Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-12685-466/2024, dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atmesti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų (motinos ir tėvo) išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė naujus įrodymus: 2024 m. birželio 11 d. Nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) Foto nuotraukas, gautas kartu su 2024 m. balandžio 25 d. pranešimu dėl galimo vaiko teisių pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato raštą dėl papildomos informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos prašo pridėti prie bylos.

16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų

19. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

20. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. pvz. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

21. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

22. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 36⁵ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

23. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, todėl tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Dėl šios priežasties įstatyme įtvirtinta galimybė paimti vaiką iš jo atstovų siejama su tam tikromis sąlygomis: visapusiškas situacijos įvertinimas, galimos priežiūros priemonės, įsitikinimas, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios vaiko paėmimo poreikį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-943/2022).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką I. M. iš jos atstovų pagal įstatymą: motinos E. Ž. ir tėvo D. M.. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad mergaitei namų aplinkoje nesaugu, t. y. vaikas šeimoje galimai patiria smurtą, yra akivaizdžių smurto požymių ant kūno, Skyriaus specialistams lankantis šeimoje metu nuo vaiko sklido nemalonus kvapas, kambaryje trūko švaros, tvyrojo nemalonus kvapas, o į darželį vaikas dažnai atvedamas nesušukuotas. Suinteresuotas asmuo E. Ž. byloje pripažino, kad būna jog mergaitė yra atvedama į darželį nesušukuota, tačiau nurodė, kad ji anksti išvykdavo į darbą ir nenorėdavo vaiko kelti, o vaiko tėvas nemoka sušukuoti mergaitės. Dėl sužalojimų, esančių ant vaiko kūno suinteresuoti asmenys E. Ž. ir D. M. nurodė, kad mėlynes ant vaiko kūno pamatė kai buvo svečiuose, ryte atsikėlę; kad dukrai dalyvaujant darželio šventėje ji pargriuvo ir buvo labai grubiai pakelta darželio darbuotojos; dukrai mėlynė galėjo atsirasti dar ir dėl to, kad dukrai būnant arti karštos orkaitės mama siekė apsaugoti vaiką ir staiga sugriebė vaiką už rankos; o 2024 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu vaiko tėvai tikino, kad vaikas yra skriaudžiamas darželyje kito vaiko. Suinteresuoti asmenys neigė, kad vaiko atžvilgiu naudojo bet kokio pobūdžio smurtą ir nori su dukra gyventi, ji jiems svarbi, pažymi kad gali užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis bei patenkinti visus jo poreikius.

26. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra E. Ž., o tėvas – D. M.. 2024 m. balandžio 24 d. Skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas telefonu dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuriame nurodoma, kad vaikas šeimoje galimai patiria smurtą, yra akivaizdžių smurto požymių ant kūno, o 2024 m. balandžio 25 d. gautas pranešimas iš viešosios įstaigos dėl įtariamo smurto šeimoje (pacientės specialiosios apžiūros metu nustatyta smurto požymių ant kūno. Prašoma išsiaiškinti pacientės šeimos socialinę situaciją ir aplinką, esant poreikiui užtikrinti reikiamą pagalbą pacientei ir jos artimiesiems). Vaikui buvo nustatyta laikina priežiūra. 2024 m. gegužės 7 d. buvo gautas anoniminis pranešimas dėl netinkamos laikinos priežiūros taikymo bei galimos vaiko nepriežiūros, 2024 m. gegužės 9 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad laikina prižiūrėtoja atsisako pasirūpinti vaiku. 2024 m. gegužės 2 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą anketoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) iš įstaigų pateikta informacija dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu (2024 m. balandžio 24 d. išrašas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. balandžio 25 d. užklausa (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinika“, 2024 m. balandžio 26 d. užklausa (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) lopšelio–darželio „P.“ šeimai taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2024 m. gegužės 2 d.. Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, kuris pradėtas 2024 m. gegužės 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai yra smurtaujama prieš mažametį vaiką I. M.. 2024 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariato rašte dėl papildomos informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 3 d. dėl to, kad E. Ž. mušdama ar kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei, o būtent: ji, nuo 2024 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. laikotarpiu, veikdama kartu su sugyventiniu D. M., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukros I. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip padarydami poodinės kraujosruvos kaktoje, nugaroje, dešinio peties srityje, dešiniame kelyje, taškinės kraujosruvos ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje ir nugaros kairėje pusėse, kairiame petyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios I. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą. Nurodyta, kad 2024 m. birželio 17 d. E. Ž. įteiktas įtarimas pagal LR BK 140 str. 3 d. bei nuo 2024 m. birželio 17 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). D. M. 2024 m. birželio 17 d. taip pat įteiktas įtarimas pagal LR BK 140 str. 3 d. bei nuo 2024 m. birželio 17 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). 2021 metais dėl įvykių šeimoje (galimo smurto prieš vaiką) jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau įvertinus visas aplinkybes 2022 m. balandžio 14 d. buvo priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.

27. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką I. M. iš jos atstovų pagal įstatymą, motinos E. Ž. ir tėvo D. M., išdavimo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju realaus pavojaus grėsmė nepilnametės saugumui, sveikatai ar gyvybei, gyvenant mamos E. Ž. ir tėvo D. M. šeimoje, nenustatyta, nes jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtintas faktas, kad vaiko tėvai vartojo vaiko atžvilgiu smurtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo sutikti.

28. Iš pareiškėjo apeliaciniam teismui papildomai pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto antrojo policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad E. Ž. mušdama ar kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei, o būtent: ji, nuo 2024 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. laikotarpiu, veikdama kartu su sugyventiniu D. M., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukros I. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip padarydami poodinės kraujosruvos kaktoje, nugaroje, dešinio peties srityje, dešiniame kelyje, taškinės kraujosruvos ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje ir nugaros kairėje pusėse, kairiame petyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios I. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą. 2024 m. birželio 17 d. E. Ž. įteiktas įtarimas pagal LR BK 140 str. 3 d. D. M. 2024 m. birželio 17 d. taip pat įteiktas įtarimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

29. Apeliacijos instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju nenustatyta realaus pavojaus ir grėsmės vaiko saugumui, o aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas vaikui nustatytų rizikos veiksnių egzistavimas nėra tikslios, tėvų veiksmai hiperbolizuojami, daugelio nurodytų aplinkybių pagrįstumas grindžiamas subjektyvia vertintojo nuomone, nėra pilnai pagrindžiamas faktiniais duomenimis, atliekant vertinimus ir darant išvadas atsižvelgta tik į neigiamą abiejų tėvų elgesį, pagal subjektyvius kitų asmenų vertinimus. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina vaikui nustatytų rizikos veiksnių egzistavimą, jis yra realus, pagrįstas šios nutarties 26, 28 punktuose nurodytais faktiniais duomenimis. Suinteresuoti asmenys iš esmės nepaneigė aplinkybių dėl galimos grėsmės suinteresuotų asmenų nepilnamečiam vaikui, t. y. Skyriaus įrodinėtos aplinkybės byloje, dėl kurių Skyrius priėmė sprendimą paimti vaiką iš suinteresuotų asmenų. Nors byloje ir yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad suinteresuotiems asmenims iš tiesų rūpi jų nepilnametis vaikas ir jie norėtų jį auginti, suinteresuotas asmuo D. M. darbdavio charakterizuojamas kaip darbuotojas pasižymintis pareigingumu ir atsakingumu, kaip žmogus yra jautrus kitų darbuotojų atžvilgių. Darbdavys suinteresuotą asmenį D. M. charakterizavo kaip gerą darbuotoją, tačiau ne kaip tėvą, dėl ko teismo vertinimu nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo D. M. yra lygiai taip pat atsakingas ir geras tėvas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys nesistengia bendradarbiauti su jiems priskirtais specialistais, o atsiradusi grėsmė (rizika) nepilnamečiam vaikui iki šios dienos dar nėra paneigta (2024 m. birželio 17 d. E. Ž. ir D. M. įteikti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d. bei nuo 2024 m. birželio 17 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos). Šios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu mergaitę grąžinus į E. Ž. ir D. M. šeimą, jos saugumas, sveikata bei interesai į tinkamą priežiūrą ir auklėjimą, nebūtų tinkamai užtikrinti.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog I. M. gyvena jai saugioje aplinkoje. Taip pat būtina įvertinti, kad pareiškėjo naujai pateikti įrodymai įrodo faktą, jog yra duomenų, kad šeimoje nustatyti smurto atvejai ir suinteresuotiems asmenims dėl to pareikšti įtarimai. Suinteresuotų asmenų nepilnamečiam vaikui I. M. laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. buvo nustatyta laikinoji priežiūra su vaiko tėvo senele V. G., tačiau laikina prižiūrėtoja atsisakė toliau rūpintis vaiku.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad I. M. grąžinimas gyventi kartu su tėvais nebekelia grėsmės jos sveikatai ar gyvybei. Neįvykdžius mergaitės paėmimo iš tėvų yra didesnė galimybė ne apsaugoti, bet iš esmės pakenkti vaiko interesams.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes, bei tai, kad, pirmiausia, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra nustatyta pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti aplinkybes dėl vaiko saugumo šeimoje konkrečioje situacijoje, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką I. M. iš motinos E. Ž. ir tėvo D. M.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas sprendimas nebūtų suderinamas su geriausiais mergaitės interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki kol iš esmės pasikeis situacija, išlaikyti stabilią, saugią ir harmoningą aplinką, tenkinti mergaitės poreikius ir užtikrinti interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau gali būti teikiama pagalba. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grąžinamas į šeimą.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką I. M. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos E. Ž. ir tėvo D. M., tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-12685-466/2024 vykdymą – vaiko I. M. skubų grąžinimą jos tėvams iki bus išnagrinėtas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirasis skundas.

38. CPK 331 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK 339 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Įsiteisėjus šiai nutarčiai naikintinos (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti paimti nepilnametį vaiką I. M., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos motinos E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini).

Panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.