Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „VAPC“ dėl 6 500 Eur grąžinimo ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VAPC“ dėl 6 500 Eur grąžinimo ir restitucijos taikymo. Atsakovas 2018-01-03 pateikė prašymą įpareigoti ieškovą S. S. į Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 1500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu ieškovas S. S. neįvykdys teismo įpareigojimo.Nurodė, kad ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, vykdydamas teismo įpareigojimą turės parengti atsiliepimą į ieškinį, galimai ir tripliką, atsakovo atstovas (advokatas) turės pareigą vykti į teismo posėdžius. Jeigu šis atsakovo prašymas bus netenkintas, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovo ieškinys bus atmestas, o ieškovas vengs atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tuomet atsakovas turėtų papildomų išlaidų, nes turėtų kreiptis į užsienio teismą dėl teismo sprendimo (dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) pripažinimo, patirtų papildomų išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-08 nutartimi nustatė ieškovui S. S. 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374 (AB SEB bankas, banko kodas 70440) 1500 Eur sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui, taip pat išaiškino, jog teismo nustatytu terminu užstato nesumokėjus, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo prašomo sumokėti užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti dydis – 1 500 Eur, neviršija už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalus užmokesčio dydžio, taip pat tai, kad duomenų, jog ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti, byloje nėra, sprendė, jog atsakovo prašymas yra pagrįstas, todėl jį tenkino, ieškovui nustatydamas 7 dienų terminą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Eur dydžio užstatą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-08 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas praleido prašymo pateikimo stadiją. Proceso įstatymas (CPK 794 straipsnio 3 dalis) numato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo (žr. atsiliepimą) atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Atsakovas žinojo, ieškovas niekada neslėpė, kad yra rusas ir Rusijos Respublikos pilietis, todėl prašymą pateikė nelaiku.Lietuvos Respublikos ir Rusijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsnis numato, kad vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje atleidžiami nuo teismo išlaidų tais pačiais pagrindais ir tokia pat apimtimi kaip ir šios valstybės piliečiai. Todėl mokėti nereikia. Teisės yra lygios.

Atsakovas UAB „VAPC“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-08 nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Atsakovo prašymas dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti yra pirmasis procesinis veiksmas, kuris buvo atliktas šioje civilinėje byloje. Aptariamą prašymą atsakovas pateikė 2018-01-03. Pažymėtina, kad iki tol jokių prašymų (procesinių veiksmų) atsakovas šioje civilinėje byloje nebuvo pateikęs, todėl yra akivaizdu, kad prašymas pateiktas savalaikiai.

Teismas turi teisę įpareigoti ieškinį pareiškusį asmenį (nepriklausomai nuo to, kokios pilietybės jis yra) sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, jeigu jis gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų (CPK 95 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad neketina nevykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo, tačiau geranoriškai atsisako sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Tuo atveju, jeigu ieškovas tikrai neketina vengti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo įvykdymo, jis neturėtų vengti sumokėti teismo paskirto užstato. Tačiau vien tas faktas, kad ieškovas skundžia teismo nutartį, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti 1500 Eur užstatą, rodo tai, kad jis gali vengti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinio atmetimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, jog ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VAPC“ dėl 6 500 Eur grąžinimo ir restitucijos taikymo. Atsakovas pateikė prašymą įpareigoti ieškovą S. S. į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 1 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu ieškovas S. S. neįvykdys teismo įpareigojimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-08 nutartimi įpareigojo ieškovą S. S. įmokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Eur sumą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2018-01-08 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad proceso įstatymas (CPK 794 straipsnio 3 dalis) numato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo (žr. atsiliepimą) atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Atsakovas žinojo, kad ieškovas yra rusas ir Rusijos Respublikos pilietis, todėl prašymą pateikė praleidęs terminą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog CPK 794 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio Kodekso nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Įstatymas numato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu; reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo (CPK 794 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl CPK 794 straipsnio 3 dalyje vartotinos sąvokos „pirmasis procesinis veiksmas“ esmės ir prasmės yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris savo praktikoje nurodė, kad šiuo atveju atsakovo pirmasis procesinis veiksmas reiškia procesinį veiksmą, atliekamą bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, kurio pagalba atsakovas suformuluoja bylai išnagrinėti iš esmės būtinus materialinius bei procesinius reikalavimus. Todėl tokiu atsakovo procesiniu veiksmu laikytinas atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimas (CPK 142 str.). Atsakovas nebus laikomas pažeidusiu CPK 794 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino reikalavimui dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo pareikšti, jei jis šį prašymą bus pateikęs ne vėliau kaip kartu su atsiliepimu į ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-399/2014).Susipažinus su civilinės bylos medžiaga matyti, jog prašymą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atsakovas UAB „VAPC“ pateikė 2018-01-03, t. y. dar iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo (atsiliepimas į ieškinį teismui pateiktas 2018-01-16). Dėl išdėstyto, konstatuotina, jog atsakovas prašymą pateikė laiku ir nepraleidęs įstatyme nustatyto jo pateikimo termino, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas prašymą pateikė praleidęs CPK 794 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog vien tai, kad ieškovas gyvena Rusijos Federacijoje ir yra jos pilietis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis turi sumokėti užstatą, kad būtų užtikrintas atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Sprendžiant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą, būtina įvertinti ir tai, ar neegzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iš ieškovo užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį, pareiga sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Taigi, viena iš sąlygų, draudžiančių taikyti užstatą, įtvirtinta CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte – jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsniu, kuriame nustatyta, kad vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje atleidžiami nuo teismo išlaidų tais pačiais pagrindais ir tokia pat apimtimi kaip ir šios valstybės piliečiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos Sutarties 19 straipsnis draudimo taikyti užstato institutą nenumato, todėl šia Sutarties nuostata ieškovas remiasi nepagrįstai.Vis dėlto, pažymėtina, jog draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso (Konvencija įsigaliojo 1957 m. balandžio 12 d.) 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Tiek Rusijos Federacija, kurios pilietis ieškovas yra ir kurioje nuolatos gyvena, tiek ir Lietuvos Respublika, yra 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso, dalyvės, todėl, vadovaujantis šios Konvencijos 17 straipsniu, negalima iš ieškovo reikalauti sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Priešingu atveju būtų paneigtos minėtos tarptautinės sutarties, kuri turi aukštesnę teisinę galią už įstatymą, nuostatos, pažeisti pamatiniai tarptautinės teisės principai, civilinio proceso teisės normos, nustatančios užstato klausimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-460-302/2016). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėjo atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl 1 500 Eur galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo. Ieškovo argumentas, jog vien tas faktas, kad ieškovas skundžia teismo nutartį, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti 1500 Eur užstatą, rodo tai, kad jis gali vengti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinio atmetimo atveju, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas užstato sumokėjimui remiantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, atmetamas kaip nepagrįstas.Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog ieškovas nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, neįrodo, kad ieškovas ieškinio atmetimo atveju vengs atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau nustatyta, ieškovui pareiga sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netaikoma, todėl jo nesutikimas su teismo įpareigojimu užstatą sumokėti yra visiškai pagrįstas. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovui, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo remtis CPK 95 straipsnio 3 dalimi ir įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „VAPC“ prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 1 500 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „VAPC“ prašymą įpareigoti ieškovą S. S. sumokėti 1 500 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.