Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-14 · Administracinė byla Nr. I-210-739/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
I-210-739/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00233-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Saulius Kučys
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-210-739/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00233-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1;15.2;15.4; 15.2.3.1, 15.2.3.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiškėjai R. Ž., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atstovui K. U., trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovams R. M., advokatui Sauliui Kučiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. skundą dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 76668,61Lt turtinės žalos ir 25000Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 101668,61 Lt, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-12-05 apie 17.30val., išėjusi iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios Panevėžyje (duomenys neskelbtini), bei eidama trinkelėmis išklotu taku prie UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastato pro automobilių stovėjimo aikštelę, kaire koja įsmuko į be vienos dangčio (grotų)dalies buvusio paviršinio vandens surinkimo šulinio angą ir susižalojo kairės šlaunies išorinę pusę. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės vyras V. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir, anot pareiškėjos, vėliau netgi jai pasiūlė 1000 Lt padarytai žalai atlyginti, bet ji atsisakė dėl per mažos sumos. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pareiškėjos žaizda buvo susiūta, tačiau vėliau susidarė potrauminė hematoma. Pareiškėja gydėsi vaistais, perrišimais, fizioterapinėmis procedūromis. Pareiškėja turėjo ir turės išlaidų gydymuisi, vykimui į gydymo įstaigas, vaistams ir kt. reikmėms, ateityje būtinai plastinei operacijai. Ji neteko pajamų, kurias būtų gavusi pagal su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą Modelio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).Todėl pareiškėjai padaryta 76668,61Lt turtinė žala. Sužalojimo pasekoje fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, depresija, pergyvenimais, bendravimo sumažėjimu ir kt. pareiškėjai padarytą neturtinę žalą ji įvertino 25000Lt. Taip pat pareiškėja turėjo išlaidų pretenzijoms, ieškinio surašymui. Atsakingu už pareiškėjai padarytą žalą ji įvardija atsakovą, kadangi įrenginys, į kurį susižalojo pareiškėja, priklauso atsakovui, o atsakovas jo neprižiūrėjo, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėja prašo skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas palaiko pareiškėjos skundą, nurodo, kad atsakovas pagal teisės aktus yra atsakingas už paviršinių nuotekų įrenginių tvarkymą mieste, todėl privalo atlyginti pareiškėjai padarytą žalą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013 suformuota teisės aktų taikymo praktika ir prašo pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutinka, kadangi atsakovas nėra paviršinio vandens surinkimo įrenginio, į kurį susižalojo pareiškėja, statytojas ir savininkas. Šio įrenginio savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), kuris nėra sudaręs su atsakovu įrenginio priežiūros sutarties, todėl atsakovas mano, kad jis neprivalo vykdyti privačiam asmeniui priklausančio paviršinio vandens surinkėjo priežiūros ir nėra atsakingas dėl pareiškėjos patirtos žalos. Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą ir jo atstovai teismo posėdyje su skundu nesutinka, kadangi pareiškėja skunde neįvardija konkretaus paviršinio vandens surinkėjo, į kurį susižalojo, o jos reikalaujama žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė. UAB (duomenys neskelbtini) atstovai teismo posėdyje pripažino, kad pareiškėjos nurodytas paviršinio vandens surinkimo įrenginys, į kurį ji susižalojo, nuosavybės teise priklauso būtent šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atstovai prašo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutinka ir paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini)pagal 2010-12-28 su atsakovu sudarytą sutartį prižiūri ir remontuoja Panevėžio miesto infrastruktūros objektus, tačiau nei Žygeivių gatvė, nei jos zonoje esantys statiniai, nei pareiškėjos nurodytas paviršinio vandens surinkėjas į minėtą sutartį nėra įtraukti ir šio trečiojo suinteresuoto asmens nėra prižiūrimi. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakingas už pareiškėjai padarytą žalą, o tokiu atsakingu asmeniu yra įrenginio savininkas UAB (duomenys neskelbtini). Atstovas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų S. Ž., V. M. parodymų nustatyta, kad 2011-12-05 apie 17 val. 30 min. pareiškėja, išėjusi iš iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios Panevėžyje (duomenys neskelbtini), bei eidama prie UAB “Vaikutis” parduotuvės pastato esančiu trinkelėmis išklotu taku pro automobilių stovėjimo aikštelę, kaire koja įsmuko į be vienos dangčio(grotų) dalies buvusio lietaus nuotakyno įrenginio angą bei susižalojo kairės šlaunies išorinę pusę. Iš liudytojos S. Ž. parodymų, pareiškėjos paaiškinimų, kuriems neprieštaravo kitos proceso šalys, nustatyta, kad pareiškėja susižalojo į 30-tajame bylos lape esančiame plane raudonu apskritimu apvestą (pažymėtą) įrenginį, kuris taip pat yra užfiksuotas byloje esančiose nuotraukose(158b.l.). Šis įrenginys trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateiktos inžinierinių statinių nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstymo plane( 89 b.l.) yra pažymėtas indeksu 232a – lietaus nuotekų grotelės ( 95 b.l.).Kadastrinių matavimų byloje yra lauko nuotekų tinklų, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (vamzdynų, lietaus nuotekų grotelių, šulinių), o taip pat parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, kiemo aikštele ir inžinieriniais tinklais (duomenys neskelbtini) Panevėžyje kadastriniai duomenys. Leidimas šiems statiniams statyti išduotas UAB (duomenys neskelbtini) 2009-06-29. Jie yra pripažinti tinkamais naudoti 2009-12-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. ST10-51-156 (100-103b.l.) ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybe (107-110b.l.). Dėl susižalojimo į UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį lietaus nuotakyno įrenginį pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji prašo priteisti iš atsakovo – Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, kadangi savivaldybės institucijos neprižiūrėjo ir netinkamai eksploatavo viešoje vietoje esantį lietaus nuotekyno įrenginį.

Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau-CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1355/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja susižalojo į lauko nuotekų tinklų( lietaus nuotakyno) įrenginį. Pareiškėja savo skunde bei pareiškėjos atstovas teismo posėdyje atsakovo neveikimą sieja su nevykdymu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatytos savivaldybės funkcijos, tai yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau - ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį nuotekomis įstatymo prasme be kita ko, suprantami ir krituliai, paviršinis, drenažinis ar pan. vanduo. Įstatymo 11 straipsnio 1 punktas nustato, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. Tačiau tiek nurodytos savivaldybės funkcijos vykdymo esmė, tiek ir Įstatymo tikslas yra užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas( Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Tačiau pareiškėjai kilusi žala, nėra susijusi su aukščiau nurodytos funkcijos nevykdymu, tai yra su netinkamu geriamojo vanens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimu. Pareiškėja nurodo, kad jai žala padaryta dėl to, kad ji susižalojo kaire koja įsmukusi į lietaus nuotakyno įrenginį dėl to, kad nebuvo dalies jį dengti turėjusių grotų. Taigi, tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo konkretaus lietaus nuotakų šalinimo įrenginio trūkumas. Kaip jau byloje nustatyta – įrenginys nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjos atstovas tvirtino, kad atsakovas turėjo perimti iš UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrenginius, o to nepadaręs, yra atsakingas už jų trūkumais padarytą žalą, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis. UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2009-06-29 išduotą leidimą statydamas – parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, kiemo aikštele ir inžinieriniais tinklais privalėjo vykdyti Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos.Lauko inžinieriniai tinklai“ nuostatas. Todėl jis turėjo pareigą įrengti tiek vandentiekį ir nuotekų šalintuvą, tiek ir lauko nuotakyną(tame tarpe ir lietaus nuotakyną). Iš bylos rašytinių įrodymų - statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) šią pareigą vykdė, įsirengė minėtus inžinierinius įrenginius ir tapo jų savininku(CK 4.47straipsnio 4 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą nei savivaldybei, nei privačiam asmeniui nėra nustatyta pareiga privalomai perimti ir perduoti nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės nuosavybėn ar naudojimui, išskyrus atvejus, kai tokia infrastruktūra yra reikalinga viešajam vandens tiekimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių 1.3 punktu nustatyta, kad miestų ir miestelių ūkio plėtrai savivaldybėms būtina perimti (už akcijas ar kitomis sąlygomis) iš juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos ūkio objektus, naudojamus gyventojų reikmėms tenkinti, kurių savininkai neužtikrina tinkamo jų eksploatavimo, taip pat bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektus, nebeturinčius šeimininko. Pagal 2008-07-27 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr.832 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategiją ir jos 1.1.5 punktą savivaldybėms pavesta atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti, nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir pan. Šioje byloje nėra nustytos tokios aplinkybės, dėl kurių savivaldybė turėjo pareigą perimti nuosavybėn ar naudojimui privačiam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius lauko nuotekų inžinierinius tinklus ar jų įrenginius. Pagal 2006-12-29 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 29 punktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą. Byloje nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo perdavęs jam nuosavybės teise priklausančius lauko nuotekų inžinierinių tinklus, jų įrenginius kieno nors naudojimui ir/ar priežiūrai. Iš byloje esančios 2010-12-28 atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini)sutarties nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys lietaus nuotekų tinklai nėra prižiūrimi UAB (duomenys neskelbtini) (115-128b.l.). Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) būdamas lietaus nuotakyno įrenginio savininku, turėjo užtikrinti, kad dėl šio įrenginio trūkumų nebūtų padaryta žala asmenims ir turtui, o šios pareigos nevykdydamas jis yra atsakingas už žalos padarymą(CK 6.266 straipnis). Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė būtinos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsakovas nėra atsakingas už žalą, pareiškėjai padarytą dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių lauko nuotekų tinklų įrenginio trūkumų. Pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė netinkamam atsakovui. Faktiškai ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šis ginčas administraciniame teisme negali būti išspręstas, nes tokios kategorijos ginčai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė pareiškėjai apsispręsti dėl atsakovo tinkamumo (139b.l.). Taip pat teismas daro išvadą, kad šioje byloje negali būti taikomos pareiškėjos atstovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, kuri buvo išpręsta 2013-03-07 nutartimi, savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą taikymo nuostatos, kadangi bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje savivaldybės atsakomybė dėl neteisėto neveikimo vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas buvo siejama su nevykdymu teisės aktų nuostatų dėl perėmimo ir sutvarkymo savivaldybei nepriklausančių, bešeimininkių vandentvarkos ūkio objektų.

Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu , teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė