- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-5944-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05166-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- T. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. birželio 29 d. 22 val. 00 min. Kaune, Šiaurės pr. 103, T. B., vairuodamas transporto priemonę BMW 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas gyvenamojo namo kieme ir važiuodamas atbulas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir kliudė stovintį kitą automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, jis nesustojo, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1., 234, 238 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iš dalies, teismui paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo pasiimti žmonos, pamatė, kad ji išgėrus, supyko, susinervino, gal važiuodamas ir brūkštelėjo kitą automobilį, bet to tikrai nejautė. Jeigu būtų jautęs, tikrai nebūtų pabėgęs, visą žalą nukentėjusiajam atlygino, pats jį susirado, jokių pretenzijų nukentėjusysis neturi. Įvykio metu tikrai nebuvo apsvaigęs, automobilis tuo metu nebuvo draustas. Įvykį mačiusi liudytoja nekenčia jo, kadangi jis vaikystėje sėdėdavo tame kieme, triukšmaudavo, jai tai nepatikdavo, todėl dabar kerštauja turbūt ir taip kalba.
Liudytojas A. S. parodė, kad jam priklauso automobilis BMW 528, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis tądien buvo bute ir gavo į telefoną žinutę, kad jo ieškojo policija. Paskambinus jam pasakė, kad apgadintas jo automobilis. Tuomet jis nuėjo prie mašinos pasižiūrėti. Nuvažiavo į policiją, papasakojo, kad gavo iškvietimą, parašė paaiškinimą, kad kieme buvo apgadintas jo automobilis. Buvo įbrėžtas galinio bamperio kampas, tačiau visai nedaug, tik keli centimetrai, įbrėžimas neženklus. Pažeidėjas pats su juo susisiekė ir atlygino žalą, atsiprašė, jokių pretenzijų jam neturi.
Liudytoja A. B. parodė, kad įvykio dieną ji buvo pas draugę, vyras atvažiavo jos pasiimti. Ji buvo išgėrusi du butelius šampano, įlipo į mašiną, apsipyko su vyru. Mašinoje grasiai grojo muzika. Dėl to tikrai nejautė, kaip atsitrenkė. Kad atsitrenkė į kitą automobilį paaiškėjo tik kai vyrui paskambino iš policijos ir pranešė.
Liudytoja E. Č. parodė, kad T. B. nepažįsta. Įvykio dieną ji išgirdo kieme kažkokį garsą ir pažiūrėjo pro virtuvės langą, kas ten per garsas. Pamatė kieme stovinčius du BMW markės automobilius. Septintos klasės BMW automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir priekinis bamperis atsirėmė į sidabrinės spalvos penktos klasės BMW automobilį. Jis atsirėmė į tos sidabrinės spalvos automobilio bamperį, paskui taip braukė per tą bamperį, kad sidabrinės spalvos mašina net sujudėjo. Tada ji paskambino 112. Vairuotojas iš tos mašinos išlipęs nebuvo.
Liudytojas M. M. parodė, kad dirba Kauno apsk. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliu. Apie šį įvykį informavo pranešėja, viskas buvo taip, kaip parašyta mano tarnybiniame pranešime.
Liudytojas E. S. parodė, kad pamena, jog kažkokia moteris pamatė, jog buvo apgadintas automobilis, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus. Moteris nurodė to automobilio valstybinius numerius.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
T. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. birželio 29 d. apie 22 val. 00 min. Kaune, Šiaurės pr. 103 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovintis automobilis BMW 528, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jo savininkas pats eismo įvykio nematė. Eismo įvykį matė pilietė E. Č., kuri per savo virtuvės langą matė, kaip į BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsėdo iš pažiūros apsvaigęs vyras ir važiuodamas atbulas atsirėmė į stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsirėmęs pastovėjo keletą sekundžių, tada toliau tęsė savo manevrą važiuodamas atbulas ir su savo automobilio priekinio bamperio dešiniu kampu nubraukė stovinčio automobilio BMW galinio bamperio kairės pusės kampą. Tai, kad BMW 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsirėmęs buvo sustojęs parodo, kad jo vairuotojas suprato, jog atsirėmė į kliūtį (3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio M. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, jog iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas jo galinis buferis, kairysis kampas (4 b.l.) eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinis bamperis (5 b.l.), M. S. paaiškinimu dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad buvo apgadintas jo automobilio galinio bamperio kairės pusės kampas (6 b.l.), E. Č. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2014 m. birželio 29 d. apie 22 val. ji matė, kaip BMW automobilis atbula eiga priekiniu dešinės pusės bamperio kampu atsiremia į šalia stovinčio automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės bamperio kampą. Kaltininkas sustojo ir po keleto sekundžių stipriai braukė per pilkos spalvos BMW bamperį ir greitai pavažiavęs į kiemo gilumą, apsisukęs, išvažiavo (8 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių BMW 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir BMW 528, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (10-13 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – nubrauktas priekinio bamperio dešinys šonas. Išvada: automobilio apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka padarytiems apgadinimams ant BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) (26 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad T. B. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 29 d. 22 val. 00 min. Kaune, Šiaurės pr. 103, T. B., vairuodamas transporto priemonę BMW 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. T. B. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW 528, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, nurodė, jog jis nejuto, kad padarė eismo įvykį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojos E. Č. parodymai. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta E. Č. parodė, kad įvykio dieną ji išgirdo kieme kažkokį garsą ir pažiūrėjo pro virtuvės langą. Pažiūrėjusi pamatė kieme du BMW markės automobilius. Septintos klasės BMW automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir priekinis bamperis atsirėmė į sidabrinės spalvos penktos klasės BMW automobilį. Jis atsirėmė į tos sidabrinės spalvos automobilio bamperį, paskui taip braukė per tą bamperį, kad sidabrinės spalvos mašina net sujudėjo (48 b.l.). Liudytojos E. Č. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sutampa su jos paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (8 b.l.). Minėtos liudytojos parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus ją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat pažymėtina, jog liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu (49 b.l.), todėl teismas jos parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Liudytojos E. Č. nurodytas įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų M. M. ir E. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Liudytojo M. M. parodymai sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis (4 b.l.).
Liudytojos A. B. parodymus teismas vertina kritiškai ir nelaiko jų patikimais, kadangi ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. žmona, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, norintis padėti savo vyrui išvengti administracinės atsakomybės, be to, jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys tiesioginiai, objektyvūs, patikimi duomenys ir jie prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų parodymams.
Taigi byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad T. B., manevruodamas gyvenamojo namo kieme ir važiuodamas atbulas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir kliudė stovintį kitą automobilį. Po šio įvykio jis nesustojo, neišlipo iš automobilio ir nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai apie įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus liudytojos E. Č. nurodytas aplinkybes, kad ji matė, kaip BMW automobilis atsirėmė į stovintį pilkos spalvos BMW automobilį, o po keleto sekundžių stipriai braukė per pilko BMW bamperį bei išvažiavo, nuo smūgio kliudytas automobilis net sujudėjo, taip pat įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, kurie yra akivaizdūs ir aiškiai matomi, atsižvelgiant į vairuotojo elgesį po eismo įvykio – kad jis greitai apsisuko ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog T. B. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog T. B. vairavo automobilį, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jis padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
T. B. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 5 d., sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
T. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.
T. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 130 Lt (vieno šimto trisdešimties litų) (37 eurų) baudą.
T. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 3 300 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų litų) (955 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3 300 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų litų) (955 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.