- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- ATP-11-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00544-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-08-31 1.39 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,82 prom.) bei vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir sankryžoje nuvažiuodamas nuo kelio apgadino vaikų lopšelio- darželio (duomenys neskelbtini) tvorą, medinį suoliuką, smėlio dėžę ir atsitrenkė į pastato sieną.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-23 nutarimu pripažino D. L. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė nuobaudą – 1 000 eurų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutarimą, sugriežtinti D. L. paskirtą nuobaudą, netaikyti ATPK 30¹ straipsnio ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti 1 303 eurų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemonę ketveriems metams. Atkreipia dėmesį į tai, jog D. L. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, vairuodamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino vaikų darželio turtą. Vairuodamas automobilį kėlė didelį pavojų visuomenei, eismo saugumui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog D. L. turi galiojančią nuobaudą. Apelianto nuomone, teismo paskirta nuobauda yra neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui ir ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. prašo skundžiamą Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, nes jis nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštaringas, ignoruojami svarbūs byloje nustatyti faktai. Mano, jog teismas, skirdamas nuobaudą, išsamiai įvertino pažeidimo rūšį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir pasekmes. Pažymi, jog tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, po pažeidimo padarymo netrukdė policijos pareigūnams išsiaiškinti eismo įvykio apinkybių, iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Mano, jog nėra pavojingas visuomenei. Pažymi, jog yra sukūręs teigiamus socialinius ryšius, t. y. turi gyvenimo draugę, kuri šiuo metu laukiasi, vientelės šeimos pajamos jo gaunamas darbo užmokestis, vairuotojo teisės jam būtinos darbo funkcijoms vykdyti, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Padarytą žalą iš karto atlygino, nukentėjusysis jokių pretenzijų jam neturi. Padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių ir negrįžtamų padarinių. Teismo skirtą 1000 eurų baudą jau sumokėjo. Nesutinka su apeliantu, jog turi galiojančią nuobaudą, bauda yra sumokėta 2013-08-14. Palangos miesto policija patvirtino, jog skundžiamo nutarimo metu jis galiojančių nuobaudų neturėjo. Mano, jog teismo paskirta nuobauda nėra per švelni, todėl pagrindo ją keisti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Šio pažeidimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas apeliaciniu skundu nėra ginčijami, tačiau apeliantas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. L. paskirtos nuobaudos individualizavimu, argumentuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo skiriant nuobaudą D. L. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas.
Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymas, padarytas neblaivaus (girto) asmens užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 1 158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įstatymų leidėjas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatęs plačias galimos nuobaudos ribas, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydį sumažinti iki minimumo.
Teismas gali skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo asmenybę, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutiktina su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jog nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti ir į anksčiau D. L. padarytus administracinius teisės pažeidimus. Iš byloje pateikto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus nustatyta, jog D. L. kelis kartus baustas administracine tvarka, t. y. už važiavimą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, už tai jam buvo skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams, taip pat baustas už tai, kad girtas šlitinėjo gatvėje, kabinėjosi prie žmonių ir tokiu elgesiu įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina D. L. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams.
Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, būtina nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, eismo įvykį padarė neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,82 prom.), eismo įvykio metu apgadino lopšelio-darželio turtą – sulaužė tvorą, medinį suoliuką, smėlio dėžę. Šiame kontekste įvertintina tai, jog D. L. automobilis kirto lopšelio-darželio tvorą ir sustojo tik atsitrenkęs į pastato sieną. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog transporto priemonė apgadinta pakankamai stipriai, o tai leidžia manyti, jog transporto priemonės vairavimo greitis buvo gan didelis. Tokiu elgesiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.
D. L. prisipažinimas padarius pažeidimą, žalos nukentėjusiajam atlyginimas laikytinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos nelaikytinos išskirtinėmis bei sudarančiomis pagrindą skirti švelnesnę nei įstatymo leidėjo sankcijoje numatyta nuobauda.
Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. L. sugyventinė laukiasi, jis turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisės vairuoti transporto priemonės jam būtinos darbo funkcijoms vykdyti, negali būti pripažintos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų išskirtinai švelninti nuobaudos taikymą. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Pažymėtina, jog D. L., suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, už tai turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius.
Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda netinkamai individualizuota, teismas tinkamai neįvertino pažeidimą padariusio asmens asmenybės bei padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl nepagrįstai pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimo padarymą skirdamas nuobaudą taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė per švelnią nuobaudą, neatitinkančią administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 str.), todėl teismo nutarimas keistinas, panaikintinas D. L. ATPK 30 ¹ straipsnio taikymas ir D. L. skirtina ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė – 1158 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą, panaikinti D. L. ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir skirti už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 1158 eurų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Nutartis neskundžiama.