Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos – atstovei Elvyrai Gaižauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo S. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios, neteistos, nebaustos administracine tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Elvyra Gaižauskienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog S. N., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t.y. darbdavį atstovaujantis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą bendrovėje, susitarusi su B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų valymo, 2014 m. balandžio 1 d. 19.15 val. leido jai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jai tapatybę patvirtinančių dokumentų bei apie darbuotojos priėmimą neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. N. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2014 m. balandžio 1 d. paprašė kaimynės B. B. išvalyti kirpyklos patalpas, nes pati turėjo eiti į paskaitas – prezentaciją. Pažymėjo, jog ji kaimynę apkirpdavusi, o už tai ši retkarčiais išvalydavo kirpyklos patalpas. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, prašė išdėstyti baudos sumokėjimą.

Apklausta liudytoja B. B. parodė 2014 m. balandžio 1 d. kaimynės prašymu valiusi kirpyklos patalpas, už tai ją S. N. apkirpo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N. nurodyta aplinkybė, jog ji su B. B. dėl konkretaus atlygio nesitarė, o tik pažadėjo jai ką nors padaryti, kvalifikuojant S. N. veiką reikšmės neturi, nes teismų praktikoje, taikant ATPK 41³ straipsnį, atlyginimu gali būti suprantama ne tik pinigai, bet ir atlygis natūra, skolos įskaitymas ir pan.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

S. N. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2014 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės Elvyros Gaižauskienės surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0429-0054 bei 2014 m. balandžio 1 d. patikrinimo aktu Nr. 0429/APS-6-5782, kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas; foto lentelėmis; 2014-04-02 VSDFV Mažeikių skyriaus pranešimu Nr. (4.18)J-7860; 2014-04-02 užklausos iš VSDFV dėl nelegalaus darbo reiškinių kontrolės rezultatu; 2014 m. kovo 26 d. elektroniniu pranešimu dėl nelegalaus darbo; S. N. ir B. B. paaiškinimais, todėl S. N. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

S. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padarius pažeidimą bei tai, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. N. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtina bauda, kurios dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis)

Atsižvelgiant į S. N. prašymą, į paskirtos baudos dydį, į tai, kad ji augina nepilnametę dukrą, turi tik 40 procentų darbingumą, paskirtos 3 000 Lt dydžio baudos mokėjimas išdėstytinas per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. N. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

S. N. paskirtos 3 000 Lt dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių lai-kotarpį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 250 Lt.

Išaiškinti S. N., jog baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąs-kaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, baudos mėnesio įmokų mokėjimo kvitus pateikiant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui.

Nustatytu laiku (iki 2015 m. balandžio 23 d.) nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.