Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-996-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
1-996-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-996-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40285-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Prienų r. sav., išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams;

4) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 21 d. 12.00 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia šeimos narei – motinai O. P. sudavė mažiausiai penkis smūgius mediniu grėblio kotu į abi rankas ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje abiejuose žastuose, dešinės alkūnės srityje ir dešiniame dilbyje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. P. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad apie 9 mėnesius gyvena pas savo motiną O. P., adresu (duomenys neskelbtini). Su savo šeima kartu nebegyvena, yra išsiskyręs. Jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gauna invalidumo pensiją. Šiais metais teistas už tai, kad smurtavo prieš savo motiną, viešųjų darbų bausmės nėra atlikęs. 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.00 val. mama priekaištauti, kad jis atidaręs vartelius išleido vištas, taip pat priekaištavo, kad mažai dirba. Supykęs ant mamos, kad ji jam pastoviai priekaištauja, sudavė rankoje laikytu grėbliu savo mamai O. P. per rankas, labiau per žastus ir nuėjo. Kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali, tačiau galėjo būti 4 ar 5. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Jis dėl savo poelgio labai gailiuosi, pasižada motinos atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusi O. P. parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.00 val. savo sodybos kieme pastebėjo, kad pakelti aptvaro varteliai ir išleisti į kiemą ten buvę viščiukai. Papriekaištavus dėl to sūnui G. P., šis pradėjo ant jos rėkti, vartoti įvairius necenzūrinius žodžius ir paėmęs prie ūkinio pastato sienos stovėjusį grėblį, jo kotu jai apie tris - keturis kartus sudavė per abi rankas, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ant dešinės rankos alkūnės matosi kraujosrūva. Ji išsigandus ir jausdama skausmą nuėjo į gyvenamąjį namą ir pranešė apie įvykį policijai (b. l. 13-14).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kiemas (b. l. 7-9);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad O. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, dešinės alkūnės srityje ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti veikiant abi rankas kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes nėra. Medinis grėblio kotas gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė suduodant mediniu grėblio kotu (b. l. 17).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. P. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad mediniu grėblio kotu motinai O. P. į abi rankas sudavė mažiausiai penkis smūgius. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad O. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 50-52). Civilinio ieškinio nukentėjusi nereiškė, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai pranešta (b. l. 55).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: G. P. keturis kartus teistas (b. l. 21-24), baustas administracine tvarka (b. l. 25-30), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 36), nedirba (b. l. 31), Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 32). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 90 parų arešto.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. P. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas G. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-04-22 12.40 val. iki 2018-04-23 9.40 val. ir nuo 2018-08-21 14.00 val. iki 2018-08-22 14.25 val. (dvi paros).

Teismas paskiria kaltinamajam G. P. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, dalinio sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018-04-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 valandų, ją pakeičiant į areštą (1:6) ir paskirti galutinę subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę, atliekant ją areštinėje.

Skaičiuoti bausmės atlikimo pradžią nuo G. P. faktinės sulaikymo dienos.

Įskaityti į paskirtos bausmės laiką G. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-22 12.40 val. iki 2018-04-23 9.40 val. ir nuo 2018-08-21 14.00 val. iki 2018-08-22 14.25 val. (dvi paros), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį G. P. įpareigoti per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam G. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam G. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Pavesti vykdyti baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti G. P., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė