Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį – 15 MGL, t. y. 564,90 euro dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 21 d. 21.34 val. iki 2012 m. birželio 23 d. 14.40 val., ir paskirta galutinė 11 MGL, t. y. 414,26 euro dydžio bauda;

2. 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. neteisėtai inicijavo bei atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent:

jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 10.57 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu įgyti svetimas pinigines lėšas, neteisėtai panaudojo minėtą J. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 10.58 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo minėtą J. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 10.59 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo minėtą J. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 11.00 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo minėtą J. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę, 2019-10-31 11.01 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo minėtą J. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur, tokiu būdu jis, neteisėtai panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atliko finansines operacijas, melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į AB „SEB bankas“ nukentėjusiosios J. G. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, ir neteisėtai išgrynino nukentėjusiajai priklausančius 2000 Eur.

Be to S. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 10.57 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, panaudojo minėtą mokėjimo kortelę ne su nukentėjusiąja sutartų įsipareigojimų vykdymui, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, siekdamas pasisavinti J. G. vardu AB „SEB bankas“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 10.58 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, panaudojo minėtą mokėjimo kortelę ne su nukentėjusiąja sutartų įsipareigojimų vykdymui, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, siekdamas pasisavinti J. G. vardu AB „SEB bankas“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 10.59 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, panaudojo minėtą mokėjimo kortelę ne su nukentėjusiąja sutartų įsipareigojimų vykdymui, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, siekdamas pasisavinti J. G. vardu AB „SEB bankas“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę 2019-10-31 11.00 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, panaudojo minėtą mokėjimo kortelę ne su nukentėjusiąja sutartų įsipareigojimų vykdymui, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, siekdamas pasisavinti J. G. vardu AB „SEB bankas“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, turėdamas J. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku jam perduotą pastarosios vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę, 2019-10-31 11.01 val., AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, panaudojo minėtą mokėjimo kortelę ne su nukentėjusiąja sutartų įsipareigojimų vykdymui, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, siekdamas pasisavinti J. G. vardu AB „SEB bankas“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kuomet ją įdėjęs į minėtą bankomatą ir suvedęs PIN kodą, tokiu būdu melagingai pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, iš pastarosios banko sąskaitos išgrynino 400 Eur, tokiu būdu panaudodamas apgaulę iš viso savo naudai įgijo J. G. priklausančius 2000 Eur.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. kaltę pripažino ir parodė, kad buvo išgėręs. Užėjęs pas J., dar kažko išgėrė, po to ji paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę kažko nupirkti, davė jam banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Kaip atsidūrė prie bankomato ir išgrynino pinigus, jis nepamena. Neatsimena, ko tiksliai nukentėjusioji prašė, pasakė už butą sumokėti ar nupirkti kažką. O jis iki bankomato nušliaužė, kokiais keliais jis ėjo, nesuvokia. Neatsimena, gal per kelis kartus nusiėmė pinigus. Nieko neatsimena, pabudo ant suoliuko. J. G. jo pažįstama. Gėda į akis pasižiūrėti. Vertina blogai savo elgesį, kiauliškai pasielgė. Atlygino 100 Eur. Dabar jau oficialiai įsidarbino, pradeda dirbti UAB „M. b.“ suvirintoju, mokės oficialiai atlyginimą. Dirbs dienos metu, nuo 8.00 val. iki 16.30 val. Iki šiol kažkam padėdavo, taip pragyvendavo. Nežino, kiek prašo atlyginti. Susitarė, kad grąžins pinigus, atidavė 100 Eur. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Planuoja per pusę metų atlyginti, pasistengs kuo greičiau. Buvo pandemija, dėl ko konfliktavo su darbdaviu, todėl negalėjo atlyginti padarytos žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. S. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-10-31 ryte buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų ir užėjo pas J. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name, tikslaus buto numerio nepamena. J. G. yra jo pažįstama ir jis taip pat pažįsta pastarosios vyrą, nes jie palaiko draugiškus santykius. Įtariamojo teigimu, jis nusinešė butelį degtinės, kurią išgėrė kartu su J. G. Degtinei pasibaigus J. G. jam davė savo banko kortelę, pasakė jos PIN kodą ir paprašė nueiti į parduotuvę bei nupirkti butelį degtinės. S. S. patvirtino, kad pasiėmė minėtą kortelę ir išėjo, tačiau tiksliai nepamena, ar pirma nuėjo į parduotuvę, ar prie bankomato. Buvo neblaivus ir pats nesupranta, kodėl nuėjęs į bankomatą per 5 kartus po 400 Eur iš J. G. jam duotos banko kortelės išgrynino 2000 Eur. Kaip ir minėjo, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, bet turi darbą, neturi finansinių problemų, ir pasižada dalimis atlyginti padarytą žalą J. G. S. S. taip pat nurodė, kad kiek pamena, pirko butelį degtinės, atrodo 0,5 l talpos, parduotuvėje MAXIMA, esančioje Žirmūnų g. 89A, Vilniuje. Kiek tiksliai už ją sumokėjo, nepamena, bet atsiskaitė J. G. jam duota mokėjimo kortele. Su nupirkta degtine grįžo pas J. G. ir po to jis nieko neatsimena. Pamena, kad 2019-10-31 vakare atsibudo jam nepažįstamoje gatvėje ant suoliuko, o minėtų 2000 Eur jau nebeturėjo ir nežino kur juos padėjo. Po šio įvykio pas J. G. nebesilankė ir su ja nebendravo, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis S. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus. Papildomai jis nurodė, kad buvo neblaivus, kai iš J. G. gavo pastarosios mokėjimo kortelę ir tiksliai visų aplinkybių nepamena. Jis taip pat nepamena, ar J. G. prašė sumokėti už ją mokesčius, tačiau mano, kad ji prašė, kad jis nupirktų degtinės. Įtariamojo teigimu, būtent todėl jis nuėjo į parduotuvę MAXIMA, esančią Žirmūnų g. 89A, Vilniuje, ir ten už 5,79 Eur pirko degtinės. Nepamena, ar pirma ėjo į parduotuvę, ar į bankomatą, kuriame išgrynino pinigus. Taip pat neatsimena, kur jis padėjo degtinę ir išgrynintus pinigus, tačiau mokėjimo kortelę J. G. grąžino. S. S. taip pat nurodė, kad J. G. grąžino 100 Eur ir ateityje, kai turės pinigų, taip pat juos skirs tam, kad jai atlygintų padarytą žalą. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 69-70).

2019 m. lapkričio 5 d. surašytas J. G. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, jog kadangi ji yra akla, todėl jos apklausoje dalyvauja kaimynė A. B., kuria pareiškėja pasitiki. J. G. nurodo, kad 2019-10-31 ryte ji davė AB „SEB bankas“ jos vardu išduotą mokėjimo kortelę darbininkui S. ir paprašė jo, kad jis sumokėtų mokesčius. Jis kortelę jai grąžino tą pačią dieną ir paaiškino, kad mokesčius sumokėjo, tačiau 2019 m. lapkričio 2 d. ji pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos 2019 m. spalio 31 d. 11.00 val. Kareivių g. 11A, Vilniuje, buvo nuimti ir pavogti 2000 Eur (b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. G. parodė, kad jau apie 10 metų nemato, todėl jos apklausoje dalyvauja jos kaimynė A. B., kuria liudytoja pasitiki. A. B. ja rūpinasi, padeda ir jos pažįstamos jau apie 20 metų. J. G. teigimu, 2019-10-31 ryte pas ją į namus atėjo S., kurio ji paprašė nuimti iš jos vardu išduotos banko kortelės 50 Eur ir jais sumokėti už ją mokesčius. Liudytoja patvirtino, kad pati padavė S. savo banko kortelę ir pasakė jos PIN kodą. S. sutiko sumokėti mokesčius ir pasiėmęs banko kortelę išėjo, o grįžęs po pietų atidavė jai banko kortelę ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančius kvitus bei nieko daugiau nepasakęs išėjo. 2019-11-02 liudytoja su savo vyru V. G. (V. G.) bankomate pasitikrino sąskaitos likutį ir vyras jai paaiškino, kad iš jos sąskaitos buvo paimti 2000 Eur, o ji iškart suprato, kad tai 2019-10-31 padarė S., nes niekam kitam ji savo banko kortelės nebuvo davusi. Ji taip pat nebuvo pametusi savo banko kortelės, o jos PIN kodą žinojo tik ji, jos vyras ir S. 2019-11-05 nuėjusi į banką gavo savo sąskaitos išrašą ir pamatė, kad 2019-10-31 11.00 val. nuo jos kortelės buvo 5 kartus nuimta po 400 Eur bankomate, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje. J. G. paaiškino, kad S. ji pažinojo nuo pavasario ir jo telefono numerį žinojo mintinai. Šį asmenį jai pasiūlė kiti žmonės ir paaiškino, kad jis gali atlikti santechnikos ir kitus buities darbus. Būtent tai S. ir darydavo jos namuose, o kiek jai žinoma, S. gyvena kažkur Antakalnyje (b. l. 12-14).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja J. G. parodė, kad jai padaryta 2000 Eur žala ir ji sutinka, kad šią žalą S. jai atlygintu dalimis atnešdamas pinigus jai į namus (b. l. 18-19).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja J. G. parodė, kad 2020 sausio mėnesio pabaigoje S. S. jos kaimynei A. B. padavė 100 Eur, kuriuos ši atidavė liudytojai. Daugiau jokių pinigų S. S. jai negrąžino ir neatsiliepia telefonu. Kadangi 100 Eur jai grąžinta, todėl jai padaryta 1900 Eur žala ir dėl jos ji reikš civilinį ieškinį. Kadangi turi regos negalią, todėl pageidauja, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jos interesams atstovautų kaimynė A. B. (b. l. 21-22).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. lapkričio 5 d., 13.34 val. J. G. pranešė, kad 2019 m. spalio 31 d., ryte, iš pranešėjos AB „SEB“ banko kortelės buvo nuimti 2000 Eur, adresu Vilnius, Kareivių g. 11A. Pranešėja kortelę buvo davusi pas ją dirbusiam darbininkui ir paprašė nueiti sumokėti mokesčius. Kortelę vėliau grąžino (b. l. 9-10).

AB „SEB bankas“ pateikė J. G. sąskaitos išrašą ir papildomą informaciją, iš kurių matyti, kad bankomate adresu Kareivių g. 11A, 2019 m. spalio 31 d. 10.57.10 val., 10.58.24 val., 10.59.27 val., 11.00.19 val., ir 11.01.00 val. buvo išgryninti iš viso 2000 Eur, kiekvieną kartą išgryninant po 400 Eur (b. l. 32, 35).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. S. neteisėtai įgijo svetimą, J. G. priklausančią AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę. Taip pat S. S. AB „SEB bankas“ priklausančiame bankomate ATM057, esančiame Kareivių g. 11A, Vilniuje, panaudojo minėtą mokėjimo kortelę ne su nukentėjusiąja sutartų įsipareigojimų vykdymui, o savo asmeninių interesų tenkinimui, kuomet bankomate įdėjęs minėtą mokėjimo kortelę ir suvedęs PIN kodą, melagingai pateikė save kaip teisėtą mokėjimo priemonės savininką, nors tokio leidimo iš J. G. nebuvo gavęs, ir iš pastarosios banko sąskaitos, laiku nuo 2019 m. spalio 31 d. 10.58 val. iki 2019 m. spalio 31 d. 11.01 val. išgrynino 5 kartus po 400 Eur, tokiu būdu panaudodamas apgaulę iš viso savo naudai įgijo J. G. priklausančius 2000 Eur. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu S. S. nurodė, jog jis buvo išgėręs, J. jo paprašė, kad šis nueitų į parduotuvę kažko nupirkti, davė jam savo mokėjimo kortelę ir pasakė PIN kodą. Jis neprisimena, kaip nuėjo iki bankomato, kadangi buvo išgėręs, neatsimena, per kelis kartus nusiėmė pinigus. Nieko neatsimena, nes pabudo ant suoliuko, tačiau savo kaltę pripažįsta. Jo kaltę įrodo byloje surinkti duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu J. G. duoti parodymai, jog ji buvo paprašiusi S. S. sumokėti mokesčius arba kažką nupirkti ir būtent tam tikslui buvo jam patikėjusi savo mokėjimo kortelę bei PIN kodą; policijos registruojamų įvykių duomenys, AB „SEB bankas“ pateiktas J. G. sąskaitos išrašas ir AB „SEB bankas“ raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš J. G. priklausančios banko sąskaitos buvo išgryninti iš viso 2000 Eur. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. S. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 76-83); per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas 2 kartus už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 84), bylos duomenimis nedirba (b. l. 86), tačiau pats kaltinamasis nurodo, jog pradeda dirbti UAB „M. b.“ suvirintoju, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 87), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Už sunkesnės kategorijos nusikalstamą veiką, t. y. BK 245 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamasis įstatymas numato bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. yra padaręs nukentėjusiajai turtinę žalą, kurios dar neatlygino, todėl manytina, kad paskyrus jam baudą, nebus pakankamai užtikrinti nukentėjusiosios interesai. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad S. S. nurodė susiradęs darbą, manytina, arešto bausmė taipogi šiuo atveju nebūtų tinkama. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. paskyrus griežčiausią už padarytus nusikaltimus numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau, kadangi tai griežčiausia bausmės rūšis, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas S. S. padarė pirmą kartą, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Atsižvelgus į tai, kad S. S. padarytos nusikalstamos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nurodytos S. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, parodo jo norą taisytis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra pavojingi, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas asmuo teisiamas pirmą kartą. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 69 straipsnyje nurodyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė 200 eurų dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai J. G., dar 2019 m. gruodžio 19 d. pasižadėjimu buvo įsipareigojęs atlyginti žalą dalimis mokėdamas kas mėnesį po 100 eurų, tačiau iki šiol yra atlyginęs iš viso tik 100 eurų. Todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus bei užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji J. G. byloje yra pareiškusi 1900 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 25), apklausos metu J. G. nurodė, jog 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje S. S. jos kaimynei perdavė 100 Eur, o pastaroji perdavė jai. Daugiau S. S. jokių pinigų jai nedavė, dėl ko jai neatlyginta turtinė žala yra 1900 Eur (b. l. 21-22).

Atsižvelgus į tai, kad J. G. S. S. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei pareikšto ieškinio sumos neginčijo, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl J. G. padarytos turtinės žalos yra tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 mėnesių.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti S. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nusikaltimų padarymo metu padarytą žalą atlyginti per 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti atlyginti turtinę žalą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip aštuntadalį priteistos turtinės žalos sumos.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš S. S. civilinei ieškovei J. G. 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.