- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1-726-814/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Nukentėjusysis
- V. J. M.
- Kaltinamasis
- L. M.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; teistas:
1) 2014 m. liepos 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;
2) 2015 m. spalio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;
Žemesnės instancijos teismas
3) 2016 m. rugsėjo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.
4) 2016 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. rugsėjo 21 d., Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2017 m. sausio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - 3 metus laisvės atėmimo ir panaikintas 2016 m. gruodžio 16 d., Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas. 2018 m. balandžio 9 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų. 2019 m. sausio 15 d., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis L. M. pasiųstas atlikti likusią 1 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atliekant pataisos namuose, teistumas neišnykęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. artimoje aplinkoje prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. sausio 14 d. apie 01.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia motina V. J. M. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai V. J. M. du smūgius ranka į veidą, po to sukišo abiejų rankų pirštus į burną ir tempė lūpų kraštus, tuo padarė nukentėjusiajai V. J. M. minkštųjų audinių pažeidimus su kraujosruvomis lūpų pogleivyje bei veido paodyje, paviršinius abipusiai lūpų gleivinės nubrozdinimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. J. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, L. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Jis 2019 m. sausio 13 d. apie 13 val. išėjo iš namų. Grįžo į namus su pažįstamais apie 01 val., atsinešė degtinės, gėrė, klausėsi muzikos. Motina atėjo į kambarį jų raminti, reiškė pastabas. Jam užvirė kraujas, supykęs motiną traukė į kambarį ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Ne viską gerai prisimena, nepamena kur ir kiek kartų sudavė.
Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įrodymams patikrinti perskaičius kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48, 49), jog lovoje gulinčiai motinai sudavė smūgius ranka, galimai sudavė delnu, bet ar tikrai delnu ir kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, kadangi motina šaukė, jis, norėdamas ją nutildyti, sukišo abiejų rankų pirštus jai į burną, pamena, kad taip darė, bet ar tempė jos lūpų kraštus, ar spaudė tokiu būdu burną, neprisimena, kaltinamasis patvirtino, kad jo perskaityti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Prieš motiną smurtauja ne pirmą kartą. Savo elgesį vertina blogai, gailisi padaręs nusikaltimą, supranta, kad šlykščiai pasielgė, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Planuoja išėjęs iš pataisos namų pradėti dorą gyvenimo būdą, susirasti darbą, sukurti šeimą. Alkoholio nevartoja, lanko užsiėmimus dėl alkoholio vartojimo.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė bei gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo L. M. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusioji V. J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad L. M. yra jos sūnus, jie kartu gyvena trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 13 d. pietų metu sūnus iš namų išėjo, iki 22.30 val. namo negrįžo. Ji, būdama viena namuose, atsigulė miegoti. 2019 m. sausio 14 d. apie 01.00 val. sūnus ją pažadino, paprašė duoti jam telefoną. Kadangi ji pamatė, kad sūnus yra neblaivus, agresyvus, ji jam padavė savo telefoną, nes žinojo, kad L. prieš kelias dienas savo telefoną prarado. L. iš kambario išėjus, po kurio laiko jo kambaryje pradėjo garsiai groti muzika. Ji nuėjo į L. kambarį, pamatė, kad kambaryje yra dar du jai nepažįstami L. draugai. Paprašiusi pritildyti muziką, ji grįžo į savo kambarį ir atsigulė. Iš karto po to į jos kambarį atėjo sūnus L. M. ir jai gulinčiai lovoje (ji gulėjo ant nugaros) sudavė du smūgius ranka į veidą (kumščiu ar delnu sudavė pasakyti negali), po to į burną sukišo abiejų rankų pirštus ir ėmė tempti lūpų kraštus. Ji pradėjo šaukti, kad jis liautųsi, tačiau sūnus atsakė: „Rėk, rėk, bus dar blogiau“, po to ją paleido ir iš jos kambario išėjo. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, ji atsikėlusi nuėjo pas V. J. į gretimą namą, iš V. J. telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Su atvykusiais pareigūnais nuėjo į savo butą, tačiau bute sūnaus L. M. nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 28, 30, 31).
Liudytojas V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. J. M. yra jo draugė, jos sūnų L. M. pažįsta, žino, kad L. ne kartą smurtavo prieš savo motiną. 2019 m. sausio 14 d. apie 01.00 val. M. atbėgo į jo namus, matė, kad jos burnos sritis patinusi, kruvina. V. J. M. pasakė, kad ją sumušė sūnus, prašė leisti pasinaudoti jo telefonu, apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, V. J. M. su pareigūnais grįžo į butą, matė, kad po kurio laiko policijos pareigūnai išvarė kažkokius du vyrus, tačiau L. M. policijos pareigūnai su savimi neišsivedė, matomai jis buvo jau pasišalinęs iki atvykstant pareigūnams (b. l. 38).
Liudytojas E. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate (toliau Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 14 d. šiek tiek po 01.00 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad sūnus muša motiną. Kartu su Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. D. vyko nurodytu adresu. Namo kieme, prie laiptinės, juos pasitiko V. J. M.. Moters veidas burnos srityje buvo patinęs ir kruvinas. Moteris pasakė, kad ją sumušė sūnus L. M., kad ji pabėgo iš buto ir išsikvietė pagalbą. Minėjo, kad sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Kartu su moterimi nuėjo į jos butą adresu (duomenys neskelbtini), bute L. M. nebuvo, tik viename iš kambarių rado du maždaug 27–35 metų amžiaus vyrus, kurie ramiai sėdėjo. V. J. M. pasakė, kad šiems asmenims pretenzijų neturi, vyrų buvo paprašyta iš buto pasišalinti. Apie naudotą smurtą moteris paaiškino, kad konflikto metu sūnus jai sudavė smūgius rankomis (kumščiu ar delnu, negalėjo pasakyti), po to sukišo pirštus jai į burną ir tempė lūpas bei skruostus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Pasiūlius V. J. M. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ji atsisakė (b. l. 40).
Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. sausio 13 d. - 2019 m. sausio 14 d. nakties metu dirbo viename ekipaže su Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyriausiuoju patruliu E. Š.. 2019 m. sausio 14 d. apie 01.00 val. Kauno apskrities VPK budėtojas jiems nurodė vykti į butą (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas, kad sūnus smurtauja prieš motiną. Iš karto nuvyko nurodytu adresu, prie laiptinės juos pasitiko V. J. M.. Matė, kad jos veidas burnos srityje buvo patinęs ir kruvinas. Moteris papasakojo, kad namuose ją sumušė girtas sūnus L. M., kuris jai ranka sudavė smūgius, sukišęs į burną pirštus, tempė lūpas ar tai spaudė skruostus, todėl ji iš namų pabėgo, pasinaudodama kito žmogaus telefonu, išsikvietė pareigūnus. Sakė, kad sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Į butą moteris sugrįžo kartu su jais. Viename iš buto kambarių rado du jauno amžiaus vyrus, akivaizdžiai neblaivius, kurie ramiai sėdėjo, netriukšmavo. Paklausus, kur yra L. M., vyrai pasakė, kad greitai grįš. M. minėtiems vyrams pretenzijų neturėjo, nes ją mušė tik jos sūnus L. Vyrai iš buto išėjo, V. J. M. buvo pasiūlyta iškviesti medikus, tačiau ji atsisakė (b. l. 42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-149/2019(02) nustatyta, kad V. J. M. konstatuotas minkštųjų audinių pažeidimas su kraujosruvomis lūpų pogleivyje bei veido paodyje, paviršiniai abipusiai lūpų gleivinės nubrozdinimai padaryti kietu buku daiktu ir galimai kišant pirštus į burną ir plėšiant, spaudžiant bei panašiai manipuliuojant. Konstatuoti sužalojimai padaryti apie paros bėgyje iki apžiūros ir atitinka užduotyje nurodytą laiką. Sužalojimai greičiausiai padaryti rankomis. Neabejotina, jog sužalojimai veide padaryti kad ir vieno, bet galimai užsitęsusio įvairaus pobūdžio poveikio, t. y. minkštųjų audinių plėšimo, suspaudimo (ar sumušimo), gleivinės įbrėžimų. Taip susižaloti V. J. M. pati negalėjo. Turimais duomenimis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36).
2019 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu viename iš kambarių ant grindų prie lovos matomos dėmės, panašios į kraują (b. l. 22–26).
2019 m. sausio 14 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio E. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal 2019 m. sausio 14 d. Kauno apskrities VPK pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), V. J. M. nurodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo neblaivus sūnus L. M., kuris mušė ją rankomis bei tampė veidą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai - patinimas ir kraujuojanti žaizda V. J. M. burnos srityje. L. M. įvykio vietoje rastas nebuvo (b. l. 17–21).
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei L. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
L. M. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltės apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės neneigė. Tyrimo metu nupasakojo veikos padarymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir detalūs nukentėjusiosios V. J. M., liudytojų V. J., E. Š., R. D. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Objektyviais duomenimis nustatyta, kad L. M. įvykio metu buvo neblaivus. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad L. M. 2019 m. sausio 14 d. apie 01.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia motina V. J. M. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai V. J. M. du smūgius ranka į veidą, po to sukišo abiejų rankų pirštus į burną ir tempė lūpų kraštus, ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui – motinai V. J. M.. Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas kaltinamajam L. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, padarytas savo motinos atžvilgiu, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė kaltinamojo, jog nedarytų naujos nusikalstamos veikos, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. sausio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 95-101), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė (b. l. 90), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, smurtauti, būtinas realus kaltinamojo, kaip recidyvisto, izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę už sankcijos vidurkį. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali padėti koreguoti kaltinamojo elgesį ir įpročius. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis, nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimą dėl jo veiksmų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
L. M. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse numatytais pagrindais.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrintina su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme (neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 11d. yra 11 mėnesių 23 d.). Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir parenka dalinį bausmių subendrinimo būdą, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį - 4 mėnesius laisvės atėmimo.
Kaltinamajam L. M. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Kadangi L. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo skirti kardomosios priemonės.
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių ) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos 11 (vienuolikos) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti L. M. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 23 (dvidešimt trims) dienoms.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. balandžio 11 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.