Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-12 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnyba 2017-10-12 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu suteikti informaciją dėl vykdomos iš T. Ž. išskaitos pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2017-10-03 Tarnyba gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą, jog 793,86 Eur skolos išieškojimas iš T. Ž. valstybės naudai nėra baigtas. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsisakyta T. Ž. teikti antrinę teisinę pagalbą.

Nesant neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Pareiškėja nepagrindė teiginių apie jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjai teismo siųsti procesiniai dokumentai neįteikti. Lietuvos pašto tarnautojas nurodė, jog adresatas neatsiėmė siuntos pašte per siuntos saugojimo laikotarpį. SoDra duomenimis pareiškėja nedirba, ji šios bylos paskyrimu teismo posėdžiui telefonu ar žodžiu nesidomėjo. Teismo procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti viešo paskelbimo būdu - specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbta apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ginčo šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-10-19 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004, kuriuo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

Dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2017-10-19 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004 ir įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus.

Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2017-09-27 gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. eB2-1614-777/2017 (b.l. 31-35).

Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir kitus pagrindžiančius dokumentus, nustatė, kad iš pareiškėjos T. Ž. yra priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės pajamas: Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-12-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-315-283/2013 240,00 Lt (69,51 Eur); Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-09-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-314- 279/2013 1584,04 Lt (458,77 Eur ); Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-10-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-337-739/2013 215,50 Lt (62,41 Eur). Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-486-609/2011 konstatavo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Klaipėdos tarnyba) 2011-07-12 sprendimas Nr. (1.31)-TPD-87-l 1 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą yra teisėtas ir pagrįstas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidas 440,00 Lt (127,43 Eur) T. Ž. yra pagristai įpareigota sumokėti.

Klaipėdos tarnyba 2012-02-03 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 nutraukė antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimą ir įpareigojo ją sumokėti į valstybės biudžetą 61,50 Lt (17,81 Eur). Klaipėdos tarnyba 2012-03-13 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-31-12 nutraukė antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimą ir įpareigojo ją sumokėti į valstybės biudžetą 200,00 Lt (57,92 Eur). Šie Tarnybos sprendimai taip pat yra galiojantys.

Klaipėdos tarnyba 2015-09-17 raštu kreipėsi į pareiškėją T. Ž. ir informavo apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir nurodė, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino neapmokėtos nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 49-50). Klaipėdos tarnyba analogiškais raštais kreipėsi į pareiškėją 2016-06-22 (b. l. 47-48), 2017-06-19 (b. l. 45-46).

Tarnyba pakartotinai (b. l. 38-39) 2017-09-27 raštu kreipėsi į T. Ž. su prašymu per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti patvirtinantį dokumentą apie sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau pareiškėja Tarnybai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji yra sumokėjusi anksčiau nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas 793,86 Eur (2741,04 Lt).

Tarnyba 2017-10-12 raštu (b. l. 40-41) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu suteikti informaciją dėl vykdomos iš T. Ž. išskaitos pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-10-13 (b. l. 42) Tarnybai pranešė, kad T. Ž. vardu antstolės V. D. yra išieškotos ir pervestos 2017-04-11 dvi įmokos kodu 5630 (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) - 123,69 Eur, mokėjime nurodytas tekstas „1-314-279/2013“ ir 18,74 Eur, mokėjime nurodytas tekstas „1-315-283/2013“. Taigi, pagal šiuos duomenis pareiškėja yra sumokėjusi tik 142,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatomis, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pažymėtina, kad Įstatyme nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba pagrįstai priėmė 2017-10-19 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl Tarnybos 2017-10-19 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004 panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą iš naujo.

Dėl reikalavimų priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų.

Pareiškėja prašo priteisti solidariai iš atsakovių Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, Tarnybos 2017-10-19 sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1963-20004, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybos darbuotojai veikė pagal įstatymą ir tinkamai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Taigi, nenustačius Tarnybos (jos darbuotojų) neteisėtų veiksmų, nevertinamos kitos dvi viešosios atsakomybės sąlygos - žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus skundo dalyje dėl šio reikalavimo, atmestinas ir patikslintas skundas dalyje dėl išvestinio reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti solidariai iš atsakovių Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas šioje byloje, ji teismo nutartimi atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant teismui skundą. Pareiškėjos patikslintas skundas šioje byloje atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmetamas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą.

Atmesti pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.