Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

V. T. (V. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2014-04-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme 1 metams, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustato:

V. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2016 m. lapkričio 8 d., apie 20.45 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su žmonos J. T. nepilnamete dukra V. Z., gyvenančia kartu, delnu sudavė smūgius V. Z. per veidą, per galvą, bei tempė ją už plaukų. Po ko, J. T. bandant apginti dukrą, V. T. sudavė delnu J. T. smūgį į galvą, tempė ją už plaukų bei pastūmė dėl ko nukentėjusioji J. T. trenkėsi galva į sieną. Tokiu būdu V. T. mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams V. Z. ir J. T..

V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-11-08 apie 20.45 val. namuose jų šeimoje kilo žodinis konfliktas, dėl buitinių dalykų. Jis būdamas neblaivus konflikto metu sudavė V. Z. delnu per veidą ir galvą bei papešė už plaukų, taip pat savo žmonai J. T. sudavė smūgį į galvą, patempė jai už plaukų ir pastūmė ją, nuo ko ji atsitrenkė į sieną. Jau tą patį vakarą jis suprato, kad pasielgė blogai, prašė žmonos, kad pasikalbėtu su juo, viską išsiaiškintų. Dėl to, kad sudavė smūgius tikrai labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Jeigu yra galimybė sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus. ( b.l.88-90, 97-98 )

Nukentėjusioji J. T. parodė, kad su V. T. susituokė 2014-01-22. Iki tol gyveno kartu nesusituokę daugiau nei 7 metus. Butas, kuriame jie gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Tai yra bendrabučio tipo vieno kambario butas. Ji turi dukrą V. Z.. Kadangi V. T. kartu augina jos dukrą, tai jis skaito, kad Viktorija yra jo dukra, bet jis nėra dukros biologinis tėvas. 2016-11-08 apie 20.30 val. V. T. buvo namuose neblaivus. Grįžus į namus dukrai Viktorijai, jis pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, sakė, kodėl ji grįžusi nepasisveikina, o iškarto žiūri į telefono ekraną, taip pat pradėjo ir ją kaltinti, kad ji nežiūri ir neauklėja dukros. Žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu netikėtai V. T. dukrai sudavė vieną kartą į veidą ir į galvą, išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji ėmė ginti dukrą, sakydama jam, ką jis daro, kodėl muša dukrą. Tada, V. T. ir jai trenkė delnu į galvą, sugriebė už plaukų ir pradėjo juos pešti. Jai pavyko ištrūkti, ji norėjo bėgti į koridorių iš buto, bet jis pavijo, pastūmė ją ir tada ji su galva trenkėsi į sieną. Norėjo išeiti į koridorių, bet V. T. paėmė ją už rankos ir neleido išeiti, pradėjo sakyti,kad nori pasikalbėti. Tuo metu jis jau suprato, kad blogai pasielgė arba išsigando, kad atvažiuos policija, nes tik prasidėjus konfliktui, dukra paskambino 112 ir iškvietė pareigūnus. Kai buvo suduoti smūgiai jai buvo sukeltas tuo metu stiprus fizinis skausmas, šiuo metu išorinių sužalojimų neliko. Ankščiau V. T. nebuvo smurtavęs nei jos, nei dukros atžvilgiu, kodėl jis šį kartą taip pasielgė nežino. ( b.l.25-27 )

Nukentėjusioji V. Z. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su mama J. T. ir jos vyru V. T.. V. T. nėra jos tikrasis tėvas, ji jo tėvu niekada nevadino ir nevadina. V. T. su mama gyvena apie 7 metus. Iki 2016-11-08 V. T. nei prieš ją, nei prieš mamą, bent jau jai matant, niekada nesmurtavo. 2016-11-08 apie 19-20 val. ji grįžo į namus iš treniruočių. Tuo metu namuose buvo mama ir V. T.. Mama atrodė blaivi, o, kad V. T. yra išgėręs alkoholio matėsi iš jo elgesio. Grįžusi ji nusirengė, atsisėdo, mama kaip įprastai pradėjo ruošti arbatą. V. T. tai nepatiko, jis pradėjo moralizuoti, kad ji yra jau didelė, pati gali išsivirti arbatos. Kilo žodinis konfliktas. V. T. pasirodė, kad ji iš to jo moralizavimo juokiasi ir jis priėjo prie jos dar kažką pasakė įžeidžiančio ir tada jai sėdinčiai ant lovos ir begeriančiai arbatą sudavė delnu per veidą, po to dar kartą sudavė delnu per galvą. Kai V. T. sudavė smūgius, tuo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduotų smūgių V. T. patempė jai už plaukų, patempė nestipriai, tačiau tempiant plaukus jai skaudėjo ir tuo buvo sukeltas fizinis skausmas. Supratusi, kad tai geruoju nesibaigs, ji pradėjo rinkti telefone 112, kad išsikviesti policiją. Kai V. T. sudavė smūgius, tai pamačiusi prie jų atėjo mama ir jį norėjo atitraukti nuo jos, ir tuo metu V. T. sudavė mamai į galvą, taip pat patempė už plaukų ir pastūmė mamą. Kas vyko toliau ji nebematė, nes išbėgo į koridorių, kad pakalbėti su atsiliepusiu pagalbos 112 operatoriumi. Kol atvyko pareigūnai ji laukė koridoriuje. Koridoriuje būdama matė, kaip V. T. kvietė mamą, kad ji neitų iš namų, kvietė pasikalbėti. Kai atvyko policijos pareigūnai V. T. elgėsi ramiai, jis išsigando pareigūnų. Kodėl V. T. panaudojo fizinį smurtą nežino, gal jis taip pasielgė būdamas neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Suduodant smūgius ir pešant plaukus, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, išorinių sužalojimų neliko. ( b.l.34-36 )

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad išoriškai apžiūrint V. Z., ant jos veido buvo matyti patinęs žandikaulis, o J.tankevič buvo patinusi galva, labai skaudėjo.( b.l.3-6 )

Iš alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad įvykio metu V. T. nustatytas 1.44 promilių girtumas (b.l. 79).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. T. pareikštą kaltinimą pagal LR BK 140 str. 2d. Jo veikos atitinka šį BK straipsnį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams – V. Z. ir J. T..

Bylos aplinkybės yra aiškios, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, todėl prokurorės pareiškimas tenkintinas ir procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis praeityje teistas, bet bausmes yra atlikęs, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes jam skirtina viešųjų darbų bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Taikyti LR BK 64 (1) str. ir šią bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti galutinę bausmę - 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant V. T. neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.