- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-571-378/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01852-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Januškienė (pirm.), Gražina Davidonienė (pran.), Janina Stripeikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Semeta“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Inžinera“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Semeta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Semeta“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ ir G. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Inžinera“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų RUAB „Molesta“ ir G. V. 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą UAB „Inžinera“ (tuo metu jos pavadinimas buvo UAB „Molestos inžinerija“) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra ir RUAB „Molesta“ naudai priteisti 22 800 vienetų 10 Lt (2,90 Eur) nominalios vertės UAB „Inžinera“ akcijų bei pripažinti, jog nuosavybės teisė į 22 800 UAB „Inžinera“ akcijų priklauso RUAB „Molesta“, o G. V. naudai priteisti iš RUAB „Molesta“ jo už akcijas sumokėtą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimų perleidimo sutartimi su BUAB „Hronas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovės RUAB „Molesta“ 167 884,54 Lt (48 622,72 Eur) skolą, taip pat į visas su šia skola susijusias papildomas teises. Ši skola BUAB „Hronas“ priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-627/2012. Ieškovės manymu, 2012 m. rugpjūčio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turėjo įtakos RUAB „Molesta“ mokumui, nes akcijos buvo perleistos už nepagrįstai mažą kainą (180 000 Lt (52 131,60Eur) vietoj 228 000 Lt (66 033,36 Eur), todėl RUAB Molesta“ negavo papildomų pajamų ir buvo pažeistos RUAB „Molesta“ kreditorių teisės ir interesai. Tai, ieškovės vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, UAB „Inžinera“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, taikė restituciją ir pripažino, kad nuosavybės teisė į 22 800 UAB „Inžinera“ akcijų priklauso RUAB „Molesta“, o pirkėjui G. V. priteisė iš RUAB „Molesta“ 52 131,60 Eur (už akcijas sumokėtą kainą). Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu UAB „Molesta“ buvo nemoki arba kad po tokio sandorio tapo nemoki, tačiau pažymėjo, jog po tokio sandorio gerokai pablogėjo skolininkės galimybės grąžinti skolą, t. y. buvo kitaip pažeidžiamos kreditorės teisės. Teismas sprendė, kad sandorio kaina nebuvo aiškiai per maža, t. y. tokia, dėl kurios būtų galima preziumuoti viso sandorio nesąžiningumą, tačiau sandoris nebuvo naudingas UAB „Molesta“ ir todėl laikytinas pažeidžiančiu kreditorės interesus. Teismas konstatavo, kad UAB „Molesta“ akcininkai turėjo susitarimą dėl UAB „Molestos inžinerija“ akcijų išpirkimo iš G. V. po akcijų perleidimo, taigi, sandoriu iš tikrųjų buvo siekiama pridengti finansinių sunkumų turinčios UAB „Molesta“ turto perleidimą jos akcininkams, todėl toks perleidimas yra nesąžiningas ir apriboja kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į šį turtą.Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo G. V. ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, jį tenkino ir 2016 m. birželio 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti, gali būti priskiriamas prie atvejų, kada tokiu sandoriu gali būti kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad sandorio kaina buvo aiškiai per maža, todėl nėra faktinio pagrindo daryti išvadą, kad ginčijama sutartimi būtų buvę pažeisti RUAB „Molesta“ kreditorių interesai ir jų teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Molesta“ akcininkai turėjo nesąžiningą susitarimą dėl akcijų išpirkimo iš G. V. po akcijų perleidimo, nėra pakankamas pagrindas laikyti sandorį pažeidžiančiu kreditorių interesus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčo sandorį, negali būti konstatuotas actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų visetas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Semeta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad turtas parduotas už ekvivalentą, nors ekspertizės ir sandorio kainos skirtumas yra 100 000 Lt (28 962 Eur). Faktas, kad akcijos parduotos už mažesnę nei rinkos kainą, kitų aplinkybių kontekste (sandorio sudarymo tikslas, sudėtinga UAB „Molesta“ finansinė padėtis, bendrovės turto suvaržymai hipoteka, sandorio šalių nesąžiningumas ir akivaizdus suinteresuotumas, ir kt.) neabejotinai leidžia konstatuoti buvus kreditorių teisių pažeidimą. Ginčijamu sandoriu parduotos akcijos buvo vienintelis likvidus turtas, iš kurio kreditoriai galėjo patenkinti savo reikalavimus, nes visas kitas UAB „Molesta“ turtas buvo įkeistas bankui.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančio garso įrašo ir jo pagrindu parengto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, patvirtinančių ginčijamo sandorio neteisėtumą, įrodomąją galią, taip pažeisdamas įrodymų patikimumo, pakankamumo ir leistinumo principus, nes tiesiog nurodė, kad garso įrašas ir protokolas fiksuoja abstraktų neaiškų asmenų pokalbį, ir nemotyvavo, kodėl atmeta šiuos įrodymus. Teismas neįvertino to, kad po ginčijamo sandorio sudarymo keitėsi turto sudėtis (vietoj akcijų buvo gautos lėšos, kurios buvo įtrauktos į apyvartines lėšas, tačiau buvo aišku, kad tai neišspręs turimų apyvartinių lėšų trūkumo problemų, todėl abejotina, ar tai buvo tikrasis akcijų pardavimo tikslas); nėra aišku, kur buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus akcijas; kad, pardavus vienintelį likvidų UAB „Molesta“ turtą, pastaroji nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriumi, nes likęs turtas buvo suvaržytas hipoteka, o bendrovė turėjo sunkumų su apyvartinėmis lėšomis ir 2012 m. pabaigoje kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; kad pateiktas garso įrašas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina neteisėtą sandorio tikslą – akcininkų siekį perleisti vienintelį likvidų UAB „Molesta“ turtą, kad būtų išvengta atsiskaitymo su kreditoriais.
Atsakovė RUAB „Molesta“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo skundą tenkinti. Taigi pateiktas procesinis dokumentas pagal savo turinį ir suformuluotą prašymą laikytinas pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės kasacinio skundo.
Atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo UAB „Inžinerija“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė už ginčo akcijas sumokėtą sumą ir vienareikšmiškai įvertino, kad už ginčo akcijas sumokėta suma yra teisingas ekvivalentas pinigais. Svarbu pažymėti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad už ginčo akcijas sumokėta kaina yra ne per maža, neginčijo. Tai reiškia, kad ši Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalis nebuvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti ir kasacijos dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 341 straipsnis).Ekspertizės akte padaryta išvada, kad faktiška akcijų pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotosios, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių. Ginčijamu sandoriu UAB „Molesta“ šias akcijas pardavė atsakovui G. V. už 180 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertės nustatytas aplinkybes, kad įmones UAB „Molesta“ ir UAB „Molestos inžinerija“ siejo glaudūs verslo ryšiai (apie 29 proc. UAB „ Molestos inžinerija“ pajamų, gautų 2011 metais, buvo gauta iš UAB „Molesta“, apie 22 proc. įmonės sąnaudų buvo padengtos iš UAB „Molesta“ lėšų), taip pat tai, kad nors UAB „Inžinera“ veikė pelningai, tačiau, atmetus minėtus įmonių tarpusavio ryšius (eliminavus sandorių tarp susijusių šalių rezultatą), UAB „Inžinera“ veikla būtų vertinama kaip nuostolinga (įmonė 2011 m. būtų patyrusi 1 131 212 Lt nuostolį), sutiko su atsakovu, kad ginčijamas sandoris buvo rizikingas, o įmonės pelningumas, kaip vienas iš svarbiausių įmonės akcijų vertės nustatymo kriterijų, yra abejotinas dėl neaiškių tolesnių įmonių „Molestos inžinerija“ ir „Molesta“ bendradarbiavimo galimybių. Teismas pažymėjo, kad akcijų paketo vertės skirtumas tarp teismo ekspertizės metu nustatyto ir įmonės akcijų įvertinimo, atlikto iki ginčijamo sandorio sudarymo (2012 m. birželio 29 d.) UAB „Alliance valuations“, kurio metu akcijų paketas įvertintas 176 000 Lt, nėra esminis. Taigi, teismai pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodyta aiškiai per maža sandorio kaina. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, pardavus ginčo akcijas, itin sumažėjo RUAB „Molesta“ galimybės atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad aptariamo sandorio nuginčijimas yra nereikšmingas atkuriant ieškovės kaip kreditorės teises, nes, atsižvelgiant į RUAB „Molesta“ bendrą skolų masę, ieškovė gali pretenduoti tik į 1 proc. savo reikalavimo patenkinimo. Nustatant, ar sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, lemiamos teisinės reikšmės neturi faktas, ar parduotas daiktas buvo suvaržytas hipoteka, nes yra svarbu, ar daiktas buvo parduotas už teisingą kainą. Nesumažėjus RUAB „Molesta“ turto masei, nepakito ir jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais.Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas vertino sandorio šalių sąžiningumą ir jų tikslus bei pažymėjo, kad neįrodžius, jog ginčo akcijos parduotos už nepagrįstai mažą kainą, tikrieji šalių motyvai actio Pauliana instituto taikymui teisiškai nėra reikšmingi.
2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Semeta“ direktorius V. D. pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo, kuriuo kasacinį procesą paprašė nutraukti.2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „BMT Baltic“ pateikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, kuriame nurodė, kad UAB „Semeta“ 2015 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido 65 613,01 Eur dydžio reikalavimo teisę į RUAB „Molesta“. Atsižvelgdama į tai UAB „BMT Baltic“ paprašė pakeisti ieškovę UAB „Semeta“ jos teisių perėmėja UAB „BMT Baltic“ ir nepriimti bei netenkinti UAB „Semeta“ kasacinio skundo atsisakymo.2016 m. spalio 3 d. UAB „Sigma Ventus“ pateikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, kuriame nurodė, kad UAB „BMT Baltic“ 2016 m. rugsėjo 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido 65 613,01 Eur dydžio reikalavimo teisę į RUAB „Molesta“. Atsižvelgdama į tai UAB „Sigma Ventus“ paprašė pakeisti ieškovę UAB „BMT Baltic“ jos teisių perėmėja UAB „Sigma Ventus“ ir nepriimti bei netenkinti UAB „Semeta“ kasacinio skundo atsisakymo.Atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Semeta“ pateiktas kasacinio skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nepažeidžia UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ teisių, todėl priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas, kurį byloje pateikė UAB „Semeta“, buvo gautas 2016 m. liepos 8 d. Teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartimi kasatorė buvo įpareigota sumokėti 999,19 Eur žyminį mokestį. Įvykdžius nurodymą, 2016 m. liepos 21 d. kasacinis skundas buvo priimtas.2016 m. rugsėjo 12 d. gavus UAB „Semeta“ direktoriaus V. D. pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, paaiškėjo, kad UAB „Semeta“ 2015 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo 65 613,01 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Molesta“ perleido UAB „BMT Baltic“.Pagal CPK 342 straipsnį kasacinį skundą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Kasacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad kasacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas.Nagrinėjamu atveju UAB „Semeta“, pateikdama kasacinį skundą 2016 m. liepos 8 d., jau nebeturėjo materialiosios reikalavimo teisės į RUAB „Molesta“, t. y. teismų priimti sprendimai neturėjo įtakos jos teisų ir pareigų apimčiai, taigi, ji nebeturėjo ir procesinės teisės pateikti kasacinį skundą.Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą kasacinį skundą priimti atsisakoma, jeigu jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytas CPK nuostatas, taip pat į tai, kad sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą teisėjų atrankos kolegijai nebuvo žinoma apie reikalavimo perleidimą, teisėjų kolegija nutaria, kad kasacinis procesas pagal UAB „Semeta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo nutrauktinas. Nutraukus kasacinį procesą dėl to, kad asmuo neturėjo teisės inicijuoti kasacinį procesą, šio asmens pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo nenagrinėjamas.Kadangi UAB „Semeta“ 2016 m. liepos 8 d. neturėjo teisės pateikti kasacinį skundą ir procesas pagal šį kasacinį skundą nutrauktinas, UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ prašymai dėl procesinių teisių perėmimo pagal pirmiau nurodytą kasacinį skundą netenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „BMT Baltic“, 2015 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijusi reikalavimo teises į UAB „Molesta“, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo pateikti kasacinį skundą savo vardu, nes, perimdama materialines teises, ji buvo įgijusi ir teisę įstoti į procesą šioje byloje (CPK 48 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teikdama kasacinį skundą UAB „Semeta“ sumokėjo 999,19 Eur žyminio mokesčio. Nutraukus kasacinį procesą šis mokestis grąžinamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis, CPK 350 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Advokatė R. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo, nurodė, kad kasacinio skundo parengimo išlaidas patyrė UAB „BMT Baltic“ ir šį reikalavimą perleido UAB „Sigma Ventus“. Atsižvelgdama į tai advokatė prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti UAB „Sigma Ventus“ naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, kasacinis skundas buvo paduotas ne UAB „BMT Baltic“, o UAB „Semeta“ vardu ir jį pasirašė pati advokatė R. S. Antra, kaip jau buvo minėta, UAB „Semeta“ neturėjo teisės inicijuoti kasacinį procesą, nes jau buvo perleidusi reikalavimo teisę, tačiau pateikdama kasacinį skundą šios informacijos neatskleidė. Toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Trečia, netenkinus prašymų dėl procesinių teisių pagal pateiktą kasacinį skundą perėmimo, nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų UAB „BMT Baltic“ ar UAB „Sigma Ventus“ atlyginimo. Atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo prašė priteisti už atsiliepimo į kasacinius skundus parengimą turėtų 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktame banko pavedimo išraše yra nurodyta, kad yra mokama „Pagal AAP 1608191“, tačiau dokumentas, patvirtinantis, kad šios išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į kasacinį skundą surašymu, nepridėtas. Dėl šios priežasties prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 7,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinį procesą nutraukus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties nutraukti.
Netenkinti UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ prašymų dėl procesinių teisių perėmimo.
Grąžinti UAB „Semeta“ (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 18 d. banke „Swedbank“, AB, sumokėtą 999,19 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt devynių Eur 19 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš UAB „Semeta“ (duomenys neskelbtini) 7,14 Eur (septynis Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.