- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2-855/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danta“
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3454-40/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Danta“ ieškinį atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Danta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė iškelti atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai bankroto bylą, kadangi jis neatsiskaito su ieškovu. Nurodė, kad pagal 2008 m. lapkričio 19 d. sutartį ieškovas perėmė iš UAB „Mažeikių Fauga“ 36 779,60 Lt reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Todėl atsakovas yra skolingas ieškovui, ir skola 2008 m. gruodžio 29 d. sudaro 32 953,14 Lt. 2008 m. lapkričio 20 d. registruotu pranešimu atsakovas buvo informuotas, kad jeigu iki 2008 m. gruodžio 24 d. atsakovas nesumokės skolos ieškovui, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nurodytu terminu skolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga teismui pateikė 2008 metų balansą, pelno nuostolių ataskaitą už 2008 metus bei kreditorių ir debitorių įsiskolinimų už paslaugas sąrašą. Nurodė, kad pagal balansą 2008 m. gruodžio 31 d. turto įmonė turi už 1 449 460 Lt, debitorinės skolos sudaro 49 471,72 Lt, o mokėtinos sumos kreditoriams sudaro 118 676,06 Lt, įmonės įsipareigojimai neviršija 50 procentų įmonės turto. Nurodė, jog kreditoriniai įsiskolinimai sumokėtini iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Danta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2009 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodė, kad teismas neanalizavo prieštaringų atsakovo pateiktų dokumentų dėl įmonės kreditorių bei finansinės padėties. Nurodė ir kitus motyvus, dėl ko prašė pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti.
Šiaulių apygardos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, panaikino 2009 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir nutarė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo.
Iš naujo nagrinėjant prašymą iškelti bankroto bylą Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai, teismas pareikalavo atsakovo pateikti papildomus įrodymus: atsakovo kreditorių ir skolininkų sąrašus 2009 m. kovo 30 d., balansą pagal 2009 m. pirmo ketvirčio duomenis bei kitus dokumentus, nurodytus ieškovo prašyme.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompaniją“. Teismas nurodė, kad teismo posėdžiai buvo paskirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovui apie tai buvo pranešta, tačiau atsakovo vadovė nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį ir kituose raštuose nurodė, jog nesutinka su ieškovo pareiškimu iškelti bankroto bylą, teigė, kad atsakovas yra mokus, turi turto, o balanse apskaitomas turtas likutine verte. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodė, kad iš atsakovo balanso už 2009 m. pirmą ketvirtį matyti, kad nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 1 446 045 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 821 207 Lt. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, jog įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovas nurodė, kad jis UAB „Danta“ neskolingas, tačiau tokius teiginius paneigia piniginio reikalavimo perleidimo sutartis 2008 m. lapkričio 19 d., Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutarties kopija. Teismas taip pat akcentavo, kad iš antstolio S. Degimo rašto matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. buvo užblokuotos Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos atsiskaitomosios sąskaitos, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, be to, pateiktoje turto areštų registrų informacijoje matyti, kad atsakovui kreditorių reikalavimu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės arba vykdomi išieškojimai. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių atsakovo įmonės balansų matyti, jog įsiskolinimai auga, įmonė dirba nuostolingai, iš 2008 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad turto iš viso yra už 1 449 460 Lt, įsipareigojimų už 816 187 Lt. Iš 2009 m. kovo 31 d. balanso sudaryto už 2009 m. pirmą ketvirtį matyti, kad bendrovė turi turto už 1 446 045 Lt, o skoliniai įsipareigojimai sudaro 821 207 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pateikė kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau nurodytos sumos neatitinka su sumomis, nurodytomis įmonės balansuose, bei pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi pateiktų balansų duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, ir pripažino, jog atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d.), kas sudaro pagrindą atsakovui kelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
Advokatas A. Jaskelevičius nebuvo įgaliotas šioje byloje atstovauti atsakovą, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Atsakovo kompetentingas atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, teismui apie tai buvo pranešta. Todėl teismas nepagrįstai sudėtingą bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovo atstovui.Teismas neteisingai skaičiavo turto vertės ir skolų santykį. Turto vertė turėtų būti skaičiuojama nuo registrų centro nustatytos mokestinės vertės (6,22 mln. Lt), nuo kurios mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Balanse turtas yra apskaitomas likutine verte. Tačiau ir skaičiuojant nuo balansinės turto vertės (1 446 045 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsiskolinimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės pusės, nes pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 583 152 Lt.Teisėja nagrinėjo bylą neturėdama įgaliojimų, nes 2009 m. balandžio 2 d. Prezidento dekrete Nr. IK-1766 šiai bylai nagrinėti įgaliojimai nesuteikti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Bankroto byla iškeliama, kai teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir bendrovės turimo turto vertė.
Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad skundžiama nutartimi atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai iškelta bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo. Teismas, nustatydamas, jog atsakovo įmonė yra nemoki, rėmėsi 2008 metų, 2009 metų pirmojo ketvirčio balansų duomenimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolio S. Degimo raštą, turto arešto aktų registrų informaciją, tendenciją įmonės įsiskolinimams augti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas pateikė kreditorių ir debitorių sąrašus 2008 m. gruodžio 31 dienai, tačiau kadangi nurodytos sumos neatitiko sumų, nurodytų įmonės balanse, teismas vadovavosi balansų duomenimis ir konstatavo, kad įmonė yra nemoki, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, turėjo pagrindo remtis 2009 m. kovo 31 d. balanse nurodyta atsakovo turto verte ir nurodyti, jog atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos turtas sudaro 1 446 045 Lt, tačiau neturėjo pagrindo laikyti įmonę nemokia remdamasis bendra įsipareigojimų suma kurią sudaro 821 207 Lt. Iš minėto balanso duomenų akivaizdu, jog šią įsipareigojimų sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (583 152 Lt), bei po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (238 055 Lt). Pažymėtina ir tai, kad teismas nepagrįstai šią sumą prilygino pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiui, kuris turi esminę reikšmę, nustatant įmonės nemokumą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kreditorių ir debitorių skolų neatitikimą balanso duomenims, nesikreipė į atsakovą dėl paaiškinimo pateikimo ar kitokiu būdu nebandė išsiaiškinti duomenų neatitikimo priežasčių. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo dienos. Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Byloje nesant pakankamai duomenų apie atsakovo įsipareigojimų ir skolų atsiskaitymo terminus, negalima spręsti apie pradelstų atsakovų įsipareigojimų (skolų) dydį, vertinti atsakovo finansinių sunkumų pobūdį (laikiną ar tęstinį), taip pat, neišsiaiškinus tikrosios atsakovo turto vertės, negalima konstatuoti įmonės mokumo ar nemokumo fakto.
Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad teismas nepakankamai aiškinosi ir tyrė, ar visos atsakovo balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro pradelstus įmonės įsipareigojimus. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad tai nepaneigia ir atsakovo pareigos pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama atsakovo pozicija.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai iškelta bankroto byla, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atmesdama atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo teisėja L. Tupienė neturėjo įgaliojimų nagrinėti šią bankroto bylą, nes 2009 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. IK-1766 jos įgaliojimai nagrinėti šią bylą nepratęsti, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime konstatavo, kad toks teisėjas, kuriam įgaliojimai buvo pratęsti kol bus baigtos nagrinėti atitinkamos bylos, yra visavertis teisėjas, turi gauti tokį patį darbo krūvį. Todėl minėtame Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete nurodytos konkrečios civilinės bylos tuo laikotarpiu, per kurį jos bus išnagrinėtos, nevaržo skundžiamą nutartį priėmusio teismo teisėjo statuso, neriboja jo kompetencijos bei galimybės nagrinėti kitas bylas.
Pažymėtina, kad svarstydamas bankroto bylos iškėlimo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai klausimą, pirmosios instancijos teismas turės galimybę svarstyti ir dėl tinkamo atsakovo atstovavimo, todėl teisėjų kolegija dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo atstovo nedalyvavimu teismo posėdyje, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai klausimą perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.