Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja J. Z., sekretoriaujant J. P., dalyvaujant ieškovei G. B., atstovui advokatui V.Raviniui, atsakovams J. G. ir T. G., jų atstovei advokatei R.Petručionytei, Institucijos atstovui V.Zabilevičiui teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. G. ir T. G., trečiajam asmeniui Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarei D. L., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sandorio nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-02-20 buvo sudaryta pastatų ir žemės sklypo, esančių Marijampolė, Alyvų g. 15, pirkimo pardavimo sutartis Registro Nr. DŽM-683, patvirtinta notarės D.Labanauskienės, kuria G. B. pardavė atsakovams žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei kitus statinius už 10.000,00 litų. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad pinigus G. B. gavo iš pirkėjų J. G. ir T. G. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną (b.l. 11-18, t. 1). Sutartyje nurodyta, , kad sutartis perskaityta ir kaip atitinkanti šalių valią priimta ir pasirašyta. Ieškovė savo parašo sutartyje neginčija, tačiau ginčija pinigų 10.000 litų gavimo faktą.

2003-02-20 buvo sudarytas nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktas ir pirkimo-pardavimo sandoris įregistruotas VĮ Registrų centras Marijampolės filiale, nurodant, kad turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nyuosavybės teise priklauso J. G. ir T. G. (b.l. 19,20, 8-13 t. 1).

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (LR CK 6.305 str. 1 d., 6.392 str. 1 d.). Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešame registre (LR CK 6.393 str. 3 d.). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo momento ( LR CK 6.393 str. 4 d.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų pardavėja turtą perdavė, o pirkėjai už jį sumokėjo sutartą sumą ir jį perėmė bei įregistravo viešame registre. Taigi sandoris buvo pilnai įvykdytas.

Sandoris yra vidinis kievienos sandorio šalies valios aktas, samoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Sandoriu asmuo siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str. 1 d.). Sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (LR CK 1.64 str. 1 d.). Sandoris bus sudarytas asmens laisva valia tuomet, kai tokia asmens valia susiformavo neveikiama išorinių aplinkybių, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra būtina nustatyti ar sandoris atitinka tikrąją (vidinę) sandorio šalių valią. Pirkimo-pardavimo sandorio atveju tikroji pardavėjo (pardavėjų) valia yra parduoti turtą, tai yra jį perduoti kitam asmeniui (asmenims) ir gauti pinigus, o pirkėjo (pirkėjų) - pirkti dakktą (daiktus), tai yra sumokėti pinigus už jį ir gauti (priimti) daiktą (LR CK 6.317 str., 6.321 str., 6.344 str., 6.346 str.). Didžiausią reikšmę turi tai kokia buvo sandorio šalių valia sandorio sudarymo metu.

Aiškinantis koks sandoris turėjo būti sudarytas svarbu nustatyti tikrąją sandorio šalių valią. Nekyla abejonių, kad G. B. valia buvo parduoti turtą, kadangi ji pati pripažino jog suprato, kad turto savininkais taps Gelumbauskai tik buvo susitarę, kad jie už tai ją „prižiūrės iki grabo lentos“.

Pagal ieškovės ieškinį buvo iškelta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR Civilinio kodekso 1.90 str., 1.91 str. pagrindu (civilinė byla Nr. 2-3223-11/2004). Bylą šalys baigė taikos sutartimi (b.l.21,22, t. 1), kuria ieškovė atsisakė raikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu ir pirkimo-pardavimo sutartis buvo papildyta sąlyga, kad „ieškovei paliekama teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis gyvenamosios patalpos bei žemės sklypo dalimi, kuria ji naudojosi iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento. Tuo pačiu J. G. ir T. G. įsipareigojo iki gyvos galvos rūpintis ir prižiūrėti ieškovę G. B., nutrukdyti jai naudotis gyvenamąja patalpa bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas“.

Taikos sutartis buvo patvirtinta 2004-10-20 nutartimi, civilinė byla nutraukta. Nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą pobūdį.

Ieškovė tvirtina, kad nuo šio momento sutartis tapo išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ir prašo ją nutraukti LR CK 6.464 str. 2 d. pagrindu, kadangi atsakovai neteikia ieškovei paslaugų – ją prižiūrėti ir rūpintis, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tai negali gauti ir atlygio – nekilnojamųjų daiktų ir prašo juo grąžinti ieškovei.

Atsakovai nesutinka su tuo tvirtindami be kita ko, kad pirkimo-pardavimo sutartis taikos sutartimi buvo papildyta tik sąlyga, kad ieškovė iki mirties galės pastatuose gyventi ir naudotis žemės sklypu, o rūpintis ieškove, užtikrinti jai saugias gyvenimo sąlygas, atsakovai įsipareigojo tik taikos sutartimi, tačiau pati pirkimo-pardavimo sutartis šia sąlyga nebuvo papildyta.

Teismas nesutinka su šia atsakovų pozicija, kadangi laiko, kad abiem sąlygimis buvo papildyta pirkimo-pardavimo sutartis ir sutinka, kad pirkimo-pardavimo sutartis savo turiniu tapo išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi (LR CK 6.460 str.).

Byloje yra pateikti įrodymai, tiek rašytiniai, tiek liudytojų parodymai, kad atsakovai ilgą laiką prižiūrėjo ieškovę, ja rūpinosi, užtikrino tinkamas gyvenimo sąlygas. Ginčo nekilo dėl to, kad ieškovė galėjo ir gali gyventi pastatuose bei naudotis žemės sklypu. Pati ieškovė patvirtino, kad J. G. tvarkė jos kambarį, rūpinosi slaugos poreikių nustatymu, veždavo į polikliniką, skalbė, rūpinosi maisto produktais. Šalys pripažino, kad buvo nesutarimų tarp pačių Gelumbauskų kaip sutuoktinių ir tai atsiliepė ir ieškovės priežiūrai, to neneigė ir T. G., kad yra stūmęs ieškovę, tai matyti ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kad ieškovę buvo iškoliojęs, atsakovės tuometinis faktinis partneris (b.l.27-32, t. 1), kad T. G. 2009-09-22 buvo nežymiai sutrikdęs sveikatą savo žmonai J.gelumbauskienei ir G. B. (b.l. 25,26, t. 1), kad T. G. 2011-01-23 buvo nukirpęs televizoriaus kabelį, kurį kitą dieną sutaisė bei vadino G. B. netinkamais žodžiais (b.l. 23-24, t. 1). Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad ieškovės sūnus K. B. 2007 metais buvo sunaikinęs (sugadinęs) atsakovo T. G. turto 500 Lt vertės, o kitas sūnus Jonas, pagal J. G. pranešimą dėl netinkamo elgesio – žodžiu įspėtas (b.l. 154,155, t. 1).

Ieškovė yra 75 metų amžiaus, serganti cukriniu debetu, hipertenzija bei kitomis ligomis (b.l. 33, t. 1). Ieškovei nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis b.l. 137, t. 1). Ji gauna 1059 Lt išmokas (b.l. 138,139 , t. 1) bei priežiūros tikslinę išmoką 153 litus kas mėnuo (b.l. 140, t. 1).

Institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje raštu (b.l. 148,149 t. 1) nurodyta, kad atsakovų su vaikais iškeldinimas prieštarauja vaikų interesams, kadangi atsakovai kito būsto neturi ir kiltų grėsmė vaikams likti be gyvenamojo ploto . Taip pat nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovai namu rūpinasi – pakeitė langus, stogą, vyksta namo šiltinimo darbai.

Atsakovai augina du nepilnamečius vaikus – Gabrielę, gimusią 2002-04-07, kuri mokosi ir Kamilę, gimusią 2005-05-04, kuri lanko darželį – lopšelį (b.l. 44,45, t. 2), vaikai gyvena su tėvais adresu Marijampolė, Alyvų g. 15 (b.l. 62-64, t. 1). Atsakovai pateikė įrodymus, kad jų vardu yra mokama už komunalines paslaugas, kad mokamas žemės mokestis, turtas draustas ir yra remontuojamas (b.l. 65-120, t. 1 14-19, t. 2).).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandoris ar taikos sutartis buvo sudarytas ne laisva šalių valia. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga. Kiekvieno sandorio pagrindu jo šalims atsiranda tam tikros teisės ir pareigos, todėl svarbu nustatyta ar sudarydama konkretų sandorį jo šalis siekė šių teisių (pareigų) atsiradimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sudarydama pradinį sandorį suprato, kad turto savininkais taps atsakovai, o ji galės pastatuose gyventi iki mirties, atsakovai taip pat suprato, kad ieškovė liks pastatuose gyventi nors sandoriu jiems pereis nuosavybės teisės į turtą ir tokiu būdu sudarytas sandoris atitiko šalių valią ir jo pripažinti negaliojančiu pagrindo nėra.

Ieškovė prašo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi atsakovai iš esmės pažeidė šią sutartį, tai yra neteikia paslaugų, kurias įsipareigojo teikti taikos sutartimi papildydami pirkimo-pardavimo sutartį.

Sprendžiant ginčą svarbu nustatyti ar sutarties pažeidimai yra esminiai, ar jais padaryta žala. Atsakovai sudarydami taikos sutartį suprato, kad įgyja prievolę iki gyvos galvos rūpintis bei prižiūrėti ieškovę, užtikrinti tinkamas ir saugias bei sveikas gyvenimo sąlygas, tokiu būdu atsakovai turėjo suprasti, kad priežiūros ir paslaugų apimtis keisis atitinkamai su ieškovės sveikatos būkle ir amžiumi, taigi jai senstant, sergant reikės intensyvesnės priežiūros. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai įsipareigojo vykdyti prievolę natūra ir ta aplinkybė, kad ieškovė gauna pakankamą pensiją bei kurį laiką buvo pajėgi atlikti tam tikrus buities darbus (praustis, nusipirkti maisto, pasigaminti sau šilto nesudėtingo maisto), neatleidžia nuo pareigos atsakovus rūpintis ir prižiūrėti ieškovę. LR CK 6.461 str. reglamentuota, kad turi būti rentos gavėjas aprūpintas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, sveikatos priežiūra. Teismas sutinka su atsakovų aiškinimu, kad jie gana ilgą laiką prisiimtus įsipareigojimus vykdė, tačiau nuo 2010 metų pareigos tiknkamai nevykdo ir dėl subjektyvių ir dėl objektyvių priežasčių, būtent dėl kilusių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp atsakovų kaip sutuoktinių ir tarp ieškovės bei atsakovų.

Buvo apklausti tiek ieškovės, tiek atsakovų prašymu liudytojai, šalių giminaičiai, kurie parodė:

Liudytoja B. B., ieškovės sūnaus Jono žmona, paaiškino, kad ieškovė sutiko dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes ji pigiausia, jie tam taip pat neprieštaravo, nes buvo Jolitos pažadas prižiūrįti G. B., kurį ji vykdė iki 2009 metų, tačiau pinigų už namus G. B. negavo. Dabar G. B. rūpinasi ji pati (liudytoja), L. B., o ne Gelumbauskai.

Liudytojas J. B., ieškovės sūnus, paaiškino, kad atsakovai motinos (G. B.) neprižiūri jau metai laiko, ieškovė pinigų už namus negavo, nes atsakovai tokių pinigų neturėjo. Ieškove rūpinasi jo žmona, anūkė.

Liudytoja D. Š., ieškovės anūkė, atsakovės sesuo, paaiškino, kad močiutė (ieškovė) sūlė jai ir atsakovei perrašyti turtą, tačiau ji (liudytoja) turto atsisakė ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis atsakovų naudai. Atsakovai neprižiūri ieškovės nuo 2009 metų, ji pati (L. Š.) atvyksta pas ieškovę ttris kartus per savaitę ir nuveža pas gydytoją, sutvarko kambarį, išskalbia rūbus, anksčiau mažiau ieškove rūpinosi, kuri jau nepajėgia nueiti net į parduotuvę. Toje pačioje virtuvėje maistą gamina atsakovai ir ji, kai atvažiuoja jo pagaminti ieškovei, nes kitos virtuvės nėra.

Liudytoja B. J., ieškovės teta, paaiškino, kad ansčiau ieškovei didelės priežiūros nereikėjo, ji pati dar prižiūrėdavo atsakovų vaikus, o dabar padėtis pasikeitė ir priežiūra reikalinga, tačiau atsakovai nesirūpina ieškove, o dėl ko taip yra ji nežino.

Liudytoja D. P., atsakovo sesuo, paaiškino, kad paskolino T. G. 2000,00 litų, kai pirko namus iš ieškovės bei skolino pinigus broliui vėliau namo remontui.

Liudytojas E. B., atsakovės brolis, paaiškino, kad ieškovė sugeba ir pati savimi pasirūpinti, jis žino, kad šiuo metu ja taip pat rūpinasi Jonas bakša, B. B..

Liudytoja A. B., atsakovės motina, paaiškino, kad davė dukrai apie 2000 litų namo pirkimui iš ieškovės ir žino, kad pinigai ieškovei tikrai sumokėti. Atsakovai namus prižiūri, juos remontuoja, ieškovė visą laiką gyvena tuose namuose, kartu naudojasi bendra virtuve. Dabar G. B. su atsakovais visiškai nesutaria, ieškovei niekas netinka ką daro atsakovai.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ilgą laiką ieškovė negauna iš atsakovų to dėl ko buvo susitarta ir nors nuo bylos iškėlimo praėjo gana daug laiko šalys teisinės ir faktinės taikos neatkūrė, tai yra prarado pasitikėjimą viena kita ir ieškovė aiškiai išreiškė nuostatą, kad nesitiki jog atsakovai ją tinkamai prižiūrės toliau, ji jais nepasitiki ir nors ir toliau gyvena pastatuose, už kurių išlaikymą bei priežiūrą moka atsakovai, gali naudotis bendra virtuve, tačiau atsakovai nesirūpina jos sveikatos būkle bei priežiūra, neskalbia, negamina valgio, netvarko kambario išskyrus bendro naudojimo patalpas ir teismas daro išvadą, kad nustačius jog ieškovė pratrado pasitikėjimą atsakovais, išlaikymo iki gyvos galvos santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, tai yra turi būti pagrįsti šalių abipusiu pasitikėjimu (LR aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006, Teismų praktika nr. 27) , atsakovams nevykdant pilna apimtimi savo įsipareigojimų, esant pažeistiems teisėtiems ieškovės lūkesčiams, teismas vadovaudamasis be kita ko sąžingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (LR CK 6.461 str.3 d.) daro išvadą, kad ieškovė įrodė jog atsakovai iš esmės pažeidė sutartį išlaikyti iki gyvos galvos ir šią sutartį nutraukia (LR CK 6.464 str. 2d.).

Nutraukus sutartį taikoma restitucija (LR CK 6.145 str. 1 d.), tai yra šalys grąžinamos į pradinę padėtį, o būtent ieškovei grąžinamas nekilnojamasis turtas, o atsakovams 10.000 litų sumokėtų sudarant pradinį sandorį (LR CK 6.146 str.), kadangi teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė jog pinigų 10.000, 00 litų pagal pradinį sandorį negavo, kadangi sutartį pasirašė ji pati sutartyje įrašyta sąlyga, kad pinigus gavo ir šios sutarties sąlygos ieškovė neprašė pripažinti negaliojančia, teismas vertindamas 2003 metų pirkimo-pardavimo sutartį kaip oficialų rašytinį įrodymą kartu su kitais įrodymais laiko, kad yra relaus pagrindas manyti, kad atsakovai ieškovei 10.000 litų sumokėjo ir šią aplinkybę laiko nustatyta (LR (duomenys neskelbtini) str.) .

Atsakovai byloje prieškinio (dėl nuostolių atlyginimo ar kito) nereiškė ir teismas plačiau nepasisako dėl jų turėtų išlaidų remontuojant pastatus, kadangi teismas sprendžia tik dėl pareikštų reikalavimų (LR CPK 5 str., 143 str.).

Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė jog kas mėnuo duodavo atsakovams po 500-600 litų mokesčiams už komunalines paslaugas (LR CPK 178 str.).

Teismas sandorį nepripažįsta negaliojančiu, o nutraukia dėl esminių sutarties pažeidimų ir todėl nėra pagrindo atskirai spręsti klausimo dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo –priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu kaip baigiamosiose kalbose pasisakė atsakovų atstovė (LR CK 4.49 str. 1d.).

Teismas netenkina ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovus, kadangi šalys grąžinamos į pradinę padėtį ir bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovai ir iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2003 metais panaudos sutarties (LR CK 6.629 str., 6.643 str.) teisėmis gyveno pastatuose Alyvų g. 15. Ieškovė neprašo jų iškeldinti kitais pagrindais ir šis reikalavimas netenkinamas.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str.-268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti 2003-02-20 Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro nr. DŽM 683, patvirtintą notarės D. Labanauskienės, tapusią Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, sudarytą tarp ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus – 0.0640ha žemės sklypą, unikalus nr. 1801-0035-0039, esantį Marijampolė, Alyvų g. 15 ir jame esančius pastatus: gyvenamąją namą, unikalus nr. 1895-8000-1016, garažą, unikalus nr. 1895-8000-1027, ūkio pastatą, unikalus nr. 1895-8000-1038, kiemo statinius (skysto kuro rezervuaras, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė, tvora), unikalus nr. 1895-8000-1049, esančius marijampolė, Alyvų g. 15.

Priteisti iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10.000 litų atsakovams J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Reikalavimo iškeldinti atsakovus J. G. ir T. G. su nepilnamečiais vaikais ir turtu iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu Marijampolė, Alyvų g. 15, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, netenkinti.

Priteisti iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovei G. B. 135 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 13,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( turi būti sumokėtos į Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 12394 300, bankas Swedbank“, įmokos kodas 5660, kvitai pateikti teismo raštinei 30d).

Sprendimo nuorašus per tris dienas išsiųsti notarei D.Labanauskienei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.