Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-360-648/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-22
Bylos Nr.
1-360-648/2009
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00006-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
D. V.
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-360-648/09Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00006-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.
VILNIAUS MIESTO ANTROS APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS V A R D U2009 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. P. , sekretoriaujant G. S. , dalyvaujant nukentėjusiajai D. V. , kaltinamajam V. V. , viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2008-12-01 asmeninio konflikto metu čiupo D. V. už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, ir pradėjo ją sukti, norėdamas atimti telefoną, D. V. pradėjus šaukti, kad skauda, jis paleido nukentėjusiosios ranką ir kumščiu sudavė jai į kairę krūtinės ląstos pusę, vieną kartą į nugarą ir taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame rieše, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nieko nebūtų atsitikę, jeigu ji (nukentėjusioji) nebūtų kalbėjusi nesąmonių jo atžvilgiu. Ji kalbėjo tiek, kad jis turėjo kažką padaryti, kad ją užčiaupti. Tą vakarą ji parėjusi iš kažkur pradėjo kalbėti visokias nesąmones, apie kažkokius internetinius bendravimus. Ji jam trukdė dirbti, jis atsistojo ir perspėjo ją, kad netrukdytų. Ji vis tiek jį įžeidinėjo, visokias nesąmonės kalbėjo, tada jam trūko kantrybė. Jis vieną kartą dėjo kumščiu jai į šoną, į kurį, nepamena, bet suduota buvo ne visa jėga. Į nugarą jis jai netrenkė. Dėl telefono jam atrodo, kad buvo atvirkščiai. Jis norėjo atimti telefoną, bet rankos jai nesuko. Jis to telefono neatėmė ir paliko ją ramybėje. Jis norėjo atimti telefoną, kad ji nekviestų policijos.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji D. V. teisme parodė, kad jų santykiai yra labai blogi, ji padavė prašymą skyryboms. 2008-12-01 ji vakare parėjo namo, jis sėdėjo prie kompiuterio ir sako „grįžo mano kobra“ ir „tuoj prasidės riksmas“. Ji jo paklausė, kodėl ją taip vadina, tada jis ją pradėjo vadinti visokiais žodžiais. Tada ji paėmė telefoną ir norėjo įrašyti, kaip jis ją vadina. Jis tai pamatęs, ėmė atiminėti iš jos telefoną, jis paėmė už dešinės rankos ir suko jai ranką. Ji pasilenkė, dviem rankom laikė telefoną ir tada jis trenkė jai kumščiu į kairį šoną. Po to dar kartą jai trenkė į nugarą. Jai labai skaudėjo, ji galvojo, kad jai sulaužė šonkaulį. Keikdamasis jis išėjo iš kambario, nes ji iškvietė policiją. Atvykę du policininkai, patarė jai vykti į ligoninę, pasisiūlė iškviesti greitąją, bet ji pati nuvažiavo. Po to kreipėsi į ekspertizės institutą. Ją apžiūrėjo ir nustatė, kad jai yra padarytas sužalojimas, kraujosruva atsirado, kai kaltinamasis bandė atimti telefoną.

Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas Nr. 45332 patvirtina, kad D. V. 2008-12-01 22 val. 46 min. kreipėsi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl sumušimo, skundėsi dėl skausmo kairėje krūtinės ląstos pusėje (b.l. 3).

2008-12-03 Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5856/08 (01) patvirtina, kad D. V. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame rieše, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2008-12-01), sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4 -5).

2008-12-09 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Įvykio bendra informacija patvirtina, jog 2008-12-01 Vilniaus aps. VPK 7 PK buvo užregistruotas pranešimas iš VGPU ligoninės traumatologinio punkto, kad 2008-12-01 apie 22 val. 46 min. kreipėsi D. V. , kuriai diagnozuotas kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, med. personalui D. V. paaiškino, kad ją 2008-12-01 apie 21.40 val. namuose, Vilniuje, R. J. 13-121, sumušė sutuoktinis. Suteikus med. pagalba išleista į namus (b.l. 7, 35).

Įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenė interesams elgesio patvirtina, kad V. V. 2008-12-04 oficialiai buvo įspėtas dėl žmonos D. V. mušimo, V. V. įspėjimą pasirašė, (b.l. 39).

Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Pagal fizinio skausmo apibrėžimą, jis pasireiškia veiksmais, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas ar jų funkcijos. Tokie veiksmai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan. Nukentėjusioji D. V. teisme patvirtino, jog vyras V. V. konflikto metu bandydamas atimti iš jos telefoną, suko jai dešinę ranką, vėliau kumščiu sudavė du kartus, jai labai skaudėjo, manė, jog lūžęs šonkaulis, jai taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, dėl patirto fizinio smurto ir skausmo. Jos parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti minėti įrodymai: specialisto išvada, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Įvykio bendra informacija. Pastarieji dokumentai rodo, jog nukentėjusioji dėl patirto smurto šeimoje reagavo nedelsdama – tą patį vakarą po patirtos fizinės prievartos kreipėsi į policiją ir ligoninę. Nukentėjusiajai D. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina specialisto išvada. Tai, kad vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai, teisme neneigė ir pats kaltinamasis, kuris tik nepripažino sukęs nukentėjusiajai ranką ir trenkęs į nugarą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, jai trenkė du kartus kumščiu į kairę krūtinės pusę ir nugarą, bandydamas atimti telefoną, pagriebęs nukentėjusiajai už dešinės rankos ją suko, kas patvirtina kiekvienu atveju buvus fizinį kontaktą, ir tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o sukdamas ranką, kaltinamasis padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. V. . Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas V. V. bausmę, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. ir 61 str. nuostatas, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į tai, kad atsakomybe lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltininko asmenybę – neteistas (b.l. 27), baustas administracine tvarka nebaustas (b.l. 20), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 24), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 21), 1999 m. gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, diagnozė: istorinio tipo asmenybės sutrikimas (b.l. 23), dirba.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, todėl jam skirti viešuosius darbus netikslinga, kadangi tokios bausmės įvykdymas gali būti apsunkintas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę bei nustatant įpareigojimus, teismo nuomone, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str., kadangi bylos aplinkybės rodo, jog nusikalstami veiksmai padaryti kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, pagal nukentėjusiosios parodymus matyti, kad ir po nukentėjusiosios skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, V. V. elgesys žmonos atžvilgiu nesikeičia. Šiuo atveju, nėra galimybės parinkti įpareigojimų ar draudimų, kurie turėtų teigiamą poveikį sulaikant, atimant ar apribojant nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomonę, nėra pagrindo, kadangi jis yra teisiamas pirmą kartą už nesunkių nusikaltimų padarymą, kaltę faktiškai pripažino, nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Taip pat netikslinga skirti ir arešto bausmę, nes ji gali turėti įtakos kaltinamojo darbinėms teisėms. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju, bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką baudą, mažesnę už jos vidurkį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto smurto, ji jautėsi pažeminta, patyrė sužalojimą ir fizinį skausmą, negalėjo eiti į darbą, buvo apribotos galimybės bendrauti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji D. V. dėl kaltinamojo V. V. veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą bei dvasinius sukrėtimus, nepatogumus darbe, buvo apribota jos galimybė bendrauti, jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, smurtą patyrė iš artimo žmogaus – vyro, kas sukelia papildomus dvasinius išgyvenimus. Dėl nurodyto, kaltinamasis nukentėjusiajai turi atlyginti neturtinę žalą. Teismas, vertindamas visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes, V. V. turtinę padėtį - dirba, jo pajamos pakankamai didelės, tai, kad nukentėjusioji nenurodė patyrusi turtinę žalą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkina civilinį ieškinį iš dalies bei priteisia nukentėjusiajai 2000 litų neturtinės žalos.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas:

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.

Nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) , esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800.

Kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. V. 2000 (du tūkstančius) litų D. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas A. P.