Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi VRAAD pareigūnai patikrinimo metu teigė, kad pareiškėja turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį), UAB “Vingės transsphere logistika” 2018-03-19 raštu kreipėsi dėl tokio leidimo privalomumo pareiškėjai į Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos geologijos tarnyba 2018-03-22 d. raštu Nr. (6)-1.7-1509 informavo, kad Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“, 13 punktas nurodo, kad jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas. Pareiškėjos pastabose buvo akcentuota, kad pareiškėja savo ūkio reikmėms turi teisę be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius nurodyta ir Žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d.

VRAAD 2018-05-30 sprendime Nr. VR-17.5-38 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ konstatuota, kad pareiškėja išgavo, tačiau už 2015 metų IV ketvirtį bei 2016-2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo viso per šį laikotarpį išgauto vandens kiekio - už 2015 metų IV ketvirtis (lapkričio - gruodžio mėn.) - 297 m² , už 2016 m. - 1775 m² , už 2017 m. - 1785 m³. Sprendime konstatuojama, kad pareiga mokėti mokestį kyla iš įstatymų, todėl pareiškėjos pastabos šiuo klausimu atmetamos kaip nepagrįstos. Sprendime pažymima, kad VRAAD Trakų rajono agentūra 2018-02-26 informavo pareiškėją raštu Nr. (38-12)-VR-1.7-1555, jog yra gautas raštas iš Lietuvos geologijos tarnybos dėl to, kad Tarnyba nėra išdavusi pareiškėjai leidimo naudoti požeminį vandenį. Taigi, VRAAD Trakų rajono agentūra iš anksto informavo, kad įmonė privalo imtis veiksmų ir gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą bei sudaryti sutartį. Tačiau pareiškėja tai pradėjo daryti tik pareigūnams atvykus į planinį patikrinimą, tai yra 2018-03-19.

Prievolė pareiškėjai turėti išduotą leidimą ir sudarytą sutartį nebuvo nustatyta nei Patikrinimo akte, nei VRAAD sprendime. Pareiškėjai mokesčiai didesniu tarifu (koeficientas 10) buvo priskaičiuoti ne dėl leidimo ir sutarties neturėjimo, o dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateiktų deklaracijų KIT708, t. y. nedeklaruoto viso išgauto vandens kiekio. Per visą savo veiklos laikotarpį, arba nuo 2007 metų sausio 9 dienos, kada buvo išduotas gręžinio pasas Nr. 40786, pareiškėja nėra sulaukusi jokių valstybės institucijų raginimų, priminimų ar kitokių dokumentų, kuriais būtų reikalaujama deklaruoti išgautą vandenį ar mokėti už jį mokesčius. Taikoma sankcija, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas koeficientas, neatitinka proporcingumo principo. Vertinant Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už išgautą ir nedeklaruotą vandenį proporcingumo klausimą, turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėja niekada neturėjo tikslo sąmoningai vengti mokėti nustatytus mokesčius, tačiau apie tokią prievolę niekada nebuvo informuota, o galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėja gali būti pripažįstama mokesčio mokėtoja Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 1 d., prasme.

Pareiškėja yra juridinis asmuo, turinti nemažą automobilių garažą. Išanalizavus surinktą informaciją bei teismo praktiką tampa aišku, kad pareiškėja, vykdydama veiklą, privalo deklaruoti išgaunamą vandens kiekį. Iš pateiktų dokumentų nei vienas nepagrindžia pareiškėjos nurodytų skaičių. Vilniaus RAAD pareigūnai atliko pareiškėjos planinį patikrinimą. apie jo atlikimą buvo pranešta iš anksto, o pareiškėja dokumentus ėmė tvarkytis tik patikrinimo dieną, tai įrodo, jog visi skundo argumentai neturi teisinio pagrindo ir todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos baudą sumažinti. Sutinkant su teismų formuojama praktika, Vilniaus RAAD atlikęs pareiškėjos planinį patikrinimą ir nustatęs, kad ši nepateikė deklaracijų už 2015 m. IV ketvirtį bei 2016-2017 metus, ne tik kad turėjo teisę, bet ir įstatymo nustatytą pareigą paskirti sankciją taikyti didesnį mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d. nuostata, suteikianti teisę be leidimo savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka, netaikoma požeminio vandens išteklių naudojimo atveju. Kitų įstatymų ir teisės aktų, kurie suteiktų teisę be leidimo savo ūkio reikmėms naudoti požeminio vandens išteklius, nėra. Todėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d. pagrindu pareiškėjas neturi teisės naudoti požeminio vandens išteklių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl 2018-05-30 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo Nr. VR-17.5-38 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra ir VRAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius atliko UAB „Vingės Transsphere Logistika“ planinį atliekų tvarkymo reikalavimų laikymosi už 2017-2018 metus patikrinimą, mokesčių už aplinkos taršą iš mobilių taršos šaltinių ir už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2013-2017 metus patikrinimą bei pateikė Patikrinimo aktą Nr. VR-12.10-37/VR-17.7-12. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė naudoja artezinio vandens gręžinį, kuris turi pasą (Nr. 40786), vykdoma išgaunamo vandens apskaita skaitiklio pagalba. Nustatyta, kad pareiškėja veda išgaunamo vandens apskaitos žurnalą, pagal pateiktus duomenis per 2017 metus vidutinis vandens sunaudojimas - 4,48m /d. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja už 2015 metų IV ketvirtį (lapkričio-gruodžio mėn.) ir 2016-2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708, tai yra nedeklaravo viso per šį laikotarpį išgauto vandens kiekio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis. Įvertinus pareiškėjos pateiktus išgauto vandens apskaitos duomenis ir nustačius, kad pareiškėja už 2015 metų IV ketvirtį (lapkričio-gruodžio mėn.) ir 2016-2017 metus nedeklaravo viso išgauto požeminio vandens kiekio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas (koficientas 10) ir pareiškėjai paskaičiuotas 3 922,42 EUR mokestis.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 str. 3 d. nustato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.

Leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką reglamentuoja Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“. Taisyklių 13 punktas numato, kad leidimas naudoti požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių šiluminę energiją išduodamas be konkurso; jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Taisyklių nuostatomis Tarnyba leidimų naudoti požeminį vandenį neišduoda, jei asmuo išgauna mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo vandens per parą, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai. Šiuo atveju leidimu naudoti požeminį vandenį laikomas užregistruotas gręžinio pasas.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Sausių k., Lentvario šen., Trakų r., naudoja požeminio geriamojo gėlo vandens gręžinį Nr. 40786, įregistruotą Žemės gelmių registre 2007-01-23. Vilniaus RAAD atlikęs pareiškėjos planinį patikrinimą ir nustatęs, kad ši nepateikė deklaracijų už 2015 m. IV ketvirtį bei 2016-2017 metus, ne tik kad turėjo teisę, bet ir įstatymo nustatytą pareigą paskirti sankciją taikyti didesnį mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10 (tai yra imperatyvi teisės norma), todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad taikoma sankcija ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas koeficientas neatitinka proporcingumo principo.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d. nuostata, suteikianti teisę be leidimo savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka, netaikoma požeminio vandens išteklių naudojimo atveju.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį, arba deklaracijos nepateikimą, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad pareiškėja niekada neturėjo tikslo sąmoningai vengti mokėti nustatytus mokesčius, tačiau apie tokią prievolę niekada nebuvo informuota.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą atsakovo sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.