesinio prašymo pirmos instancijos teismas neturėjo.

Pažymėtina ir tai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjos V. G. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20496-816/2015 buvo atmestas. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas stabdyti vykdymo veiksmus apylinkės teismo buvo įvertintas netinkamai ((duomenys neskelbtini) str.), dėl ko yra pagrindas skundžiamą pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti ir V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą išspręsti iš esmės jo netenkinant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos V. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Tatjana Žukauskienė