Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, Ik-224-602/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-07
Bylos Nr.: Ik-224-602/2011
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Bronius Januška, Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: B. Z. R., Vilniaus apygardos vyriausiojo, Vilniaus
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K.
Trečiasis asmuo: Utenos visuomenės sveikatos centro, A. P., R. N., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos
Advokatai: Evaldas Skurvydas, Povilas Juzikis

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-224-602/2011

Proc. Nr. 3-61-3-01276-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 64; 73 (S)

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2011 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjos B. Z. R. atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Aušrinei Račkauskienei, atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Strumskytei, Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovui Remigijui Tamošiūnui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Justinai Murauskaitei, L. K. atstovams Arūnui Kubiliui ir advokatui Povilui Juzikiui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Utenos visuomenės sveikatos centro atstovams Vytautui Šakiui ir Egidijui Šimanauskui, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Petrui Galgatavičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę byla pagal pareiškėjų B. Z. R. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., R. N., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja B. Z. R. 2010-05-06 teismui padavė skundą (adm. byla Nr. I-2116-602/2010), prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus išduotą 2008-06-18 Planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui parengti Nr. 8; Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ dalį, kuria buvo patvirtintas kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai formuoti L. K. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Molėtų rajono savivaldybėje, Balnininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime; Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą 2009-02-05 Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini); Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-21 Protokolą Nr. P2-9-(10); Molėtų rajono savivaldybės išduotą 2009-05-22 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2009-07-21 Pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-13).

Šalies argumentai

B. Z. R. skunde nurodė, kad prieš rengiant Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formuoti L. K. žemės sklypo dalyje buvusi miško žemė nebuvo paversta kitomis naudmenomis. Prieš vykdant gyvenamojo namo statybas L. K. savavališkai plynai iškirto jos žemės sklypo dalyje buvusį mišką, nors leidimo tam neturėjo. Leidimas buvo privalomas, nes toks kirtimas nepatenka į Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. numatytus atvejus. Dėl šių priežasčių, panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu miško žemėje vykdoma gyvenamojo namo statyba, nugriovus šį namą, L. K. privalės atkurti iškirstą mišką. Miško ūkio paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (LVAT 2009-05-22 nutartis adm. byloje Nr. A556-353/2009). Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių sodybose, todėl teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota (LVAT 2008-01-12 nutartis adm. byloje Nr. A556-206/2008). Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 12 p. nustatyta, kad sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl planavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas nepagrįstai, o jo pagrindu nepagrįstai rengiamas ginčo žemėtvarkos projektas. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas yra savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendino taisyklių 54 p., šių projektų svarstymo ir visuomenės dalyvavimo procese tvarką nustato Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai. Žemėtvarkos projekte nurodyta, kad viešo svarstymo su visuomene metu parengtam projektui taikoma supaprastinta projektų svarstymo procedūra pagal Nuostatų 32-37 p., t.y. gautas raštiškas gretimų sklypų savininkų derinimas. Šie duomenys neteisingi, nes projektas su pareiškėja derinamas nebuvo, pareiškėja nebuvo informuota apie šio dokumento rengimą ir nebuvo supažindinta su jo sprendiniais. Be to, projekto sprendinių brėžinyje nurodyti ne Gilužio ežero bendrasavininkiai, bet tiesiog ežeras Gilužis, nenurodant jo kadastrinio numerio, nors ežeras nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir S. D. Neaišku, ar projektas derintas su kitais gretimų sklypų savininkais, nes duomenų apie tokį suderinimą nėra. Ginčijamo projekto sprendiniais pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir interesai, nes gyvenamasis namas statomas neišlaikant atstumo iki ežero kranto linijos, duomenys brėžinyje neteisingi, vykdomos neteisėtos statybos miško žemėje, darkomas kraštovaizdis. Pažymėjo, kad toje vietoje, kur L. K. žemės sklypas ribojasi su Gilužio ežero pakrante, buvo užpelkėjusi įlanka, Gilužio ežero dalis. Prieš rengiant projektą ši įlanka buvo užpilta žvyru (nusausinta). Parengus projekto sprendinių brėžinį, jame neteisingai nubraižyta kranto linija, vietoj pelkės užrašant „laukymė“, neteisingai nurodytos altitudės (padidinta per 0,5 metro). Vadovaujantis Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p., vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus <...> arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos. Projekte nurodyta, kad planuojamos sodybos teritorijos rytinė riba turi būti ne arčiau kaip 50 metrų iki vandens telkinio kranto linijos, tačiau atstumas turi būti skaičiuojamas ne nuo sodybos teritorijos, bet nuo pastatų ribos. Be to, faktinis atstumas nuo statomo namo iki ežero kranto linijos yra 35 metrai. Taisyklių 15 p. nustatyta, kad prieš išduodant planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ūkininko sodybos vietai parinkti ar projektui rengti, patikrinama, ar ūkininko ūkis įregistruotas registre ir ar žemės sklypas atitinka Ūkininko ūkio įstatymo 11 str., nustatančiame, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, ne mažesniame nei 0,5 ha. Žemėtvarkos projekte nėra duomenų, kokią žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį valdo L. K. ir ar ši dalis pakankama ūkininko ūkio sodybai formuoti. Be to, statybos metu nukrypta nuo suderinto projekto ir namas pastatytas vienu metru aukštesnis nei galimas maksimalus aukštis. Tuo pagrindu 2010-02-26 surašytas Savavališkos statybos aktas ir Statybos sustabdymo aktas.

Per teismo posėdį atstovas prašė bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2010-08-16 teismui padavė pareiškimą, kurį patikslino 2010-10-05 (adm. byla Nr. I-3300-602/2010), prašydamas: 1) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2 punktą; Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini); Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-05-22 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2009-07-31 pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroras prašė bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui (4 t., b. l. 1-4; 5 t., b. l. 28-33).

2010-08-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinės bylos Nr. I-2116-602/2010 (dabartinis Nr. I-224-602/2011) ir Nr. I-3300-602/2010 sujungtos į vieną bylą (4 t., b. l. 97-99). 2010-08-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi yra atnaujintas terminas Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui skundo dėl administracinių aktų padavimo administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškime nurodė, kad remiantis Prokuratūros įstatymo 19 str. nuostatomis, prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju tiek Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ priėmimo metu, tiek 2009-02-05 Molėtų rajono savivaldybės administracijos statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-22 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-07-31 pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu, tiek kreipimosi į teismą metu vieta, kurioje yra suprojektuota ūkininko sodyba ir pradėtas statyti gyvenamasis namas, yra miško žemė. Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 p. nurodyta, kad valstybės, miško savininko ir visuomenės interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata „miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. Darytina išvada, kad miško žemėje gyvenamojo namo statyba išvis negalima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-13 nutartyje adm. byloje Nr. A63-1721/2008 nurodė, kad statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių statybos esamose ir buvusiose sodybose. Konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus, pažeidė Miškų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d., Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d. Panaikinus ginčijamą statybos leidimą, turi būti panaikinta ir pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Vadovaujantis CK 4.103 str. 1 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Pagal šio straipsnio 3 d., teismas gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šiuo atveju statinių buvimas miško žemėje neįmanomas, todėl L. K. įpareigotina nebaigtus statyti statinius nugriauti.

Per teismo posėdį prokuroras prašė bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą tenkinti iš dalies: panaikinti ginčijamus aktus, išskyrus 2009-07-21 Pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nes ši pažyma jau yra negaliojanti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 175-182). Atsiliepime į prokuroro pareiškimą prašė jį tenkinti (5 t., b. l. 136-140).

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog L. K., kreipdamasi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, nepateikė kokių nors reikalaujamų dokumentų ar jos prašymas išduoti statybos leidimą neatitiko Statybos įstatymo nuostatų. Iš Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos 2009-05-21 protokolo Nr. P2-9-(10) matyti, kad Utenos apskrities viršininko administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas komisijos darbe nedalyvavo. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. 191, ginčo žemės sklypas patenka į Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 2 taksacinį sklypą, kuris registruotas Miškų valstybės kadastre. Iki 2010-01-28 atsakovas neturėjo duomenų, kad L. K. priklausantis pastatas yra galimai miško žemėje. 2009-07-21 išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Statytoja turėjo 2009-05-22 išduotą statybos leidimą, nebuvo užfiksuota, kad statybos darbai būtų atlikti nukrypstant nuo statinio projekto. Minėta pažyma išduodama ne vėliau kaip per mėnesį nuo nustatytų dokumentų gavimo ir galioja 30 darbo dienų nuo jos išdavimo dienos. Minėta pažyma išduota 2009-07-21, šiuo metu netekusi galios. Atsakovas sutinka su pareiškėjos pozicija, jog miško žemėje ribojama statyba. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad miško žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius. Kitų pastatų statyba yra negalima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-25 nutartyje adm. byloje Nr. A146-335/2008 konstatavo, kad statyba miško žemėje kelia grėsmę miško išsaugojimui ir neabejotinai yra pagrįsta viešojo intereso gynimo poreikiu. Atsakovas nurodė, kad rengiant L. K. kaimo plėtros žemėtvarkos projektą buvo pažeistas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 24 p., nustatantis, kad toks projektas rengiamas vadovaujantis planavimo sąlygų sąvado reikalavimais, atsižvelgiant į planavimo organizatoriaus pageidavimus. Panaikinus Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 2 p., kuriuo patvirtintas minėtas projektas, turėtų būti panaikinti ir jo pagrindu priimti kiti aktai. Atsižvelgiant į CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28¹ str. nuostatas, nurodė sutinkantis su prokuroro reikalavimu dėl įpareigojimo nugriauti statinį.

Per teismo posėdį atstovė prašė bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą ir prokuroro pareiškimą prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismui nusprendus, kad rūšinio teismingumo taisyklės nepažeistos, bylą nutraukti dalyje dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 dalies, kuria buvo patvirtintas kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai formuoti L. K. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Molėtų rajono savivaldybėje, Balnininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime; Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto 2009-02-05 Projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini); Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-21 Protokolo Nr. P2-9-(10); Molėtų rajono savivaldybės 2009-05-22 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, praleidus skundo padavimo terminus. Kitoje dalyje skundą nagrinėti teismo nuožiūra (3 t., b. l. 1-7; 5 t., b. l. 157-158).

Nurodė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminus, nes ginčijami dokumentai priimti ir patvirtinti 2009 m. viduryje. Be to, pareiškėja prašo panaikinti statybos leidimą, o bylas dėl statinių nugriovimo ir statybos leidimų panaikinimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pažymėjo, kad Molėtų rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano grafinėje dalyje yra visų reikiamų institucijų suderinimai, kad planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ūkininko ūkio sodybos vieta nurodyta išlaikius visus atstumus, tvirtinant planą vadovautasi visų institucijų, pateikusių sąlygas, nurodymais. Gavus L. K. paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti, kreiptasi į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų skyrių dėl sąlygų išdavimo. Nei viena institucija tam neprieštaravo, pastabų nepateikė. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-02-09 raštu pasiūlė neišduoti projektavimo sąlygų sąvado, nes sklypas patenka į Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos sklypą, kuris atitinka Miškų įstatymo 2 str. miškui keliamus reikalavimus. Gavus tokią informaciją, atsisakyta išduoti sąlygų sąvadą. 2009-05-21 Nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo svarstomas L. K. statybos leidimo išdavimo klausimas, visi reikiamų institucijų atstovai tam pritarė. Iš pateiktų dokumentų pažeidimų nesimatė, techninis projektas atitiko nustatytus reikalavimus. Rengiant sąvadą gautos 2009-01-30 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotos projektavimo sąlygos, jose jokių apribojimų dėl miško žemės nenurodyta. Dar rengiant spec. planą ūkininko ūkio sodybai kurti VĮ Utenos miškų urėdija 2008-06-03 raštu Nr. SK-608 nurodė pastatų ir įrengimų vietas projektuoti ne miško žemėje, kitų apribojimų nepateikė. Atsakovas neatmeta galimybės, kad atstumai iki ežero kranto linijos nebuvo išlaikyti, tačiau statybos priežiūrą atlieka kita institucija.

Per teismo posėdį atstovas prašė dalį bylos nutraukti, likusioje dalyje prašymą dėl bylos perdavimo spręsti teismo nuožiūra.

2010-07-10 nutartimi atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija pakeistas jo teisių perėmėju pagal įstatymą Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas prašo: nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai; nusprendus, kad rūšinio teismingumo taisyklės nepažeistos, nutraukti bylą dalyje dėl 2008-06-18 Planavimo sąlygų sąvado kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui parengti Nr. 8 panaikinimo bei Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 2 p. panaikinimo, praleidus skundo padavimo terminus; kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 7-12). Atsiliepime į prokuroro pareiškimą atsakovas prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (5 t., b. l. 160-162).

Nurodė, kad reikalavimas panaikinti Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus išduotą 2008-06-18 Planavimo sąlygų sąvadą nepagrįstas, nes pareiškėja nenurodė jokio motyvo dėl šio sąvado neteisėtumo. Pats sąvadas nenumato nei konkrečios teritorijos, nei kitų planavimo dokumentų sprendinių, o tik apibrėžia ir nurodo esmines gaires, kuriomis privalo vadovautis teritorijų planavimo dokumento rengėjai. Vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 56 p., Žemės tvarkymo departamentas turi patikrinti projekto sprendinių atitikimą šioms taisyklėms ir planavimo sąlygoms bei projekto rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Ši norma įpareigoja atsakovą patikrinti būtent nurodytas procedūras, o ne iš esmės analizuoti visą projekto turinį, t.y. atsakovas turėjo patikrinti, ar projektas atitinka sąvado reikalavimus, ar yra visi reikiami institucijų suderinimai, ar laikytasi supažindinimo su visuomene procedūrų, ar projektas atliktas atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją turinčių asmenų ir kt. Aplinkos ministras 2008-05-30 įsakymo Nr. D1-294 2.3 p. pavedė Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams rengti sąlygas ir derinti teritorijų planavimo dokumentus pagal jiems suteiktą kompetenciją. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 7.15 ir 7.16 p. nustatyta, kad departamentas kontroliuoja, kaip laikomasi Miškų įstatymo ir atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Taigi departamentas, vykdydamas miškų būklės kontrolę, patvirtino, kad sprendiniai, numatyti žemėtvarkos projekte, nepažeidžia Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas neįgaliotas tikrinti departamento veiksmų teisingumo ir teisėtumo, atsakovas tik patikrino, ar yra šios institucijos derinimas. Atsakovas tik pateikia savo išvadą su siūlymu savivaldybės administracijai, joje suformuluota pozicija yra rekomendacinio pobūdžio. Pagal Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 54 p., visuomenės dalyvavimo šiame procese tvarką nustato Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai. Vadovaujantis šiais nuostatais, projektui turėjo būti taikoma supaprastinta projektų svarstymo procedūra. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius visą informaciją paskelbė Molėtų rajono savivaldybės interneto tinklapyje, registruotu laišku pareiškėjai ir vietos laikraštyje „Vilnis“. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, kad ji nebuvo informuota tinkamai. Atsakovo nuomone, pareiškėja sužinojo apie projektą, kai jai tapo prieinama informacija, vėliausiai 2009-01-16, kai baigėsi susipažinimo su projektu terminas. Laikytina, kad terminas apskųsti projektą baigėsi 2009-02-17, o jo patvirtinimą – 2009-02-23, todėl byla dalyje dėl sąvado ir žemėtvarkos projekto panaikinimo nutrauktina. Atsakovo nuomone, reikalavimas panaikinti statybos leidimą tiesiogiai susijęs su statinių nugriovimu, o tokias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, dėl ko byla taip pat nutrauktina.

Per teismo posėdį atstovė prašė bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė: nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėja praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą; teismui nusprendus, kad skundo padavimo terminas nepraleistas, skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti L. K. bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 112-123). Atsiliepime į prokuroro pareiškimą prašė: nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą pareiškimo padavimo terminą; teismui nusprendus, kad pareiškimo padavimo terminas nepraleistas, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti L. K. bylinėjimosi išlaidas; patenkinus prokuroro reikalavimus visiškai, priteisti L. K. padarytos žalos atlyginimą pagal statybos rangos darbų išlaidas patvirtinančius dokumentus (5 t., b. l. 47-56).

Nurodė, kad Molėtų rajono savivaldybės tinklapyje dar 2009-01-06 buvo patalpintas skelbimas apie rengiamą žemėtvarkos projektą, kuriame nurodyta, kad vienas iš planavimo organizatorių yra L. K. Vėliausiai nuo 2009-02-03 šiame tinklapyje paskelbtas ginčijamas Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009-01-20 įsakymas Nr. B6-29, kartu skelbiami ir brėžinys bei aiškinamasis raštas. Šie duomenys vieši, todėl pareiškėja galėjo su jais susipažinti. Todėl terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėja jo atnaujinti neprašo, tad byla šioje dalyje nutrauktina. Minėtas įsakymas buvo 2009-01-23 įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, registro duomenys vieši, pareiškėja šių registro duomenų neginčija. Be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pateikti paaiškinimai ir visi ginčijami administraciniai aktai, su kuriais pareiškėja galėjo susipažinti. 2009-06-29 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutarimą šioje byloje, kuriuo byla nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2009-08-05 pareiškėja pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriame nurodė ginčijamą įsakymą. Molėtų rajono apylinkės prokuratūra 2009-11-26 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos skundo nutraukė, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, ir nurodė duomenis apie ginčijamus aktus. Utenos apskrities viršininko administracija, du kartus patikrinusi vietoje ir išanalizavusi dokumentus, konstatavo ir informavo pareiškėją bei institucijas, jog pažeidimų nenustatyta. Šiuo metu Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-35-335/2010, kurioje pareiškėja ir jos sutuoktinis kaltinami privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 2 d., byloje pateikti visi anksčiau minėti aktai ir duomenys, kur su jais susipažinti. Nors pareiškėja nurodo, kad statybos vykdomos miškų ūkio paskirties žemėje, tačiau L. K. žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Jis suformuotas pagal žemėtvarkos projektą, prilyginamu teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėjos pateikiamos nuotraukos ir raštai nėra laikomi įrodymu, patvirtinančiu, kad buvo leista statyti namą miškų ūkio paskirties žemėje. Nepagrįstas argumentas dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų pažeidimo. Minėta, kad informacija buvo skelbiama viešai, o pareiškėja buvo asmeniškai informuota 2008-12-29 registruotu laišku. Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis pateikiama kadastro žemėlapyje, kuris yra oficialus valstybinis registras, jame pateikiama informacija apie žemės sklypų ribas. Iš ortofotonuotraukos matyti, kad toje vietoje, kurioje pagal ginčijamą įsakymą formuojama sodybos vieta, miško nėra ir nebuvo, čia auga žolė. Šios nuotraukos buvo daromos 2004-2005 m., o L. K. žemės sklypo dalies savininke tapo 2008 m. Topografiniame plane matyti, kad sodybos statyba vykdoma laukymėje, planas suderintas dar 2008-12-09. Pagal Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija aplink Gilužio ežerą priskirta rekreacinių vietovių zonai. Pagal bendrojo plano sprendinių Miškų ir natūra 2000 teritorijų išdėstymo brėžinį žemės sklypo dalis, šalia kurios leista formuoti ūkininko ūkio sodybą, priskirta IV grupei – ūkiniai miškai. Pagal bendrojo plano sprendinių Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį, žemės sklypo dalis priskirta prie įsiterpusių žemės naudmenų – miškai, kuriuose galima rengti detaliuosius planus. Pagal bendrojo plano sprendinių Žemės naudojimas 4.2.3 p. III dalį Rekreacinių vietovių zona, gyvenamosios paskirties statinių statyba šioje zonoje galima esamose sodybose, prie šių sodybų esančiuose žemės sklypuose, jeigu yra gatvė (kelias) ir elektros linija, - parengus detalųjį planą. Įstatymų nustatytais atvejais detalieji planai nerengiami. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 str., nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje (ne mažesniame nei 0,5 ha sklype) ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą <...>. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d., <...> vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, priskirtuose IV ir III grupės miškams, jei šie sklypai neįeina į valstybinių parkų ir draustinių teritorijas, galima keisti miškų ūkio paskirtį į žemės ūkio paskirtį pagal detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą iš karto buvo suformuotas žemės ūkio paskirties sklypas, teisės aktai nustato vienintelę sąlygą – parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-07-17 pažyma apie grafinius Miškų kadastro duomenis neįrodo, kad ginčo vietoje yra miškas, pagal šią pažymą šioje vietoje yra ežeras. Iki prokuratūros nutarimo priėmimo pareiškėja įrodinėjo būtent tai, kad ežeras buvo užpiltas, o to neįrodžius, ėmė aiškinti, kad šioje vietoj buvo miškas. Be to, pelkės sklype nebuvo, tokia žemės naudojimo spec. sąlyga neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nemotyvuoja, kodėl minimalus atstumas iki kranto linijos yra 100 metrų, neaišku, kokiu pagrindu ir kaip buvo užfiksuoti duomenys antstolės protokole. Be to, remiantis I. K. įmonės 2009-07-29 kontroline geodezine nuotrauka, matyti, kad artimiausias atstumas iki ežero viršija 50 metrų. Tokie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o 2009-07-21 išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. L. K. priklausančio žemės sklypo bendras plotas yra 9,6 ha. Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. apribojimas susietas su bendru žemės sklypo plotu, bet ne su žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais ar su žemės ūkio naudmenomis. Visais atvejais viename žemės sklype apskritai galima viena ūkininko sodyba. Pagal ginčijamą įsakymą suformuota tik viena ūkininko sodyba, žemėtvarkos projekto organizatoriais buvo visi sklypo bendraturčiai. Pažymėjo, kad pažeidimas dėl statinio aukštingumo padarytas daug vėliau nei priimti ginčijami administraciniai aktai. L. K. 2009-12-14 kreipėsi dėl projektavimo sąlygų pakeitimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, todėl L. K., atsižvelgdama į tai, kad prasidėjo žiema, stogą uždengė, viršydama nustatytą statinio aukštį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-03 sprendimu adm. byloje Nr. I-1344-629/2010 Molėtų rajono savivaldybės sprendimą panaikino, o savavalinė statyba šalinama teisės aktų nustatytu būdu. L. K. nurodė, kad prokuroro skundo vienintelis pagrindas tai, kad ginčo vieta yra miško žemė ir jokia veikla joje negalima. Darytina išvada, kad tokiu atveju ir kiti norminiai aktai, pvz., Molėtų rajono bendrasis planas, miško naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis aprašas, nustatantys galimybę miško naudmenas paversti kitomis naudmenomis, prieštarauja įstatymams, tačiau prokuroras šių aktų neginčija. Net ir pripažinus, kad L. K. sodyba suprojektuota buvusio miško vietoje, pripažintina, kad ši žemė negali būti laikoma miško žeme, nes pakeistos naudmenos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad L. K. nuosavybės teise priklauso 240/960 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio sklypo 3,32 ha daliai įregistruoti apribojimai, susiję su miško žeme. Tačiau bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl tokio sklypo tvarkymui taikomas Žemės įstatymo 25 str. 3 d. Pagal bendrojo plano sprendinių brėžinį, žemės sklypo dalis, kur leista formuoti sodybą, priskirta prie IV grupės miškų – „Ūkiniai miškai“, taip pat ji priskirta prie įsiterpusių žemės naudmenų – „Miškai, kuriuose galima rengti detaliuosius planus“. Bendrasis planas patvirtina, kad gyvenamosios paskirties statinių statyba rekreacinių vietovių zonoje galima esamose sodybose, prie jų esančiuose žemės sklypuose, jeigu yra gatvė (privažiavimo kelias) ir elektros linija, - parengus detalųjį planą. Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d. nuostatos patvirtina, kad žemės ūkio paskirties žemėje ir kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Pagal bendrąjį planą, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, priskirtuose IV grupės miškams ir III grupės miškams, jei šie sklypai neįeina į valstybinių parkų ir draustinių teritorijas, galima keisti miškų ūkio paskirtį į žemės ūkio paskirtį pagal parengtus detaliuosius planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-01-20 įsakymo Nr. B6-29 2 p. patvirtino L. K. sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formuoti, šis dokumentas įregistruotas kaip atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), taigi šiuo metu žemė, kurioje suprojektuota sodybos vieta, nėra miško žemė. Dėl to prokuroro argumentai nepagrįsti ir įpareigoti nugriauti statinį nėra pagrindo. L. K. nurodė, kad prokuroras, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28¹ str., reiškia reikalavimą statytojui nugriauti namą, tačiau nenurodo nei kaltų asmenų, nei kuo pasireiškia veiksmų neteisėtumas, kadangi L. K. statyboms vykdyti yra gavusi visų institucijų suderinimus, leidimus, pritarimus, jokių veiksmų savo iniciatyva nėra atlikusi. Pažymėjo, kad bylos dokumentuos užfiksuota žala gamtai sudaro 1170 Lt, tuo tarpu L. K. rangovams už statybos darbus yra sumokėjusi 235545,35 Lt, bendra išlaidų suma yra apie 330000-350000 Lt, todėl siekimas pašalinti žalą gamtai yra neproporcingas sąžiningiems asmenims atsirandančioms pasekmėms. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, jog L. K. suprojektuotoje sodybos vietoje, net ir pripažinus, kad tai yra miško žemė, statyba galima. Panaikinus ginčijamus aktus, reikėtų parengti naują teritorijos planavimo dokumentą ir iš naujo nustatyti sodybos vietą. Pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 6 d., nustačius, kad statinys, kurį nuspręsta nugriauti ar atstatyti į buvusią padėtį, priklauso statytojui, kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, ar sąžiningam įgijėjui, teismas sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo. Dėl to, patenkinus prokuroro reikalavimus ir panaikinus ginčijamus aktus, L. K. prašo priteisti jai iš kaltų asmenų patirtą žalą pagal pridedamus dokumentus.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė bylą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą ir prokuroro pareiškimą (3 t., b. l. 123; 4 t., b. l. 101, 102; 5 t., b. l. 176) nurodė, kad Utenos visuomenės sveikatos centras nedalyvavo rengiant ir derinant L. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybai kurti. Žemėtvarkos projektą visuomenės sveikatos centras gauna jau patvirtintą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu kartu su prie prašymo parengti projektavimo sąlygas statyti statinius pateikiamais dokumentais. Šiuo atveju iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus Utenos visuomenės sveikatos centras gavo 2009-01-27 raštą Nr. P9(19.1)-73 dėl projektavimo sąlygų parengimo. 2009-01-29 Utenos visuomenės sveikatos centras parengė projektavimo sąlygas ir pateikė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Rengiant sąlygas, statinių statybai patvirtintų žemės sklypo dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas. Pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą 2009-02-05 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas ūkininko sodybos kūrimo projektas, kurį įvertinus nukrypimų nuo pateiktų projektavimo sąlygų ir galiojančių visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nenustatyta.

Per teismo posėdį atstovai prašė bylos perdavimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Utenos miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjos skundą (3 t., b. l. 138) nurodė, kad pagal Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento paklausimą 2008-06-03 raštu Nr. SK-608 pateikė duomenis apie ginčo žemės sklype esančius miškus. Urėdija neatlieka teisės aktų reikalavimų projektuojant ar rengiant kitus dokumentus statybai laikymosi bei privačių miškų kontrolės funkcijų. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Utenos miškų urėdija atsiliepimo į prokuroro pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į prokuroro pareiškimą nurodė, kad tik išsprendus šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą adm. bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos duomenų ištaisymo jos sklype, bus galima spręsti dėl prokuroro pareiškimo tenkinimo. Nustačius, kad L. K. leidimas statybai ūkininko sodybai formuoti išduotas miško žemėje, prokuroro reikalavimus Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas palaikys. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Per teismo posėdį atstovas prašė bylos perdavimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. D., A. P., R. N. atsiliepimų į pareiškėjos skundą ir prokuroro pareiškimą nepateikė.

Per teismo posėdį A. P. prašė bylą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Byla perduodama pagal teismingumą Molėtų rajono apylinkės teismui.

Remiantis Pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, žemės sklypas – 28,84 ha ploto vandens telkinys, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai B. Z. R. (3/4 dalys) ir S. D. (1/4 dalis) (1 t., b. l. 14-15). Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Gilužio ežeras, ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. K., R. N. ir A. P. Pastatas-gyvenamasis namas, esantis šiame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso L. K. (1 t., b. l. 17-20).

2008-05-20 L. K. kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių dėl planavimo sąlygų sąvado žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui rengti išdavimo (2 t., b. l. 25).

2008-06-18 Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino planavimo organizatoriui L. K. Planavimo sąlygų sąvadą Nr. 8 Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui 9,6 ha ploto žemės sklype, esančiame Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), parengti (1 t., b. l. 65). Nurodytos privalomosios planavimo sąlygos – atsižvelgti į Molėtų rajono savivaldybės bendrąjį planą; papildomi sąlygas teikiančių institucijų reikalavimai – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą derinti su tarnybomis, išdavusiomis sąlygas; prie planuojamos ūkininko ūkio sodybos teritorijos numatyti privažiavimą; kaimo plėtros žemėtvarkos projektą rengti vadovaujantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintomis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis ir kitais galiojančiais teisės aktais. Į šį Planavimo sąlygų sąvadą įtrauktos institucijų pasiūlytos sąlygos: 1) VĮ Utenos miškų urėdija 2008-06-03 raštu Nr. SK-608 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodė, kad L. K. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis miškas pagal miškotvarkos planinę-taksacinę medžiagą priskiriamas: šiaurinėje dalyje IV gr. – ūkiniams miškams, miško juosta palei upelį II A gr. – priešeroziniams miškams. Rengiant spec. planą ūkininko sodybai statyti, pastatų ir įrenginių vietos turi būti projektuojamos ne miško žemėje (4 t., b. l. 9); 2) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008-06-06 raštu Nr. S/tp-222 nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Molėtų rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano, patvirtinto Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651, reikalavimai „išpildyti VĮ Utenos miškų urėdijos sąlygas“ ir „neplanuoti ūkininko sodybos statinių ir įrenginių miško žemėje“ (4 t., b. l. 6-7); 3) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų skyriaus 2008-06-10 raštu Nr. S21(25.36)-80 nurodytos sąlygos (2 t., b. l. 20); 4) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2008-06-16 raštu Nr. P14(19.24)-66 nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Molėtų rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano reikalavimai (4 t., b. l. 8).

2008-10-24 UAB „Grametra“ parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos formavimui (4 t., b. l. 10-21).

2009-01-20 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. B6-29 2 punktu patvirtino L. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formuoti (4 t., b. l. 22).

2009-02-05 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkininko sodybai kurti (vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, pagalbinis ūkio pastatas ir pirtis, statytojas – L. K.) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (4 t., b. l. 23).

2009-05-22 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius išdavė L. K. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 25).

2009-07-31 Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamentas išdavė pažymą apie nebaigtą statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 26). Šios pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2009-08-14 įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis L. K. (4 t., b. l. 44-46).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d. 1 p. (2010-07-02 įstatymo redakcija Nr. XI-992, įsigaliojusi nuo 2010-10-01), dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, turi būti kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad statyba ginčo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Molėtų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., yra pradėta. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras patikslintu pareiškimu, be kita ko, prašo panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-05-22 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti statytoją, L. K., pašalinti statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) k., žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 28-33).

Patikslintame prašyme suformuluotas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra teismingas bendros kompetencijos teismui. Statybos įstatymo 28¹ str. nustatyta nauja taisyklė dėl administraciniam teismui priskirtinų bylų teismingumo. Procesinės teisės normos galioja pagal atskirų bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (ABTĮ 4 str. 4 d.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d. viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinių bylų sprendžiamos bylų kategorijos yra nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 2 d. įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 3 d. nustatyta, kad paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja atvejų kuomet yra sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių dalis yra teisminga administraciniam teismui, kita dalis teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Civilinio proceso kodekso 26 str. 2 d. yra nustatyta, kad jeigu byloje vienas reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymas 101 str. 1 p. nustato galimybę nutraukti bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Nutraukus bylą šiuo pagrindu dėl reikalavimo, kuris gali būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, yra abejotina ar suinteresuotam asmeniui nėra užkertama galimybė tokia nutartimi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymas, skirtingai negu CPK 34 str., nereglamentuoja atvejų kuomet teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus pasikeitus rūšiniam bylos teismingumui.

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad jeigu administracinėje byloje yra pareiškiami reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, visa byla turėtų būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nes bendrosios kompetencijos teismo platesnė kompetencija yra įtvirtinta 26 str. 2 d., o atitinkama administracinio teismo kompetencija nėra įtvirtinta įstatyme.

Vadovaujantis minėtomis normomis, reglamentuojančiomis rūšinio teismingumo, susijusio su bendros kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija, bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d. 1 p. byla perduodama nagrinėti pagal teismingumą Molėtų rajono apylinkės teismui pagal pareiškėjo pasirinktą vieno iš atsakovų buveinę (CPK 29 str., 33 str. 1 d.).

Nepagrįstas yra L. K. prašymas nutraukti bylą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo. 2010-08-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi yra atnaujintas terminas Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui prašymo dėl administracinių aktų padavimo administraciniam teismui ir prašymas priimtas nagrinėti. Ši nutartis, priimta įstatymo nustatyta tvarka, yra įsiteisėjusi. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu nurodytų reikalavimų teismingumas pagal Statybos įstatymo 28¹ str. yra pasikeitęs, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu teismas negali spręsti klausimo dėl bylos nutraukimo, o visa byla turėtų būti perduota nagrinėti bendros kompetencijos teismui. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką analogiškas klausimas sprendžiamas priimant pirmoje instancijoje galutinį procesinį sprendimą byloje arba nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 3 ir 4 d., 105-106 str., 149 str.,

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Z. R. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., R. N., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo, įsiteisėjus šiai nutarčiai, perduoti pagal teismingumą nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaVeslava RuskanJūra Marija Strumskienė