- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-16237-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. B. ir Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina I. B. po savo sutuoktinio S. B. (S. B.) mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2001 m. lapkričio 14 d. mirė jo (pareiškėjo) tėvas S. B., mama į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po tėvo mirties užvesta nebuvo, tačiau motina palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Paaiškino, jog mama liko gyventi bute, esančiame adresu Šventųjų g. 5-31, Vilnius, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po S. B. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje 2001 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjo motina I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2018 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjas yra I. B. testamentinis įpėdinis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra registruotas pareiškėjo mirusios motinos vardu ir įgytas privatizavimo būdu santuokos su S. B. metu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. B. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iš Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2019 m. kovo 1 d. rašto matyti, kad po S. B. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjo motina I. B. per civilinio kodekso nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (gyvenamąja vietą pakeitė tik prieš pat mirtį, kuomet gyveno pas pareiškėją). Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo motinos vardu, iki pareiškėjo tėvo mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo tėvų nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina, pergyvenusi savo sutuoktinį, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jai ir sutuoktiniui iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: pareiškėjo paaiškinimai ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pažyma. Tokiu būdu pareiškėjo motina, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog I. B., po savo vyro S. B. mirties, jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas
nusprendžia:
I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. B. (S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. lapkričio 14 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. B. mirties paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.