- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-771-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15573-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- UAB „Alevista“, AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Krekenavos agrofirma“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovams UAB „Alevista“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Krekenavos agrofirma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB “Alevista” ir AB “Lietuvos draudimas” solidariai 5 061,66 Eur žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo AB “Alevista” 115,86 Eur žalai atlyginti, priteisti iš atsakovų 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir UAB „Genba Food“ 2013 m. spalio 31 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo sutartimi buvo apdrausta UAB „Genba Food“ civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos draudėjo parduotų produktų. 2014 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Genba Food“ informavo ieškovą, kad iš AB „Krekenavos agrofirma“ gavo pretenziją, kurioje nurodyta, jog AB „Krekenavos agrofirma“ iš UAB „Genba Food“ įsigytoje produkcijoje (smulkintoje vištienoje) buvo aptikti metalo svetimkūniai. Ruošiant faršą, smulkintoje vištienoje esantys svetimkūniai sugadino kuterį „Cut Master V500 288/0355. Dėl to AB „Krekenovos agrofirma“ patyrė 5 756,75 Eur + PVM žalą. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo 5 177,51 Eur draudimo išmoką. UAB „Genba Food“ smulkintą vištieną įsigijo iš atsakovo UAB „Alevista“, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas AB “Lietuvos draudimas”. Atsakovo UAB „Alevista“ parduotoje produkcijoje buvo aptikti metalo svetimkūniai, todėl akivaizdu, kad ši produkcija neatitiko kokybės reikalavimų. Todėl ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Alevista“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 5 061,66 Eur žalai atlyginti, o iš atsakovo UAB “Alevista” – 115,85 Eur žalai atlyginti (115,85 Eur yra besąlyginė išskaita, numatyta atsakovo UAB “Alevista” ir atsakovo AB “Lietuvos draudimas” sudarytoje draudimo sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Genba Food” iš atsakovo UAB „Alevista” pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 178464 nusipirko 3 036 kg smulkintos vištienos. Šią žaliavą UAB „Genba Food” pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GF2000002468 pardavė trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma”. 2014 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Krekenavos agrofirma” pateikė UAB „Genba Food” pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GF2000002468 pirktoje smulkintoje vištienoje aptiktas metalo svetimkūnis - varžtas, kuris sugadino kuterį „Cut Master V500 288/0355”. Dėl sulaužytų kuterio peilių trečiasis asmuo patyrė 5 756,75 Eur + PVM žalą. Ieškovas pripažino įvykį draudžiamuoju ir sumokėjo 5 177,51 Eur (17 876,91 Lt) draudimo išmoką. Atsakovai UAB „Alevista” ir AB „Lietuvos draudimas” 2013 m. lapkričio 15 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausti atsakovo UAB “Alevista” turtiniai interesai, susiję su atsakovo UAB “Alevista” civiline atsakomybe tretiesiems asmenims už žalą, padarytą atsakovo pateiktais netinkamos kokybės produktais (paukštiena ir jos produktais).
5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovas UAB „Alevista“ paaiškinimus, kad smulkintos vištienos gamybos ir pakavimo procese joks pašalinis daiktas į pagamintą produkciją negali patekti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo UAB „Alevista“ mechaniko R. J. paaiškinimus, kad kuteris veikia 3000-4000 apsukų greičiu ir patekusį varžtą kuterio peiliai tiesiog susmulkintų. Teismas siūlė šalims atlikti ekspertizę galimoms kuterio gedimo priežastims nustatyti, tačiau trečiojo asmens UAB „Krekenavos agrofirmos“ atstovai nurodė, kad kuterį sugadinęs varžtas nėra išlikęs, taip pat nėra žinoma, kur yra sugadinti kuterio peiliai (tikriausiai jie yra išmesti). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad be specialių žinių negalima padaryti išvados, kad į kuterį patekęs varžtas galėjo/negalėjo sugadinti kuterį, kadangi nėra žinoma, nei koks tiksliai varžtas (varžto dydis, metalas ir kt.) pateko į kuterį, nei ar galėjo varžtas sukelti pasekmes, nulėmusias kuterio sugadinimus.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra įrodyti neteisėti atsakovo UAB „Alevista“ veiksmai, todėl ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas If P&C Insurance AS pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
8. UAB „Genba Food“ smulkintą vištieną, dėl kurios buvo padaryta žala trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma“, įsigijo iš atsakovo UAB „Alevista“ (t. y. tarp UAB „Genba Food“ ir atsakovo UAB „Alevista“ susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai), todėl ieškovui perėjusi reikalavimo teisė atsakovo UAB „Alevista“ atžvilgiu turi būti įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę numatančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad UAB „Genba Food” iš atsakovo UAB „Alevista” pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 178464 nupirko 3 036 kg šaldytos mėsos žaliavos (smulkintos vištienos); šią žaliavą UAB „Genba Food” pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GF2000002468 pardavė trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Genba Food“ iš atsakovo UAB “Alevista” įsigyta produkcija prieš ją parduodant trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma“ būtų buvusi perpakuota. Atvirkščiai, liudytoja J. P. nurodė, kad smulkintos vištienos niekas neperpakuoja. Tai, kad UAB „Genba Food“ iš atsakovo UAB “Alevista” įsigyta produkcija prieš ją parduodant trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma“ nebuvo perpakuota, yra užfiksuota ir UAB „Genba Food“ elektroniniuose laiškuose (ieškinio priedas Nr. 19). 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 178464, pagal kurią UAB „Genba Food“ įsigijo smulkintą vištieną iš atsakovo UAB „Alevista“, nurodyta, kad “produkcija skirta realizavimui ir yra pagaminta iš VMVT patikrintos žaliavos, laikantis technologinių instrukcijų bei sanitarinių reikalavimų“. Tokiu būdu atsakovas UAB „Alevista“ garantavo parduodamos produkcijos kokybę, todėl pagal CK 6.333 str. 3 d. nuostatas būtent atsakovui UAB „Alevista“, o ne ieškovui, tenka pareiga įrodyti, kad produkcijos trūkumai atsirado po šios produkcijos perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
10. Aplinkybę, kad atsakovo UAB „Alevista“ parduotoje smulkintoje vištienoje buvo aptikti metalo svetimkūniai, patvirtina šie įrodymai: 1) AB „Krekenavos agrofirma“ technologo A. M. 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis pranešimas; 2) ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas smulkintoje vištienoje rastas varžtas ir sugadintos kuterio dalys; 3) liudytojų J. P. bei R. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu.
11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi atsakovo UAB „Alevista“ paaiškinimais, neva smulkintos vištienos pakavimo ir gamybos procese naudojamas vokiškas „Baader“ įrenginys, ir kad joks pašalinis daiktas negali patekti į mėsos faršą, kadangi naudojamas 3,5 mm sietelis ir mėsa tiesiai iš separatoriaus patenka į fasavimo maišą. Tokie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
12. Atsakovas AB “Lietuvos draudimas” su apeliaciniu skinu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šias argumentais.
13. Ieškovas, išmokėdamas išmoką už jo draudėjui neva kylančią civilinę atsakomybę, netyrė jokių įvykio aplinkybių. Byloje nėra fotonuotraukų, kuriuose būtų tinkamai užfiksuoti kuterio defektai. Byloje yra tik viena galimai sulūžusio kuterio peilio nuotrauka, kuri nėra kokybiška, nesimato nei kuterio modelio, nei peilio tipo, nesimato peilio defektų. Pagal trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ teiginius, buvo sugadinti šeši peiliai (bent jau tiek jų buvo perkama). Įrodymų, kad buvo sugadinti net 6 peiliai, byloje nėra.
14. Nustatydamas, kas lėmė žalos atsiradimą, ieškovas rėmėsi tik trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ darbuotojo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog „manoma, kad peilių lūžimo priežastis – su žaliava patekusi metalo detalė“. Matyti, kad net trečiaisis asmuo AB „Krekenavos agrofirma“ nežinojo tikros žalos atsiradimo priežasties.
15. Smulkinta vištiena galėjo būti užteršta AB „Krekenavos agrofirma“. Posėdžio metu liudiję trečiojo asmens darbuotojai nurodė, kad produkcija įmonėje fiziškai gabenama per kelis skyrius, su produkcija dirba daug žmonių, produkcija, prieš patekdama į apdorojimui skirtą įrenginį (kuris sulūžo), prieš tai yra skaldoma (smulkinama) kitu įrenginiu, o vėliau laukia savo eilės „tiesiog padėta“.
16. CK 6.333 str. nuostatos negali panaikinti ieškovo pareigų pagal Draudimo įstatymą. Nepaisant CK 6.333 str. nuostatų, ieškovas veikia pagal Draudimo įstatymą ir turi laikytis jo reikalavimų: mokėti draudimo išmoką tik įvykus draudžiamajam įvykiui ir ištyrus jo aplinkybes. UAB „Genba Food“ jokių pretenzijų dėl iš UAB „Alevista“ įsigytos produkcijos neturėjo. Žalą patyrė ne UAB „Genba Food“ o kiti asmenys, su kuriais atsakovo UAB „Alevista“ nesieja sutartiniai santykiai, todėl CK 6.333 str. šiam ginčui netaikomas. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali reikšti subrogacinius reikalavimus į kaltus asmenis ne pagal CK 6.333 str., o pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas. Net jei remtis ieškovo logika, kad įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui UAB „Alevistai“, ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, o jau tuomet atsakovas UAB „Alevista“ turėtų įrodyti, kad produkcija buvo kokybiška. Tačiau šiuo atveju nėra įrodytas nei žalos faktas, nei jos dydis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinis skundas atmetamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Genba Food“ 2013 m. spalio 31 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria ieškovas apdraudė UAB “Genda Food” civilinę atsakomybę dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytą draudėjo parduotų produktų. 2014 m. rugpjūčio 29 d. UAB “Genba Food” informavo ieškovą, kad AB „Krekenavos agrofirma“ iš UAB “Genba Food” įsigytoje produkcijoje (smulkintoje vištienoje) buvo aptikti metalo svetimkūniai, kurie sugadino kuterį „Cut Master V500 288/0355. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo 5 177,51 Eur draudimo išmoką. UAB “Genba Food” smulkintą vištieną įsigijo iš atsakovo UAB „Alevista“, kurio civilinę atsakomybę 2013 m. lapkričio 15 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdraudęs atsakovas AB “Lietuvos draudimas”.
20. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, egzistuojančioje prievolėje įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
21. Šiuo atveju ieškovas (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma“ (nukentėjusiajam) patirtą žalą, įgijo UAB „Genba Food“ (draudiko) teisę reikalauti atlyginti žalą iš šią žalą padariusio asmens (jo draudiko). Ieškovas teigia, kad žala trečiajam asmeniu buvo padaryta dėl nekokybiškos atsakovo UAB „Alevista“ produkcijos (smulkintos vištienos), t.y. ieškovas teigia, kad trečiajam asmeniui AB „Krekenavos agrofirma“ kuteriuojant atsakovo UAB „Alevistą“ pagamintą smulkintą vištieną, vištienoje buvę metalinis varžtas sugadino trečiojo asmens kuterį. CK 6.333 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad žala trečiajam asmeniui UAB „Krekenavos agrofirma“ buvo padaryta kuteriuojant atsakovo UAB „Alevista“ pagamintą ir UAB „Genba Food“ parduotą smulkintą vištieną, ir kad šioje smulkintoje vištienoje buvęs metalinis varžtas į vištieną pateko iki jos perdavimo UAB „Genba Food“. Konstatuotina, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
22. Iš atsakovo UAB „Alevista“ 2015 m. sausio 22 d., 2015 m. vasario 2 d., 2016 m. sausio 14 d. raštų, įrenginio „Baader“ nuotraukų, atsakovo direktoriaus paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme matyti, kad mechaniškai atskirta vištiena UAB „Alevista“ gaminama vokiečių firmos „Baader“ separatoriumi, kurio darbo principas yra spaudžiant guminiu diržu į metalinį sietelį atskirti mėsą nuo kaulų. Mėsa su kauliukais yra paduodama į ertmę, kur besisukantis diržas paima mėsą, praspaudžia pro sietelį, ir į vieną pusę krenta kauliukai , į kitą – švari, be kaulų vištiena. Vištiena iš separatoriaus patenka tiesiai į fasavimo maišą, kuris yra užlankstomas ir transportuojamas į šaldiklį šaldymui. Patekti į mėsą pašaliniams daiktams jokios galimybės nėra, nes sietelio skylučių skersmuo yra 3 mm, darbuotojai dirba apsirengę spec. rūbais be kišenių, su pirštinėmis. Tokia smulkintos vištienos gamybos ir pakavimo technologija apriboja galimybę į produkciją patekti svetimkūniui, ypač tokių matmenų, kaip trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ pretenzijoje esančioje nuotraukoje matomas varžtas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, kad trečiasis asmuo AB „Krekenavos agrofirma“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu kuteriavo būtent atsakovo UAB „Alevista“ pagamintą ir iš UAB „Genba Food“ įsigytą produkciją. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta AB „Krekenavos agrofirma“ Žaliavų ir (arba) produkcijos identifikavimo instrukcija, tačiau ši instrukcija nėra tinkamas įrodymas aukščiau nurodytoms aplinkybėms nustatyti. Trečiasis asmuo UAB „Krekenavos agrofirma“ nepateikė paaiškinimų apie produkcijos atsekamumo eigą konkrečioje situacijoje, o iš 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 178464, 2014 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. GF2000002468, T. K. 2014 m. rugpjūčio mėn. 27 d. elektroniniame laiške, UAB „Nordnet“ 2017 m. sausio mėn. 23 d. pranešime nurodytų duomenų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, kad trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. kuteriuota smulkinta vištiena, partija M864, yra būtent atsakovo UAB „Alevista“ pagaminta ir iš UAB „Genba Food“ įsigyta produkcija, nes nei trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ nurodytas produkto kodas (PI8SS-0900-G000), nei partijos numeris (M864) nėra minimi atsakovo UAB „Alevista“, UAB „Genba Food“ ir UAB Nordnet“ dokumentuose.
24. Liudytoja R. K., trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ technologė, teismo posėdyje pirmosios instancijos metu paaiškino, kad prieš kuteriuojant sušaldyta vištiena buvo sukapota smulkesniais gabalais. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, kaip vyksta sušaldytos produkcijos smulkinimas AB „Krekenavos agrofirma“, siekiant išsiaiškinti, ar svetimkūnis į produkciją negalėjo patekti ją smulkinant ar vėliau. Apeliacinės instancijos teismui pateikta trečiojo asmens AB „Krekenavos agrofirma“ Dešrų ir dešrelių gamybos technologijos instrukcija savaime nepagrindžia, kad svetimkūnis į produkciją negali patekti jos smulkinimo procese, taip pat vėliau, po produkcijos smulkinimo iki jos perdavimo kuteriuoti, atvirkščiai, iš šios instrukcijos matyti, kad tokia galimybė nėra eliminuota.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.