Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui G. J.,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato VTS Kelių policijos poskyrio įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS KPP viršininko 2009-08-04 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-08-04 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS KPP viršininko Tomo Makarevičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 093454 G. J. pagal ATPK 124-1 str. 6 d., 134 str. 1d. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių (KET) 202 p., 238 p. pažeidimus.

Administracinės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos už tai, kad jis 2009-07-21 apie 21 val. 23 min. Kauno mieste, Panerių gatvėje, vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat policijos pareigūnui nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliotas atstovas atsilipime į skundą teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad 2009-07-21 apie 21 val. 23 min. Kauno mieste, Panerių gatvėje buvo sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis Chrysler Voyager, kadangi policijos pareigūnai vizualiai pastebėjo, jog pareiškėjas jį vairavo neužsisegęs įrengto saugos diržo. Įvykio vietoje policijos pareigūnams pareiškėjas nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šį dokumentą pareiškėjas pateikė tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam Institucijos pareigūnui. 2009-08-04 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS KPP viršininko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui pagal ATPK 124-1 str. 6 d. ir 134 str. 1d. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 202 p., 238 p. pažeidimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas (įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas) parodė, jis iš anksčiau pareiškėjo nepažinojo ir pirmą kartą susitiko tik įvykio vietoje. Liudytojas taip pat parodė, kad pareiškėjo automobiliui pasirodžius iš už Panerių gatvės važiuojamosios dalies posūkio, jis aiškiai matė, jog pareiškėjas neužsisegęs saugos diržo. Dėl šios priežasties jis ir stabdė pareiškėjo automobilį. Šį pažeidimą taip pat aiškiai matė ir už 10 metrų stovintis jo porininkas. Tuo metu įvykio vietoje kitų sustabdytų automobilių nebuvo. Matomumas buvo geras ir liudytojas pažeidimą aiškiai matė. Pareiškėjas įvykio vietoje taip pat nepateikė galiojančio draudimo poliso.

Kelių eismo taisyklių 202 p. įpareigojo pareiškėją, važiuojant automobiliu, užsisegti saugos diržą. Pareiškėjas teigia, kad 2009-07-21, važiuodamas automobiliu, buvo užsisegęs saugos diržą. Policijos pareigūnai dėl mažo atstumo ir dėl ant posūkio augančių krūmų negalėjo pastebėti saugos diržo padėties. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo motyvus, taip pat šioje dalyje pareiškėjo paaiškinimą, duotą teismo posėdžio metu, kaip prieštaraujančius kitų bylos duomenų, kurie sudaro logiškai nuoseklią įrodymų grandinę, visumai. Liudytojas (policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jis aiškiai matė, jog pareiškėjas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, nes pareiškėjas pravažiavo pro pat jį. Šie liudytojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, iš esmės sutampa su jo ir kito policijos pareigūno tarnybinių pranešimų, rašytų iš karto po įvykio, duomenimis, taip pat pažeidimo protokolo (įtarimo pareiškėjui) duomenimis. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šioje situacijoje pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir liudytojai (policijos pareigūnai) iš anksčiau asmeniškai pažįstami nebuvo, jokių konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo. Policijos pareigūnai tik vykdė savo tarnybinę užduotį, todėl jiems melagingai apkalbėti (apkaltinti) pareiškėją nėra jokio realaus pagrindo. Teismas šiuos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais (tarnybinių pranešimų duomenimis) priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Automobilio dydis, pareiškėjo vilkėtų drabužių spalva, saulės šviesos intensyvumas, kelio posūkio kampas neduoda neginčijamo ir pakankamo pagrindo išvadai, kad iš priekio ir iš šono pareiškėjo transporto priemonę stebintiems policijos pareigūnams, kurie buvo nedideliame atstume bei apšviestoje gatvėje, neįmanoma pastebėti ar pareiškėjas serijinės gamybos automobilyje važiuoja užsisegęs saugos, ar saugos diržas neužsegtas. Kaip jau buvo konstatuota, policijos pareigūnai tiek tarnybiniame pranešime, tiek vienas policijos pareigūnas teisme nuosekliai patvirtino, jog pareiškėjas saugos diržo nebuvo užsisegęs. Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą ir neginčijamą pagrindą išvadai, kad pažeidimo protokolą surašęs bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir administracinę nuobaudą skyrę pareigūnai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 202 p. reikalavimus ir jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., sudėtis. Kartu su pareiškėju važiavusi liudytoja yra pareiškėjo pažįstama bei bendradarbė, todėl logiška, jog ji taip pat siekia padėti pareiškėjui išvengti administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Be to, liudytoja buvo tik keleivė, jai nebuvo būtinumo įdėmiai stebėti vairuotojo pusės saugos diržo padėtį, todėl, duodama pareiškėjui naudingus parodymus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, gali sąžiningai klysti. Tiek pareiškėjo, tiek minėtos liudytojos parodymai prieštarauja kitų bylos įrodymų, kurie sudaro nuoseklią grandinę ir patvirtina pažeidimo sudėtį, visumai, todėl jie negali būti pakankamu pagrindu skundui patenkinti.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams pareiškėjas nepateikė galiojančio draudimo poliso (pareiškėjas šią aplinkybę taip pat pripažįsta). Nagrinėjant bylą Institucijoje pareiškėjas pareigūnui pateikė draudimo polisą, kuris galiojo ir pažeidimo padarymo metu. Iš to seka, kad pareiškėjas pažeidė ne KET 238 p., kaip nurodyta pažeidimo protokole, o KET 16 p. reikalavimus. Šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi šis pažeidimas, skiriant administracinę nuobaudą, buvo ištaisytas ir pareiškėjo priešingi teisei veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal lengvesnį ATPK 124-1 str. 6 d. numatytą teisės pažeidimą. Skiriant administracinę nuobaudą nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Dėl šių priežasčių pareiškėjui iš esmės pagrįstai paskirta straipsnio sankcijos vidurkio dydžio bauda, taip pat teisingai nustatytas ir subendrintos administracinės nuobaudos dydis. Jokie esminiai ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 31 – 32 str., 33 str., 35 str., 260 str., 272 str. 284 str., 286 str. pažeidimai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti. Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas, kuriame išdėstytos procesinės teisės, pareiškėjui buvo įteiktas, procesinės teisės taip pat išaiškintos, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Institucijoje, suteikta teisė duoti paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo (b.l. 9). Pats pareiškėjas betarpiškai dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Institucijoje, teismo posėdžio metu jokių padarytų esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų besąlyginė vada skundžiamam nutarimui panaikinti, nenurodė. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kokiu būtu buvo užfiksuotas pažeidimas, – jį betarpiškai vizualiai pastebėjo policijos pareigūnai. Pažeidimo protokole pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 123 str. 6 d., tačiau administracinė nuobauda pagrįstai paskirta pagal lengvesnę ATPK 124-1 str. 6 d. ir šioje dalyje Institucijos pareigūno veiksmai visiškai atitinka ATPK 284 str. 1 d., 2 d. nuostatas. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko neteisiniais arba neesminiais, nes jie tiesiogiai nesusiję su teisės pažeidimo sudėtimi, administracinės nuobaudos skyrimo procedūra bei paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumu. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) skundo nagrinėjimas viešame teismo posėdyje leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei skiriant administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.). Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, davė paaiškinimą, teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, betarpiškai stebėję ir užfiksavę teisės pažeidimą, taip pat pareiškėjo automobilio keleivė, ištirti rašytiniai įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

2009-08-04 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS KPP viršininko Tomo Makarevičiaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 093454, kuriuo G. J. pagal ATPK 124-1 str. 6 d., 134 str. 1d. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 16 p., 202 p. pažeidimus, palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. J. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.