Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-464-557/2013

Teisėja G. Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00234-2012-9

2013 m. birželio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-03-07. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-03 iki 2012-06-05, ir nuo 2013-01-28 iki 2013-03-06 (imtinai). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė suėmimas.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo E. E. nukentėjusiajam B. B. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 17 d. apie 02 val. Prezidento g., ties namu Nr. 24, Tauragės m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojant fizinį smurtą prieš B. B., t.y. sudavė smūgį kumščiu į veidą, pargriovė jį ant žemės, pareikalavęs atiduoti telefoną ir pinigus sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimo būdu iš B. B. kišenių pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3720“, piniginę ir joje buvusius 200 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam B. B. 300 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl E. E. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. pagrįstumo

Kaip matyti, liudytojas A. G. negalėjo nurodyti aplinkybių apie daiktų pagrobimą, tuo tarpu liudytojas A. U. nurodė neprisimenantis, ar E. E. reikalavo daiktų iš nukentėjusiojo. Tačiau netikėti nukentėjusiojo B. B. parodymais, kad po to, kai jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, jo buvo pareikalauta atiduoti telefoną ir piniginę, o jam atsisakius tai padaryti, buvo apieškotos jo kelnių kišenės ir iš kišenių pagrobtas telefonas bei piniginė, o po to jo atžvilgiu dar buvo vartojamas fizinis smurtas, apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir iš esmės sutampantys. Jokių aplinkybių, kurios duotų pargrindą įtarti, kad nukentėjusysis siekia melagingai apkalbėti nuteistąjį, nenustatyta. Tuo tarpu netikėti nuteistojo E. E. parodymais, kad jis neva nereikalavo nukentėjusiojo atiduoti telefoną ir piniginę, o piniginę ir telefoną po konflikto rado ant žemės, duoda pagrindą tai, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie yra prieštaringi. Pirminėje 2012-06-04 savo kaip įtariamojo apklausoje (1 t., b.l. 103-104) nuteistasis E. E. nurodė, jog grįžęs į butą pastebėjo, kad Aleksas turi piniginę bei mobilųjį telefoną, tada jis suprato, kad jis juos paėmė iš vaikino, kurį jie sumušė. Akistatos su A. U. metu (1 t., b.l. 110-111) nuteistasis E. E. taip pat teigė, kad telefoną ir piniginę matė pas Aleksą kai sugrįžo po muštynių į butą. Apklausiamas 2012-07-13 (1 t., b.l. 113-114) nuteistasis E. E. jau pripažino, kad kai nukentėjusysis nuo suduotų smūgių buvo pagriuvęs ant žemės, tuomet jis sugalvojo paimti iš jo mobilųjį telefoną, nes pastebėjo jį šiek tiek išlindusį iš kišenės. Paėmęs telefoną sugalvojo patikrinti ir kitą kišenę, kurioje rado piniginę, ir ją taip pat paėmė. Apklausiamas 2012-10-08 (1 t., b.l. 120-121) nuteistasis E. E. taip pat pripažino, kad iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė telefoną ir piniginę. Nurodė, jog nėra tikslo jam meluoti, kadangi akistatų metu kiti įtariamieji patvirtino, kad piniginė ir telefonas buvo pas jį, todėl jam nebėra jokio tikslo tai neigti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog jeigu as­muo nau­do­ja fi­zi­nį smur­tą ne­tu­rė­da­mas tiks­lo pa­grob­ti sve­ti­mo tur­to, ta­čiau toks su­ma­ny­mas kal­ti­nin­kui ky­la pa­nau­do­jus smur­tą, kal­ti­nin­ko veiks­mai kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip dvi sa­va­ran­kiš­kos nu­si­kals­ta­mos vei­kos – svei­ka­tos su­trik­dy­mas ir va­gys­tė (re­a­lio­ji su­tap­tis). Ta­čiau jei as­mens su­ma­ny­mas pa­grob­ti tur­tą ky­la smur­to pa­nau­do­ji­mo me­tu, ta­da vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 180 str.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu laiko, jog nuteistojo E. E. versija, kad konfliktas su nukentėjusiuoju ir liudytoju A. G. įvyko dėl to, jog buvo sumuštas jo draugas A. U., ir tyčios plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiojo daiktus iki šio konflikto pradžios jis neturėjo, yra nepaneigta, tačiau laiko neginčijamai nustatytu, kad nuteistojo E. E. su­ma­ny­mas pa­grob­ti nukentėjusiojo tur­tą ki­lo smur­to ­nau­do­ji­mo me­tu, kadangi smurtaujant tuo pat metu buvo reikalaujama ir atiduoti su savimi turimą turtą, po ko šis turtas fizinio smurto naudojimo metu buvo prievarta paimtas iš nukentėjusiojo kišenių. Todėl nuteistojo E. E. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu teisingai kva­li­fi­kuoti pa­gal BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas.

Dėl nuteistojo E. E. atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Apylinkės teismas nuteistojo E. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis E. E. prašo šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikinti, nurodo, kad jo girtumas nėra užfiksuotas, jis buvo išgėręs gal 200 g alaus, todėl tai traktuoti kaip apsvaigimą ir buvimą neblaiviu, anot apelianto, yra neteisinga.

Apeliacinis teismas pažymi, jog BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė byla Nr. 2K-613/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad pats nuteistasis E. E. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 49) pripažino, kad 2012-03-17 su D. S., G. K. ir A. U. girtavo. Taip pat nurodė, kad buvo „gerai užgėręs“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 103-104, 113-114) pripažino, kad įvykio vakarą gėrė alų ir sidrą, vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo nuo 20 val. Parodė, jog sunku paaiškinti, kodėl taip pasielgė, viskas įvyko spontaniškai, buvo neblaivus ir apie savo veiksmus bei pasekmes nepagalvojo. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 19-20, 41-42, 44-45, 72-73, 170-171, 172-173) apklausti G. K., D. S. ir A. U. patvirtino, kad įvykio vakarą visi kartu gėrė alų, sidrą, vartojo alkoholinius gėrimus, liudytojas G. K. taip pat paaiškino, kad gėrė stiprųjį alų.

Apeliacinis teismas laiko, kad šiais parodymais visiškai paneigtas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad įvykio vakarą jis buvo išgėręs tik apie 200 g alaus. Tokius jo argumentus paneigia jo paties ankstesni parodymai, kad girtavo nuo 20 val. (o nusikaltimas padarytas apie 02 val.), kad buvo neblaivus, gerai užgėręs, bei liudytojų parodymai. Nors nuteistojo E. E. neblaivumas alkotesterio pagalba nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo užfiksuotas, apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą bei į nusikaltimo pobūdį, nuteistojo neadekvatų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių, laiko, jog E. E. nusikaltimo metu buvo neblaivus ir jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam nustatyta pagrįstai.

Dėl bausmės

Nuteistasis E. E. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pripažįsta savo kaltę ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę skirti vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d.

Apylinkės teismas nuteistajam E. E. už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Nustatyta, kad E. E. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 6 kartus (paskutinis 2013 m. vasario 12 d. nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs) už tyčinius, tame tarpe ir analogiškus nagrinėjamam atvejui, nusikaltimus, teistumas neišnykęs. E. E. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, praėjus vos 7 mėn. po jo paleidimo iš pataisos namų atlikus bausmę. Padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimu, brutualiais veiksmais, nuteistajam esant neblaiviam, buvo pasikėsinta ne tik į svetimą turtą, bet ir į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. E. kaltę pripažino ir gailisi, todėl skyrė jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę, negu BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir tai, kad nuteistasis E. E. apeliaciniu skundu ėmė neigti kai kurias apylinkės teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kas rodo, jog savo veiksmų jis nevertina kritiškai, laiko, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.

Kartu pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirtos bausmės nebendrino su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi priimant skundžiamą nuosprendį minėtas nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs. Todėl apeliacinis teismas taip pat nebendrina skundžiamu nuosprendžiu bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, šiems nuosprendžiams įsiteisėjus bausmes subendrins pirmosios instancijos teismas.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu, kad nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti yra įrodytas, todėl tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo E. E. nukentėjusiojo naudai 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

E. E. prašo priteisti nukentėjusiajam už telefoną 100 Lt ir piniginėje buvusius 200 Lt, kitoje dalyje ieškinį atmesti, kadangi, anot nuteistojo, nukentėjusysis siekia pasipelnyti.

Nukentėjusysis B. B. civiliniame ieškinyje (1 t., b.l. 181) nurodė, kad dėl nusikaltimo jam buvo padaryta 1000 Lt turtinė ir 500 Lt neturtinė žala. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro: pagrobtas 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3720“, 200 Lt vertės piniginė, kurioje buvo 200 Lt bei dokumentai. Dėl 2 banko kortelių blokavimo patyrė 60 Lt žalą, dėl asmens tapatybės kortelės keitimo – 30 Lt žalą, dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo – 50 Lt žalą, vaistai gydimuisi po traumos kainavo 30 Lt, konflikto metu buvo suplėšyta striukė, dėl jos patyrė 150 Lt žalą, kelionės išlaidoms patyrė 180 Lt žalą. Dėl plėšimo patyrė stresą, išgąstį, baimę, dėl padarytų sužalojimų, t.y. veido ir kitų kūno dalių sumušimų teko gydytis ambulatoriškai, tad neturtinę žalą įvertino 500 Lt.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis E. E. neginčija, kad pagrobtoje piniginėje buvo 200 Lt, taip pat neginčija pagrobto telefono vertės, t.y. 100 Lt. Apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad dėl dviejų banko kortelių blokavimo jis patyrė 60 Lt žalą, dėl asmens tapatybės kortelės keitimo – 30 Lt žalą, dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo – 50 Lt žalą, kadangi nurodytos sumos yra protingos ir atitinkančios VĮ „Regitra“, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei bankų internetinėse svetainėse pateikiamus duomenis apie banko kortelių blokavimo, naujos asmens tapatybės kortelės ir naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo įkainius. Kad pagrobtoje nukentėjusiojo piniginėje buvo banko kortelės, jo asmens tapatybės kortelė bei kitos kortelės, nukentėjusysis B. B. nurodė dar pirminiame savo pareiškime (1 t., b.l. 1), todėl apeliacinis teismas tiki, kad šie dokumentai buvo pagrobti kartu su pinigine ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų. Nukentėjusysis B. B. pagrobtą piniginę įvertino 200 Lt suma, tačiau, kad piniginė būtų buvusi odinė, neseniai pirkta, tokių duomenų nepateikta. Todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, laiko, jog teisinga ir protinga atlygintina pagrobtos piniginės vertė būtų 50 Lt. Tuo tarpu apie suplėšytą striukę nukentėjusysis nieko neužsiminė, iki kol nebuvo pateiktas civilinis ieškinys. Striukė ikiteisminio tyrimo metu pateikta ir apžiūrėta nebuvo, todėl apeliacinis teismas laiko neįrodytu, kad nukentėjusiojo B. B. striukė nusikaltimo metu buvo suplėšyta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų (gydytojo receptų, mokėjimo kvitų ir pan.), kas patvirtintų, kokius vaistus nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų vartojo ir kokią žalą dėl to patyrė. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 180 Lt kelionės išlaidoms. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 49-50) paaiškino, kad yra įskaičiuotos ir kelionės išlaidos, važiavo 6 kartus. Tačiau apeliacinis teismas pastebi, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos kelionei į iškvietimo vietą (ikiteisminio tyrimo įstaigą, teismą) yra ne civilinio ieškinio dalykas, šios išlaidos teismo gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir atlyginamos BPK 103-105 str., reglamentuojančių proceso išlaidas ir jų atlyginimą, nustatyta tvarka, o ne PK 109-118 str., reglamentuojančių žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas, nustatyta tvarka. Nukentėjusysis B. B. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo turėtas kelionės išlaidas, todėl 180 Lt pripažinti proceso išlaidomis, juo labiau – civilinio ieškinio dalyku nėra pamatuoto pagrindo. Remdamasi aptartu, teisėjų kolegija laiko, kad nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra įrodytas tik iš dalies, jam apylinkės teismo priteista 1000 Lt suma turtinei žalai atlyginti mažinama iki 490 Lt (100 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas; 50 Lt vertės piniginė; piniginėje buvę 200 litų; dviejų banko kortelių blokavimas 60 Lt; asmens tapatybės kortelės keitimas 30 Lt; vairuotojo pažymėjimo keitimas 50 Lt). Todėl šioje dalyje Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, CK 6.282 str. 3 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Byloje nustatyta, kad E. E. padarė BK 180 str. 1 d. numatytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiojo B. B. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 30). Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, jam buvo suduota kumščiu į veidą, taip pat rankomis suduota ir kojomis spiriama į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajam buvo sumuštas veidas, nubrozdinta oda kairiajame klubakaulyje ir kairės plaštakos delne. Nukentėjusysis B. B. buvo užpultas naktį. Apeliacinis teismas neabejoja, kad dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis patyrė stresą, išgąstį ir baimę, taip pat fizinį skausmą ir gydymosi nepatogumus. Apeliacinis teismas laiko, jog apylinkės teismas, nepažeisdamas skirtingų nukentėjusiojo ir jam žalą padariusio asmens – nuteistojo interesų, teisingai nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra 500 Lt. Ši suma yra teisinga, sąžininga ir protingo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiojo B. B. patenkintą civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 490 Lt.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.