Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-662-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-29
Bylos Nr.
A6.-662-1100/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01029-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
J. P.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-662-1100/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01029-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. P., nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) J. P. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. VMI 2022 m. balandžio 21 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

J. P. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

J. P. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad nuo 2021 m. ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Bandė vykdyti bendrovės veiklą, tačiau nepavyko išreikalauti skolų iš skolininkų, todėl susidarė skola VMI dėl PVM, dėl karantino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi konsultacijomis, pervežimais ir kelionių organizavimu. Tuo metu, kai ji buvo bendrovės direktore, bendrovė turėjo apie virš 10 tūkst. Eur finansinių įsiskolinimų VMI, susidariusių dėl PVM. Nepamena, ar VMI susisiekė su ja. Ji nesikreipė į VMI dėl skolos išdėstymo, galvojo, kad galbūt pavyks padengti įsiskolinimus iš savo kitos veiklos ar sutaupytų lėšų. Žino, kad bendrovei iškelta bankroto byla. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jai reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, konsultavosi su bankroto administratoriumi. Šiuo metu jos pajamos į mėnesį yra apie 1500–1700 Eur, galėtų sumokėti baudą, ją mokant dalimis. Gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 8347,22 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2098-779/2022 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių (deklaruotas 12,00 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) (mokėjimo terminas nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d.) ir 0,22 Eur šio mokesčio delspinigių, deklaruotas 7338,00 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) (mokėjimo terminas nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., deklaracijos patikslintos per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) ir 997,00 Eur šio mokesčio delspinigių). Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, dėl bendrovės taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Pareiškime pažymima, kad tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką yra / buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Pareiškime taip pat nurodyta, kad minėtą vadovės pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Paskutiniame pateiktame balanse už 2019 metus matyti, kad bendrovė turėjo turto 8879 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 126 Eur. Todėl pareiškime konstatuota, kad bendrovės vadovė J. P., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Pareiškime pažymima, aplinkybė, kad bendrovė nemoki, kaip vadovei apie bendrovės nemokumą, turėjo tapti žinoma nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. (pateikus patikslintas PVM deklaracijas). Žinodama, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, J. P. turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškime daroma išvada, kad J. P. vėliausiai nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes ji, kaip įmonės vadovė, kuriai keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 26 d. iškelta bankroto byla. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI – pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Prie pareiškimo pridedami priedai (b. l. 2–3).

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas 2015 m. gegužės 14 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. vadovės pareigas eina J. P.. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2019 metų atsakovas nėra teikęs registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl to nėra galimybės pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyti aktualią atsakovo turtinę padėtį. Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto ir registruotinų transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai atsakovo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas dėl: 10 013,03 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 4632,49 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, įmonėje dirba vienas darbuotojas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais nėra nagrinėjama civilinių bylų dėl piniginių reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ieškovui 14 977,66 Eur mokestinių nepriemokų sumą. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, byloje nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovo argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas nutartyje konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, t. y. yra nemokus (atsakovo turtiniai įsipareigojimai sudaro 14 977,66 Eur, o atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta) ir laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad atsakovas vykdytų ūkinę-komercinę veiklą ir būtų gyvybingas, byloje nėra. Dėl šių priežasčių jai keltina bankroto byla (b. l. 10–11).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 11 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga VMI 8335 Eur PVM mokesčio, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, ir delspinigiai bei gyventojų pajamų mokesčio 12 Eur (b. l. 4).

Išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga VMI PVM ir GMP mokesčių (b. l. 5).

Dokumentai iš bankroto bylos Nr. eB2-2098-779/2022, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir kitas aplinkybes (b. l. 38–57).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju J. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. P. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad J. P. nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (b. l. 6 antra pusė). J. P. teismo posėdžio metu teigė, kad bandė vykdyti bendrovės veiklą, tačiau nepavyko išreikalauti skolų iš skolininkų, todėl susidarė skola VMI dėl PVM, dėl karantino. Tuo metu, kai ji buvo bendrovės direktore, bendrovė turėjo apie virš 10 tūkst. Eur finansinių įsiskolinimų VMI, susidariusių dėl PVM. Taigi J. P. pripažino, kad bendrovė turėjo įsiskolinimų kreditorei (VMI), kurių negalėjo padengti.

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2098-779/2022 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 10–11). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2098-779/2022 nurodyta, kad juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2015 m. gegužės 14 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. vadovės pareigas eina J. P.. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2019 metų atsakovas nėra teikęs registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl to nėra galimybės pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyti aktualią atsakovo turtinę padėtį. Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto ir registruotinų transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai atsakovo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas dėl: 10 013,03 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI naudai; 4632,49 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, įmonėje dirba vienas darbuotojas. Ieškovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ieškovui 14 977,66 Eur mokestinių nepriemokų sumą. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovo argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, t. y. yra nemokus (atsakovo turtiniai įsipareigojimai sudaro 14 977,66 Eur, o atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta) ir laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad atsakovas vykdytų ūkinę-komercinę veiklą ir būtų gyvybingas, byloje nėra. Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-2098-779/2022 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo) esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos J. P. teismo posėdyje duotus parodymus, darytina išvada, kad J. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o J. P. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad J. P. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad J. P. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti J. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus J. P. vos vieną kartą, t. y. 2019 m. bausta administracine tvarka, tačiau paskirta bauda sumokėta (b. l. 23). Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Laikytina, kad J. P. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, J. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir J. P. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, J. P. prašymą, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 4 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 200 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

J. P. paskirtos 800 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 200 Eur (du šimtus eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-662-1100/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos

Teisėjas Darius Lukaitis