Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
1A-87-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00018-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Teisėjai
Rimas Švirinas, Giedrius Endriukaitis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. Ž., V. V., K. G.
Advokatai
Dainius Gudas, Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-319/2017Proceso Nr. 1-56-1-00018-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistajam R. Ž., jo gynėjui advokatui R. A., nuteistojo V. V. gynėjui Dainiui Gudui, nuteistojo K. G. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. G., R. Ž. ir V. V. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirtos bausmės: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams dvyniems mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – treji metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

V. V. paskirtos trijų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies subendrinus šią sudedant su jam Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

K. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirtos bausmės: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas septyneriems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laivės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, K. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, jį įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta R. Ž. subendrinta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė ir 30 BBND (MGL) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. V., K. G., A. L. solidariai V. B. naudai 535,79 Eur (penki šimtai trisdešimt penki eurai 79 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. V., K. G., A. L. solidariai B. E. T. naudai 376,51 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 51 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. V., M. M., R. Ž. solidariai O. M. naudai 868,86 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 86 ct) turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. L. ir M. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) sukčiavo dalyvaudamas bendrininkų grupėje kartu su K. G., M. M., kurie veikė (duomenys neskelbtini) PN, (duomenys neskelbtini) , A. L., R. Ž., kurie veikė (duomenys neskelbtini) , turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus, kiekvienam bendrininkų grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį t. y.:

1.1. 2013-01-10 apie 15.30 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku K. G., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino B. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su B. M., jis su bendrininku K. G. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku A. L., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav. ir davė A. L. tikslius nurodymus, A. L. 2013-01-10 16.00 val. nuvyko į nukentėjusios B. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš B. M. įgijo jos vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to A. L. 2013-01-10 17.20 val., pasinaudodamas B. M. mokėjimo kortele, PIN slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, iniciavo ir atliko finansinę operaciją, pateikiant save kaip asmenį, turintį tokią teisę, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones ir A. L. iš nukentėjusios AB „Swedbank“ banko sąskaitos, bankomate H081/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai B. M. priklausančius 1850 Lt (535,80 Eur).

1.2. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-01-14 apie 13.00 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku K. G., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino G. D. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku pranešė, kad pastarasis susižalojo ir reikalingi pinigai operacijai, kuriuos reikia perduoti per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su G. D., jis su bendrininku K. G. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku A. L., veikusiu (duomenys neskelbtini), davė A. L. tikslius nurodymus, A. L. 2013-01-14 tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvyko į nukentėjusios G. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur apgaule A. L. paėmus pinigus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai G. D. priklausančius 2500 Lt (724,05 Eur).

1.3. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-01-14 apie 15.00 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku K. G., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. E. T. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su B. E. T., jis su bendrininku K. G. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku A. L., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav. davė A. L. tikslius nurodymus, A. L. 2013-01-14 tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nuvyko į nukentėjusios B. E. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur apgaule A. L. paėmus pinigus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai B. E. T. priklausančius 1300 Lt ( 376,51 Eur).

1.4. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-03-02 apie 19.30 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku M. M., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino O. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su O. M., jis su bendrininku M. M. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku R. Ž., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav. davė R. Ž. tikslius nurodymus, R. Ž. 2013-03-02 19.40 val. nuvyko į nukentėjusios O. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini) , kur apgaule R. Ž. paėmus pinigus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai O. M. priklausančius 400 Lt (115.85 Eur).

1.5. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-03-05 apie 12.30 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku M. M., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambino O. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su O. M., jis su bendrininku M. M. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku R. Ž., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav. Davė R. Ž. tikslius nurodymus, R. Ž. 2013-03-05 apie 13.00 val. nuvyko į nukentėjusios O. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini) sav., kur apgaule R. Ž. paėmus pinigus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai O. M. priklausančius 3000 Lt (868,86 Eur). Tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai iš viso įgijo B. M., G. D., B. E. T., O. M., O. M. priklausančius 2 621,07 Eur.

K. G. nuteistas už tai kad, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) sukčiavo dalyvaudamas bendrininkų grupėje kartu su V. V., kuris veikė (duomenys neskelbtini) PN, (duomenys neskelbtini), A. L., kuris veikė (duomenys neskelbtini) sav, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus, kiekvienam bendrininkų grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį t.y.:

2.1. 2013-01-10 apie 15.30 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku V. V., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino B. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su B. M., jis su bendrininku V. V. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku A. L., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav. ir davė A. L. tikslius nurodymus, A. L. 2013-01-10 16.00 val. nuvyko į nukentėjusios B. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš B. M. įgijo jos vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to A. L. 2013-01-10 17.20 val., pasinaudodamas B. M. mokėjimo kortele, PIN slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, iniciavo ir atliko finansinę operaciją, pateikiant save kaip asmenį, turintį tokią teisę, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones ir A. L. iš nukentėjusios AB „Swedbank“ banko sąskaitos, bankomate H081/HB, esančiame S. D. g. 31, Vilkaviškis, išgryninus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai B. M. priklausančius 1850 Lt (535,80 Eur).

2.2. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-01-14 apie 13.00 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku V. V., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambino G. D. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku pranešė, kad pastarasis susižalojo ir reikalingi pinigai operacijai, kuriuos reikia perduoti per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su G. D., jis su bendrininku V. V. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku A. L., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav., davė A. L. tikslius nurodymus, A. L. 2013- 01-14 tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvyko į nukentėjusios G. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur apgaule A. L. paėmus pinigus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai G. D. priklausančius 2 500 Lt (724,05 Eur).

2.3. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-01-14 apie 15.00 val. jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, kartu su bausmę atliekančiu bendrininku V. V., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambino B. E. T. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su B. E. T., jis su bendrininku V. V. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su bendrininku A. L., veikusiu (duomenys neskelbtini) sav. davė A. L. tikslius nurodymus, A. L. 2013-01-14, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvyko į nukentėjusios B. E. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur apgaule A. L. paėmus pinigus, jis apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajai B. E. T. priklausančius 1 300 Lt (376,51 Eur).Tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai iš viso įgijo B. M., G. D., B. E. T. priklausančius 1 636,36 eurus.

R. Ž. nuteistas už tai, kad, veikdamas (duomenys neskelbtini) sav. sukčiavo dalyvaudamas bendrininkų grupėje kartu su V. V., M. M. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) sav., turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus, kiekvienam bendrininkų grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį t.y.:

3.1. Jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) sav., po to, kai 2013-03-02 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, bausmę atliekantiems bendrininkams M. M. ir V. V., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus O. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su O. M., bendrininkams M. M. ir V. V. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekus su juo telefonu bei davus jam tikslius nurodymus, jis 2013-03-02 19.40 val. nuvyko į nukentėjusios O. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur paėmė pinigus, t.y. apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo nukentėjusiajai O. M. priklausančius 400 Lt (115.85 Eur).

3.2. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis veikdamas (duomenys neskelbtini) sav., po to, kai 2013-03-05 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuteistųjų gyvenamoje patalpoje Nr.223, bausmę atliekantiems bendrininkams M. M. ir V. V., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus O. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius anūku ir pranešus, kad pastarasis sužalojo mergaitę, bei gresia bausmė ir siekiant išvengti atsakomybės reikalinga nukentėjusiajai sumokėti piniginę kompensaciją per atvykusį asmenį, tuo pačiu metu kai buvo bendraujama su O. M., bendrininkams M. M. ir V. V. kitu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu susisiekus su juo telefonu bei davus jam tikslius nurodymus, jis 2013-03-05 apie 13,00 val. nuvyko į nukentėjusios O. M., namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur paėmė pinigus, t. y. apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo nukentėjusiajai O. M. priklausančio turto už 3000 Lt (868,86 Eur). Tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai iš viso įgijo O. M., O. M. priklausančius 984,71 Eur.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad V. V., K. G. ir R. Ž. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jų kaltė įrodyta byloje surinktų ir išanalizuotų duomenų visuma. Parenkant ir skiriant jiems bausmes, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kiekį, jo ankstesnius teistumus, asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamiesiems tik su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti ir, priėmus naują nuosprendį, jį išteisinti. Skunde apeliantas teigia, kad savo kaltės jis visiškai nepripažino, kadangi inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė ir su šiuo įvykiu visiškai nesusijęs. Jo kaltę pirmosios instancijos teismas nustatė tik remdamasis prielaidomis ir abejonėmis, jokių objektyvių ir nenuginčijamų duomenų dėl apelianto dalyvavimo inkriminuojamose nusikalstamose veikose, byloje nėra.

5.1. Skunde nuteistasis K. G. pažymi, kad mobilaus ryšio telefonas, kuriuo galimai buvo vykdomi nusikaltimai ir kuris buvo užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu atliekant tyrimą, priklauso ne jam ir atkreipia teismo dėmesį, kad kratų metu joks telefonas pas jį nebuvo rastas. Tvirtina, kad nesinaudojo mobilaus ryšio telefono aparatu ir jokių nusikalstamų veikų juo disponuodamas nepadarė. Priešingų įrodymų byloje nėra. Pažymi ir tai, kad neteisėtas disponavimas mobiliojo ryšio telefonais pataisos namuose nėra kažkoks naujas ar neįprastas reiškinys, ką patvirtino beveik visi kiti kaltinamieji ar liudytojai, jais disponuoja daugelis nuteistųjų ir įvairiose pataisos namų teritorijos vietose, todėl apelianto vertinimu, tai, kad jis atskirais laikotarpiais pataisos namuose gyveno su kaltinime nurodytais kitais kaltinamaisiais, niekaip neįrodo ir neleidžia daryti teisiškai pagrįstos išvados, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

5.2. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo kaltę įrodo aplinkybė, kad į jo sąskaitą pataisos namuose buvo pervesti pinigai, nes teisminio nagrinėjimo metu logiškai paaiškino, kad kiti nuteistieji paprašė leidimo pasinaudoti jo sąskaita, kad galėtų apsipirkti parduotuvėje ir pan. Skunde nurodo kad pataisos namuose tokia praktika yra gan plačiai paplitusi, kadangi tokiu būdu nuteistieji, kurių atžvilgiu civilinių ieškinių pagrindu yra vykdomas piniginių lėšų išieškojimas, išvengia priverstinio išieškojimo ir įgauna teisę apsipirkti parduotuvėje, atiduoti skolas ir pan. Todėl ir ši aplinkybė niekaip neįrodo ir neleidžia daryti teisiškai pagrįstos išvados, kad jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

5.3. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje jo kaip pagrindiniu jo kaltės įrodymu laikytu pokalbių suvestinėse 2013 m. kovo 29 d. 12.24 užfiksuotu pokalbiu tarp A. L. ir jo. Teigia, kad jis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pokalbis su A. L. vyko, kadangi pakalbėti prašė kažkuris iš nuteistųjų davęs mobiliojo ryšio telefoną. Sutinka, kad A. L. prašė parūpinti advokatą, tačiau jokio pokalbio apie inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodymų davimą nebuvo. Apelianto vertinimu, pokalbis, vykęs tarp jo ir A. L. taip pat niekaip neįrodo ir nepatvirtina jo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. K. G. mano, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė visų ištirtų įrodymų, nesujungė jų į vieną loginę grandinę ir nevertino šių įrodymų visumos, rėmėsi išskirtai prielaidomis ir abejonėmis. O sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apelianto įsitikinimu, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neišanalizavo, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu neteisingai K. G. pripažino kaltu ir nuteisė.

V. V. gynėjas advokatas Dainius Gudas apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį V. V. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nesant šio veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

6.1. Skunde teigia, kad V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad bausmės atlikimo metu kartu gyveno su K. G. ir M. M., su A. L. ir R. Ž. nebendravo. Apie jokius telefoninius pokalbius ir pavedimus jis nežino. B. M., G. D., B. E. T., O. M., O. M. nepažįsta. Jis nelegalaus telefono kambaryje neturėjo, gal kas ir turėjo, nematė. Jis žino, kad P. užsiiminėjo telefoniniais sukčiavimais, tačiau su šiuo apie tai nekalbėjo, nes nebendravo. Be to, nėra bendravęs su kitais kaltinamaisiais šioje byloje ir kartu su jais nusikaltimų nedarė. Gynėjas teigia, kad tokie jo ginamojo parodymai niekuo nepaneigti.

6.2. Teigia, kad nei viena iš nukentėjusiųjų kaltinamojo V. V. nepažįsta, nenurodo į jį kaip į asmenį, kuris jų atžvilgiu įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nei vienas iš kitų kaltinamųjų nenurodė į V. V. kaip į asmenį, kuris įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Priešingai - nurodė kad su V. V. jokių reikalų dėl nusikalstamų veikų darymo neturėjo, jų nėra ir niekada nebuvo. Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi, liudytojo R. K. parodymais, tačiau šis liudytojas dėl V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų jokių įrodymų nepateikė. Dėl liudytojo Ž. P., teismas pasisakė, kad šio liudytojai parodymai nėra patikimi. Tokią išvadą padarė dar ir todėl, kad visoms nukentėjusioms buvo skambinama iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes bazinės stotys, prie kurių buvo jungiamasi skambinant nukentėjusioms aptarnauja kur kas didesnę teritoriją, o ne tik (duomenys neskelbtini) pataisos namus.

6.3. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo ginamojo kaltę patvirtina gauta žvalgybinė informacija, nes gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno nuteistieji V. V., M. M., K. G., buvo rasti telefonų aparatai, tačiau V. V. gynėjas pastebi, kad šie duomenys niekaip nesusiję su V. V.. Visų pirma, gyvenamojoje patalpoje, be V. V. gyveno ir daugiau bausmę atliekančių asmenų, todėl neatmestina, kad skambinti nukentėjusioms galėjo bet kuris nuteistasis. Antra - dėl rastų telefono aparatų gyvenamojoje patalpoje - tai, kad rastas telefonas niekaip nepatvirtina fakto, kad šis telefonas priklauso būtent V. V. ir kad jis juo naudojosi. Dėl byloje esančių V. V. įrašų, gynėjo vertinimu, taip pat niekaip negalima daryti kategoriškos išvados, kad V. V. bendravo su kitais asmenimis ir ketino daryti nusikalstamas veikas.

6.4. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, V. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis daugiau paremtas abejonėmis, prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, o įstatymas numato, kad visos abejonės, prielaidos turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai, šiuo atveju taip nebuvo padaryta, todėl priimtas nuosprendis yra naikintinas ir V. V. atžvilgiu priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

6.5. Dėl nukentėjusiosioms priteistų civilinių ieškinių, gynėjas nurodo, kad nukentėjusiosios patyrė turtinę žalą, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (skunde konkrečių bylų nenurodyta) nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, o ne iš konkrečių asmenų.

R. Ž. apeliaciniame skunde prašo į paskirtos bausmės laiką įskaityti šioje byloje sulaikyme nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. gruodžio 15 d. išbūtą laiką. Nurodo, kad 2013 m. kovo 15 d. jam buvo pareikšti įtarimai ir nuo šios dienos iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo suimtas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka R. Ž. ir jo gynėjas, K. G. ir V. V. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo K. G. ir V. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti ir dėl jų palikti galioti teismo nuosprendį, o R. Ž. skundą palaikė ir sutiko, kad jis būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo K. G. ir nuteistojo V. V. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

10. K. G. ir V. V. advokato apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų, kad nėra jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, skunduose nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinių skundų argumentų pasisako bendrai.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnio. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Žemesnės instancijos teismas

12. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones bei patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Apylinkės teismas, pripažindamas K. G. ir V. V. kaltais, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nors nuteistieji savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti jų kaltės įrodytumu. Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis vien prielaidomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistųjų kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, ištiriant visus byloje esančius duomenis, t. y. juos palyginant, pašalinant prieštaravimus ir argumentuojant savo sprendimą. Visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, visų byloje surinktų ir išsamiai apylinkės teismo išanalizuotų bei įvertintų įrodymų visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikalstamų veikų modelį.

12.1. Abu nuteistieji nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jokių nusikaltimų jie nedarė ir nieko apie juos nežinojo. V. V. ir K. G. nurodė, kad vienas kitą ir M. M. pažinojo, nes vienu metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir pataisos namuose gyveno viename kambaryje. Nors jų gyvenamojoje patalpoje ir buvo rasti telefonai, tačiau nuteistieji kategoriškai neigia, jog tie telefonai buvę jų ir kad jais naudojęsi vykdant nusikaltimus. K. G. nurodė, kad jų kambaryje bendrai gyveno aštuoni ar daugiau asmenų, į tą patalpą ateidavo ir kiti sekcijoje gyvenantys nuteistieji, būdavo, jog atsinešdavo į jų kambarį telefoną. K. G. tvirtina A. L. asmeniškai nepažinojo, tačiau neneigia, kad galėjo su juo kalbėtis telefonu, tačiau ne savo noru, o paprašytas kitų nuteistųjų. Kategoriškai tvirtina, kad apie jokį sukčiavimą su A. L. nekalbėjo ir šis pokalbis niekaip neįrodo jo kaltės. Nustatytą faktą, kad A. L. pervedė į jo pataisos namuose esančia sąskaitą pinigus, K. G. aiškino, kad tai buvo padaryta kitų nuteistųjų prašymu, kad šie išvengtų nuskaitymų nuo sąskaitos, taip pataisos namuose dažnai daroma. Taip pat nurodė, kad žinojo apie Ž. P., kuris užsiima telefoniniais sukčiavimais, ir jis prašė, kad į K. G. sąskaitą būtų pervesti pinigai. V. V. taip pat palaikė savo gynybinę poziciją, nurodęs, jog su M. M. ir K. G. buvo viename kambaryje pataisos namuose, tačiau jokių nusikaltimų nei bendrai su jais nei vienas nedarė. Su A. L. ir R. Ž. nebendravo. Apie jokius telefoninius pokalbius ir pavedimus nežino. Žino, kad Ž. P. užsiiminėjo telefoniniais sukčiavimais, tačiau su šiuo apie tai nekalbėjo, jokių reikalų su juo neturėjo. Bylos tyrimo metu balso pavyzdžio V. V. nedavė, perklausius garso įrašus, atsakė, jog tai ne jo balsas. Taigi, kaip matyti iš nuteistųjų pozicijos, jie kategoriškai neigia įvykdę nusikaltimus, o bylos tyrimo metu su jais susijusių nustatytų faktinių duomenų (dėl gyvenamojoje vietose rastų telefonų, dėl pinigų pervedimo į sąskaitą, dėl telefoninių pokalbių su kitais nuteistaisiais), neneigia, tačiau dėl jų pateikia savo versijas. Toks akivaizdžių faktų pripažinimas, tačiau jų aiškinimas paneigiant nusikalstamų veikų atlikimą, rodo, kad nuteistieji tokiu būdu siekia įtikinti teismą, jog jų pateiktos versijos atitinka nustatytus faktus ir todėl yra teisingos. Tačiau apylinkės teismas, išanalizavęs bylos duomenų visumą ir kiekvieną įrodymą įvertinęs atskirai bei įrodymų visumos kontekste, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina K. G. ir V. V. įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, o nuteistųjų versijos neatitinka faktinių bylos duomenų ir todėl laikytinos gynybinėmis.

12.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuodugniai išanalizavo duomenis apie telefoninius kontaktus ir atliko išsamią jų analizę, todėl apeliacinės instancijos teismas visų duomenų neatkartos. Neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 16 d. A. L. ir R. Ž. bendravo tarpusavyje nustatytais jiems priklausantiems abonentams. A. L. naudojamas abonentas 2013 m. sausio 10 d., sukčiavimo B. M. atžvilgiu dieną, jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) , o jo kitas naudojamas abonentas 2013 m. sausio 14 d., sukčiavimo B. E. T. atžvilgiu dieną, judėjo ir jungėsi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini). R. Ž. naudojami abonentai 2013 m. sausio 14 d., sukčiavimo G. D. atžvilgiu dieną, judėjo - jungėsi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini) , 2013 m. kovo 2 d., sukčiavimo O. M. atžvilgiu dieną, jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) , po to judėjo - jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) ir .2013 m. kovo 5 d., sukčiavimo O. M. atžvilgiu dieną, judėjo - jungėsi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, kad asmenys skambinę nukentėjusioms B. M., B. E. T. ir G. D. naudojosi tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu, tik keisdami SIM korteles. Iš tarnybinio pranešimo dėl žvalgybinės informacijos duomenų matyti, kad sukčiavimus, pasiskirsčius vaidmenimis, organizuoja bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantys asmenys, o laisvėje esantys bendrininkai - A. L. ir R. Ž., naudodamiesi byloje nustatytais abonementais, pagal jiems praneštą adresą nuvyksta ir paima iš nukentėjusiųjų pinigus, pasitvirtino, atliekant tyrimą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymų protokolo duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. užfiksuoti pokalbiai tarp R. Ž. ir asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Fonoskopinio tyrimo išvada patvirtino, kad šiuose pokalbiuose užfiksuoti balsai yra M. M. ir V. V.. Pokalbių suvestinėse 2013 m. kovo 4 d. užfiksuoti pokalbiai telefonu tarp M. M. ir R. Ž., V. V. ir R. Ž., ir dar vieno nenustatyto asmens, 2013 m. kovo 5 d. užfiksuoti pokalbiai iš to paties telefono abonento tarp M. M. ir R. Ž., kurių turinys susijęs su susitarimu pasirengti važiuoti automobiliu į nurodytas vietas, pinigų pervedimus į sąskaitas, aptarimu ir pasirengimu vykdyti bendras nusikalstamas veikas, reikiamų priemonių įsigijimu - telefonų, kortelių, asmenų vairuojančių automobilius suradimu. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymų protokolo duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2013 m. birželio 6 d. užfiksuoti pokalbiai tarp R. Ž., A. L. ir asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kurie naudojosi byloje nustatytais telefono abonentais. Pagal fonoskopinio tyrimo išvadą, užfiksuotas balsas priklauso K. G.. Pokalbių suvestinėse 2013 m. kovo 29 d. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp A. L. ir K. G., kurio turinys susijęs su A. L. pretenzijomis, už tai, kad vykdant jo ir bendrininkų nurodytus nusikalstamus veiksmus, jis ir kitas asmuo buvo sulaikyti policijos, pradėtas ikiteisminis tyrimas, aiškina nusikalstamų veikų aplinkybes, reikalauja jam ir bendrininkui parūpinti advokatus. K. G. ramina, nurodo, kad viską žino apie nusikalstamų veikų aplinkybes, jas aiškina, duoda nurodymus, kad jis nėra susijęs. Kad užfiksuotuose telefoninių pokalbių garso įrašuose yra užfiksuoti būtent nuteistųjų balsai, patvirtina fonoskopinio tyrimo 2013 m. lapkričio 26 d. išvada Nr. 11-2052(13). Apylinkės teismas, be aptartų bylos duomenų, palygino ir įvertino ikiteisminio tyrimo metu BPK 154 straipsnio tvarka gautus duomenis bei teisiamojo posėdžio metu iš įrašų girdėtus kaltinamųjų V. V., K. G., A. L., M. M., R. Ž. balsus ir šių teisiamojo posėdžio metu girdėtus balsus ir padarė neabejotiną išvadą, jog pagal garso įrašų suvestines, įvairiuose pokalbiuose užfiksuoti visų kaltinamųjų balsai.

12.3. Šalia šių aptartų duomenų, kurie patvirtina nuteistųjų asmenų kaltę, įrodymų visumą papildo ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikta informacija, kad 2 būryje 223 kambaryje atliktos kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) , iš kurio buvo skambinta nukentėjusioms B. M., B. E. T., G. D.. Nurodytoje patalpoje tuo metu gyveno nuteistieji V. V., M. M., K. G.. (duomenys neskelbtini) pataisos namų 101 kameroje atliktos kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai O. M.. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kratos metu 1 būryje 105 kambaryje atliktos kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) , iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai O. M.). Nurodytoje patalpoje tuo metu gyveno nuteistieji V. V., M. M., K. G. ir kaip nustatyta aukščiau paminėtais įrodymais, šiuo aparatu naudojosi M. M., V. V., bendraujant per abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. Ž.. V. V. advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamojo tuo metu gyvenamojoje patalpoje rastų telefonų faktas neįrodo, jog jie priklausė V. V., kai ten gyveno daugiau nuteistųjų, ir iš V. V. užfiksuotų pokalbių turinio, negalima daryti kategoriškos išvados, jog jis tariasi daryti nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstamų veikų darymą organizuoja V. V. ir kiti bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantys asmenys, todėl šios aplinkybės, kad mobilaus ryšio telefonai buvo rasti būtent po V. V. lova ir kad telefoniniuose pokalbiuose su R. Ž. ir A. L., kurie prisipažino vykdę sukčiavimus nukentėjusiųjų atžvilgiu, užfiksuotas V. V. balsas, tik dar labiau patvirtino jo kaltę dėl inkriminuotų veikų įvykdymo. Taigi, tokie skundo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nustatytoms aplinkybėms. Aptartų duomenų visuma paneigia ir nuteistojo R. G. skundo teiginius, kad A. L. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, K. G. sąskaitą pervesti pinigai yra ne nusikalstamų veikų rezultatas, o atsitiktinai kitų nuteistųjų, jų prašymu, pervesti pinigai ir kad taip pat atsitiktinai, kitų nuteistųjų paprašytas jis kabėjo su A. L..

12.4. Apeliaciniame skunde V. V. advokatas teigia, kad teismas nepagrįstai nepatikimais laikė Ž. P. parodymus. Iš tiesų, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. P. pripažino daręs tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti ir V. V. bei K. G., kad nuteistiesiems inkriminuotas veikas organizavo Ž. P., patvirtino ir kiti nuteistieji – A. L. ir R. Ž.. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nelaikė Ž. P. parodymų teisingais, nes jo nurodytos nusikaltimų padarymo aplinkybės – pasisavintos sumos, nukentėjusiųjų pavardės, nusikaltimų darymo datos, neatitiko faktinių aplinkybių, kurios aprašytos kaltinamajame akte. Be to, versija dėl Ž. P. atsirado tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu nei vienas nuteistais nenurodė, jog minėtas nusikalstamas veikas padarė Ž. P.. Aukštesnysis teismas neatmeta galimybės, kad Ž. P. iš tiesų darė nusikalstamas veikas, tačiau jo nurodytos aplinkybės nesusiję su šioje baudžiamojoje byloje analizuojamomis nusikalstamomis veikomis.

13. Kolegijos vertinimu, nuteistųjų V. V. ir K. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Atitinkamai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas jų apsaugos priemones.

14. Nuteistasis A. L. pripažino, jog iš nukentėjusiosios B. M. apgaule įgijo banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to pasinaudodamas B. M. mokėjimo kortele, PIN slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, iniciavo ir atliko finansinę operaciją, pateikiant save kaip asmenį, turintį tokią teisę, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones ir jis iš nukentėjusios AB „Swedbank“ banko sąskaitos bankomate išgrynino ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius pinigus. Vartotojus bankininkystės sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra buvo viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto šių vartotojų tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą. Todėl laikytina, kad V. V., K. G., A. L. bendrais veiksmais neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones ir jų veika be kita ko, teisingai kvalifikuota ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Be to, A. L. ir R. Ž. pripažino, jog apgaule įgijo iš kitų nukentėjusiųjų kaltinime nurodytus pinigus. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog nusikalstamas veikas jie įvykdė su bendrininkais V. V. ir K. G.. Kolegija sutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad pasitvirtino ir nuteistųjų veiksmuose buvusi tiesioginė tyčia, nes nuteistųjų kryptingi ir nuoseklūs veiksmai aiškiai parodė jų suvokimą, kad jie elgiasi neteisėtai ir norėjo taip veikti.

Dėl civilinių ieškinių

15. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistųjų pagrįsti, ieškinių dydžiai įrodyti byloje surinktais įrodymais, ir ieškinius tenkino pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.279 straipsnių nuostatas, t. y. priteisė juos solidariai iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. V. V. advokatas dėl nukentėjusiosioms priteistų civilinių ieškinių apeliaciniame skunde nurodo, kad nors turtinę žalą nukentėjusiosios patyrė, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, o ne iš konkrečių asmenų.

15.1. Nagrinėjamoje byloje asmenys nuteisti už tai, kad nusikalstamas veikas padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pasinaudodami mobiliojo ryšio telefonais. Taigi, iš apeliacinio skundo aišku, kad keliamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų deliktinės atsakomybės klausimas dėl šios įstaigos pareigūnų netinkamo tarnybinių pareigų vykdymo, t. y. neteisėto veikimo ar neveikimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tik nuteistųjų veiksmai buvo pripažinti neteisėtais ir nusikalstamais, jie teismo pripažinti kaltais ir nuteisti. Nėra nustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl neteisėtų pataisos namų darbuotojų veiksmų (neveikimo) būtų atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos drausminės nuobaudos ir pataisos įstaigos pareigūnų elgesys, tuo metu, kai nuteistieji skambino nukentėjusiosioms baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, pataisos namų administracijos priimtais sprendimais būtų pripažintas neteisėtu, aplaidžiu, pažeidžiančiu nustatytą tvarką. Be to, pažymėtina, kad ir nustačius pareigūnų neteisėto neveikimo faktą, tokie pataisos įstaigos pareigūnų neteisėti veiksmai tik netiesiogiai galėtų turėti įtakos žalos atsiradimu, todėl galėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) pataisos namų dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios civilinius ieškinius nusikalstamais nuteistųjų veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti pareiškė tiesiogiai nuteistiesiems. Kadangi tarp nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų (sukčiaujant įgyto turto) ir nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas joms padarytą turtinę žalą priteisė iš tiesiogiai nusikaltimą padariusių asmenų. Ieškovėms pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą – baudžiamojoje byloje pareiškiant reikalavimą visą turtinę žalą priteisti iš kaltinamųjų, nėra teisinio pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) pataisos namų dalinės atsakomybės dėl ieškovių patirtos turtinės žalos atlyginimo. Todėl skundo argumentas, kad už nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytą žalą privalo atsakyti pataisos namai vien dėl to, kad darbuotojai neužtikrino, jog jie nesinaudotų pataisos namuose draudžiamu laikyti daiktu, yra nepagrįstas. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką sukčiavimo bylose, daroma išvada, kad apylinkės teismas BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą, nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį dėl priteisto civilinio ieškinio nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. Ž. skundo

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. 2013 m. kovo 15 d. buvo sulaikytas ir 2013 m. kovo 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėlesnėmis teismo nutartimis buvo pratęsiama ir taikyta iki 2013 m. gruodžio 15 d. (7 t., b. l. 22 – 56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl nuosprendis keičiamas, BK 66 straipsnio pagrindu R. Ž. į paskirtos bausmės laiką įskaitomas sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. gruodžio 16 d. nuteistojo atžvilgiu buvo vykdomas 2013 m. lapkričio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis. 2015 m. vasario 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 67).

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. Ž., turėtas išlaidas, kurias sudaro 92,64 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Pažymėtina, kad pažyma pateikta dėl su gynėjos I. S. būtinu dalyvavimu byloje susidariusių išlaidų, tačiau ši advokatė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuriame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir todėl nuteistajam R. Ž. buvo paskirtas kitas gynėjas. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo K. G. ir nuteistojo V. V. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu R. Ž. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. gruodžio 15 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisRimas ŠvirinasAlgerdas Urbšys