Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam M. I., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. būdamas įrašytas į Lietuvos kariuomenės Karo komendantūros valdybos Šiaulių regiono 2025 metų karo prievolininkų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2025 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. VL-6 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regiono 2025 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra, būdamas karo prievolininku, po to, kai 2025 m. du kartus buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnį už tai, kad nevykdė karo prievolininko pareigų ir būdamas pakartotiniai raštiškai įpareigotas ir turėdamas pareigą nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d. ir 2025 m. rugsėjo 17 d. iki 2025 m. spalio 8 d. atvykti arba susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūros valdybos Mažeikių regioninio karo prievolės ir komplektavimo poskyriu, esančiu Laisvės g. 16, Mažeikiai ir pateikti reikalingus duomenis ar dokumentus karo prievolei administruoti, kad būtų vykdoma jo sveikatos patikra ir tolimesnės procedūros dėl pašaukimo karinei tarnybai atlikti, be pateisinamų priežasčių, nustatytu laiku bei nurodytu adresu, neatvyko ar kitaip nesusisiekė ir tokiu būdu, būdamas karo prievolininku, tyčia, sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Motyvuojamoji dalis

- 2025 m. liepos 11 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. LKKPKT-S-ANR_P-1787-2025 dėl M. I. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo (b. l. 31-32);

- 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. LKKPKT-S-ANR_N-1247-2025 dėl M. I. padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo (b. l. 35-36);

- Administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, jog baudos pagal ROIK: 25266431433 ir ROIK: 25272137651 apmokėtos (b. l. 23).

Dėl veikos, numatytos BK 314 straipsnio 2 dalyje

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. I. sužinojęs, kad yra šauktinių sąrašuose, dėl nepateisinamų priežasčių nepateikė reikalingų dokumentų ir duomenų dėl karo prievolės atlikimo, be pateisinamų priežasčių neatvyko pagal šaukimus atlikti privalomąją karo tarnybą, turėdamas pareigą atvykti ir pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba būtų atidedama ar atleidžiama nuo karo prievolės, taip pat kitus dokumentus ar informaciją, be pateisinamų priežasčių šios pareigos nevykdė. Šias aplinkybes byloje patvirtina ne tik pats kaltinamasis, visiškai pripažindamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent: pareiškimas dėl M. I. galimai padarytos nusikalstamos veikos, šaukimai, nurodymai, internetinio tinklapio https://sauktiniai.kam.lt/ informacija, administracinio nusižengimo protokolai bei nutarimas, elektroniniai laiškai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja kad kaltinamasis M. I., veikdamas tyčia, būdamas karo prievolininku, sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, nepateikė reikalingų dokumentų, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. I. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis, prašė perduoti jį mamos J. Ž. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), anksčiau teismo neteistas (b. l. 45), turintis finansinių įsipareigojimų (b. l. 97) administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 47-50). M. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58-59), tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nevedęs bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (b. l. 52, 96). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu J. Ž. ir yra būtent tas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 92-93, 104) pateikusi J. Ž., yra kaltinamojo M. I. mama (b. l. 25, 95). J. Ž. anksčiau teismo neteista (b. l. 62), administracine tvarka nebausta (b. l. 64, 98), nedirbanti (b. l. 66-67), turinti neįgalumą, darbinga 50 procentų (b. l. 26-27), gaunanti per mėnesį apie 290,80 Eur išmokas (b. l. 101-103), neturinti priklausomybių (b. l. 99), teigiamai charakterizuojama (duomenys neskelbtini) (b. l. 100). J. Ž. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, nes ji gali daryti ir daro teigiamą įtaką savo sūnui M. I., kuris jos pagalbą priimą bei jos nuomonės įsiklauso. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui kaltinamajam M. I.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti M. I. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 314 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį, jo motinos J. Ž. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos J. Ž. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog yra nedirbanti, turinti neįgalumą, jog santaupų neturi, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, M. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos J. Ž. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. I. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl kaltinamajam M. I. skirtina 10 MGL įmoka (500 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirbantis, kaltinamasis turi galimybę tokią įmoką sumokėti per 6 mėnesių terminą.

M. I. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. I. kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam M. I., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 85).

2026 m. sausio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-00069, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 218,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš M. I. (b. l. 106).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 218,75 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 107-110), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. I., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti M. I., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. I. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti M. I., kad Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142.

Išaiškinti M. I., kad sumokėjus įmoką ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A), arba elektroniniu paštu mazeikiu.rumai@teismas.lt.

Išaiškinti M. I., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

M. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išieškoti iš M. I. 218,75 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 75 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-64-853/2026 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.