Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

1.2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 14 parų areštu.

1.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams ir 10 dienų.

1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir T. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų. Į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį, ir šia nutartimi įskaityti laikotarpiai bei T. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 29 d. 10.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 10.08 val.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. vasario 4 d., jos pabaiga –2028 m. balandžio 7 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartimi, konstatavus, jog lygtinio paleidimo institutas T. Š. dabartinėje pataisos stadijoje dar nebūtų efektyvus, Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su T. Š. skundo argumentais, išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą bei įvertinęs skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas bei aplinkybes, kuriomis jos grindžiamos, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas Komisijos nutarimą taikyti T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti pagrįstai ir teisėtai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, reglamentuojančias šio instituto taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, nutartyje taip pat buvo pateikti aiškūs, pagrįsti objektyviais duomenimis – pirmiausia, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, bei pakankami argumentai kodėl nuteistasis dar negali būti paleidžiamas lygtinai. Vien tai, kad T. Š. nesutinka su žemesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, nesudaro pagrindo jo vertinti kaip nepagrįsto, prieštaraujančio teisės aktų reikalavimams, lygtinio paleidimo esminiams tikslams bei teisingumo principui.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. T. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog T. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą ją mažinant, kuri šiuo atveju neįžvelgtina.

10. Remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad T. Š., atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įdarbintas nuo 2022 m. birželio 7 d. ir darbinę veiklą tęsia iki šiol, iš gaunamo atlyginimo dengdamas turimus įsiskolinimus. Bausmės atlikimo metu buvo stebimos jo pastangos realizuoti save ne tik darbinėje veikloje, bet ir įsitraukiant į kitas resocializacijos priemones. Pataisos įstaigoje nuteistasis lankė psichiką veikiančių medžiagų prevencinius užsiėmimus, „Elgesio keitimo terapiją“, dalyvavo pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu bei psichologu, Kalėjimo departamento Kriminalinės žvalgybos 3-iojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu, „Stresų mažinimo ir reabilitacijos“ seminare, buvo konsultuotas Resocializacijos skyriaus socialinio darbuotojo. Be to, T. Š. dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse – renginiuose, būreliuose, viktorinose, turnyruose. Pateikta medžiaga taipogi patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas už sąžiningą darbą ir gerą elgesį, o jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos T. Š. naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau pažymėtina, jog kokių nors kelių teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių aplinkybių nustatymas savaime neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir, atitinkamai, taikyti lygtinį paleidimą. Tam, kad asmeniui būtų taikomas lygtinis paleidimas, turi būti konstatuotos ne bet kokios aplinkybės, kurios iš esmės vertinamos pozityviai, o tokios aplinkybės (jų visuma), kurios rodytų akivaizdų teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje ir mąstyme, leidžiantį pagrįstai tikėtis sėkmingos jo reintegracijos į visuomenę.

11. Nors nuteistasis vykdo jo individualų resocializacijos planą, užsiima pozityvia veikla, buvo ne kartą skatintas bei pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, vis tik negalima ignoruoti informacijos apie jam iki šiol priskiriamus kriminogeninius, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, taip pat įvertinusi pokalbio su nuteistuoju metu jo išsakytas mintis, resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė nustatė, jog T. Š. riziką pakartotinai nusikalsti didina šie kriminogeniniai poreikiai: 1) kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); 2) atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; 3) būdingas teisės pažeidimų modelis; 4) probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; 5) skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų turėjimas; 6) anksčiau dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; 7) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; 8) ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; 9) ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; 10) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 11) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 12) turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; 13) būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; 14) priežiūros / apribojimų pažeidimai; 15) būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; 16) išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Iš šių veiksnių vos keturi veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) yra statiniai (nekintantys), o likusieji – dinaminiai (kintantys), kuriems bausmės atlikimo metu turėjo būti skirtas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti/valdyti galimą pakartotinio T. Š. nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu įvertinus informaciją, nurodytą socialinio tyrimo išvadoje, apygardos teismas sprendžia, jog dinaminių veiksnių poveikis galimam tolesniam T. Š. nusikalstamam elgesiui taip ir nebuvo pilnai suvaldytas.

12. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo ir iš gaunamo atlyginimo bei savanoriškai dengė turimas skolas, vis tik, svarbu atkreipti dėmesį, jog, atlikdama T. Š. vertinimą, resocializacijos skyriaus specialistė nustatė, kad jam vis dar trūksta lėšų paskirstymo kompetencijų. Nuteistasis atlieka bausmę ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog, net ir turėdamas pajamų šaltinį laisvėje, T. Š. susidurdavo su finansinio stabilumo trūkumu, kas ir lėmė finansinio pobūdžio nusikaltimų vykdymą. Todėl akivaizdu, jog patirties, įgūdžių ir žinių kaip paskirstyti gaunamas lėšas trūkumas šiuo atveju negali būti nevertinamas, svarstant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes tai gali turėti didelės reikšmės pakartotiniam jo nusikalstamumui išėjus į laisvę. Juo labiau, kad jo turimų įsiskolinimų suma yra pakankamai ženkli – apie 7 000 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, bei pažymima, kad dalis nuteistojo draugų laisvėje gyvena asocialiai, jų įtakojamas kartais taip elgiasi ir jis pats, tačiau nuteistasis nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Ši socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija patvirtinta, kad bausmės atlikimo metu nesuvaldytu išlieka ir kriminogeninis veiksnys – nuteistasis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės. T. Š. socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis iki šiol nesigilina į jį paskatinusias nusikalsti vidines priežastis, yra susikoncentravęs į tai kokios pasekmės dėl nusikalstamų veikų įvykdymo kyla jam, nevertindamas pasekmių, kylančių aplinkiniams bei nukentėjusiesiems, nors įvardija savo ateities planus, tačiau negeba įvardinti konkrečių žingsnių, kurie reikalingi tuos planus įgyvendinti, jis neigia įvykdęs kai kurias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas arba jas racionalizuoja, kas atskleidžia, jog nuteistasis bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje metu ne tik, kad gali, bet ir privalo imtis veiksmų, kuriais būtų sumažinta ir kitų jam priskirtų kriminogeninių veiksnių – negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas – įtaką jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

13. Taip pat pastebėtina, jog, sprendžiant T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, neturėtų būti ignoruojami ir tie nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai, kurie jam priskirti įvertinus jo elgesį, mąstymą, nuostatas ir t. t. išimtinai iki bausmės atlikimo, ar (ir) kurių įtaka bausmės atlikimo metu buvo sumažinta. Net ir tokie veiksniai toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus.

14. Svarstant T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertintini ir duomenis apie nuteistojo nuobaudas bei paskatinimus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. Š. buvo skatintas tris kartus (įvertinus ir kartu su skundu nuteistojo pateiktus rašytinius įrodymus apie 2024 metų lapkričio mėnesį jam skirtą paskatinimą), tačiau jis taip pat du kartus baustas drausmine tvarka už šiurkščių pažeidimų padarymą – draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą bei alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors nuobaudos paskirtos 2022 metais ir yra negaliojančios, tačiau pats faktas, kad nuteistasis nusižengė nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms bei režimo reikalavimams, neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę, kadangi nuteistojo nepaklusimas įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

15. Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad T. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka net pagal penkis jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais yra nuteistas viso už šešias nusikalstamas veikas. Praeityje Lietuvoje jis teistas dar šešis kartus. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti vos sulaukęs pilnametystės, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, taip pat yra kalėjęs ir užsienyje. Toks teistumų skaičius, jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei kiekis, naujų nusikalstamų veikų darymas ne kartą realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina T. Š. pavojingumą visuomenei ir taipogi leidžia stipriai abejoti tuo, kad jau šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, nuteistojo kriminogeninės praeities vertinimas yra ne tik galimas, bet ir tikslingas sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

16. Spręsdamas T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas, kaip ir žemesnės instancijos teismas, įvertina ir nuteistojo neatliktos bausmės dalį, kuri Komisijos priėmimo dieną buvo 3 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra) nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau ji turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Teismo vertinimu, T. Š. neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis prieš tai jau buvo teistas, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net už šešių nusikalstamų veikų padarymą, esant dideliam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui ir ne vien teigiamam T. Š. elgesiui bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Teismo įsitikinimu, priimtas sprendimas jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neabejotinai formuotų menko baudžiamumo nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos T. Š. pakartotiniam nusikalstamumui. Šiame kontekste, kartu atsakant ir į nuteistojo skundo argumentus, taip pat pažymima, jog skundžiamos nutarties turinys akivaizdžiai patvirtina, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą lėmė ne vien tik nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis. Apylinkės teismas nors ir vertino šią aplinkybę, tačiau tai nebuvo lemiamas tokio sprendimo kriterijus. Sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo T. Š. žemesnės instancijos teismas pirmiausia motyvavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, aplinkybėmis, kurias įvertinus, nuteistajam buvo priskirti kriminogeniniai veiksniai, ir tik po to atsižvelgė į jo neatliktos bausmės dalį, kurią aiškiai nurodė vertinantis visų kitų jau aptartų aplinkybių kontekste.

17. Priešingai, nei mano nuteistasis, tai, kad jis atlikdamas bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, savaime neleidžia spręsti, jog jis šiuo metu atitinka ir BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Nors toks bausmės atlikimo sąlygų keitimas įmanomas tik tuo atveju, kai, be kitų BVK 37 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, nustatoma ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo, tačiau akivaizdus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, taip kaip jis suprantamas BVK 37 straipsnio 5 dalies kontekste, nėra tapatus BVK 82 straipsnyje įtvirtinai materialiai lygtinio paleidimo taikymo sąlygai – akivaizdžiai nuteistojo pažangai, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

18. Esant tokioms išvadoms, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.