Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-173-255/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
AN2-173-255/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00514-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
E. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-173-255/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00514-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir Eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. kovo 12 d. surašė E. P. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019-01-26, 11.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, kliudė apšvietimo stulpą, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, padaryta žala viršija 15 BND. Šiais veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu E. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 Eur bauda, pagal 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. P. paskirta galutinė 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo dalį dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam toje dalyje nutraukti. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo skundžiamą nutarimą iš esmės grindė tik lakoniškais dviejų policijos pareigūnių paaiškinimais, tačiau netyrė ir nevertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumos. Apelianto nuomone, teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai netyrė ir neaptarė, kokia konkrečiai žala buvo padaryta ir ar ji tikrai viršija 15 bazinių nuobaudų dydžių. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė skaitmeninėje laikmenoje esančio vaizdo tam, kad būtų objektyviai nustatytos apšvietimo stulpo kliudymo aplinkybės. Apeliantas pažymi, jog apšvietimo stulpas buvo tik kliudytas ir dėl to jis nežymiai pasviro į šoną, todėl jis, E. P. nepajautė smūgio. Be to, nurodo, jog jo vairuojamas automobilis – sunkiasvoris, krovininis, automobilyje nuolat įjungta šaldymo įranga, dėl to nuolat sklinda triukšmas, apšvietimo stulpas buvo kliudytas galine automobilio dalimi, kuri visiškai neapgadinta. Nurodo, jog įvykis įvyko dienos metu, atviroje ir judrioje vietoje, niekas iš pašalinių asmenų jokių pretenzijų nekėlė ir nenurodė, jog stulpą kliudęs vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio. Apeliantas pažymi, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. jog jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai. Nurodo, jog pagal formuojamą teismų praktiką, kai nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymi, jog jokio kontakto su apšvietimo stulpu jis nejuto, todėl eismo įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Be to, nurodo, jog eismo įvykio metu buvo blaivus, nes pradedant darbą, prieš patenkant į bendrovės teritoriją yra reguliari alkotesterio patikra. Pažymi, jog tik gavęs iš policijos pranešimą apie eismo įvykį, iškart nuvyko į policiją, pripažino savo kaltę, t. y. pripažino, jog galėjo kliudyti apšvietimo stulpą ir paaiškino įvykio aplinkybes. Apelianto manymu, jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nėra įrodyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į E. P. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Tuo tarpu ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra.

7. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkioliką bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

9. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl E. P. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai. Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl objektyvių požymių buvimo, šiuo atveju nėra. Tačiau pažeidėjas tvirtina, kad nėra jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis, iš eismo įvykio vietos pasišalino ne dėl to, kad išvengtų atsakomybės, o dėl to, jog nepajautė, kad atsitrenkė į apšvietimo stulpą, todėl nesuprato, jog padarė eismo įvykį.

11. Pažymėtina, jog konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

12. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su E. P. apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra įrodyta jo tyčia, o byloje esantys duomenys paneigia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014). Apeliacinės instancijos teismo vertimu, pažeidėjo E. P. elgesys po įvykio rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o nesupratęs, kas įvyko ir sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). E. P. vairavo automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kuris nuo kontakto su krovininiu automobiliu palinko. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant E. P. vairuojamo automobilio galo jokių apgadinimo žymių nėra (b. l. 24). Be to, pažymėtina, jog E. P., kviečiamas į policijos komisariatą dėl įvykio, iškart atvyko, surašė paaiškinimą, kuriame neneigė įvykio dieną buvęs įvykio vietoje ir manevruodamas sunkiasvoriu automobiliu galimai kliudė apšvietimo stulpą, tačiau nuo pat pradžių tvirtino, jog nei atsitrenkimo garso, nei smūgio jis nepajuto, nesuvokė, jog padarė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos ir pasišalino (b. l. 11). Abejoti šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis yra sunkiasvoris krovininis automobilis. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apšvietimo stulpo apgadinimą padarė išvadą, kad tokio kontakto E. P. negalėjo nepajusti, tačiau analizuojamu atveju vertinant tokio smūgio pajutimą svarbu įvertinti ne tik apšvietimo stulpo apgadinimą, bet ir E. P. vairuoto automobilio gabaritus bei tai, kad automobilyje nuolat veikia šaldymo įranga, kuri kelia triukšmą.

15. Įvertinus pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kurios yra nuoseklios ir sutampa su byloje esančiais rašytinais įrodymais, fotonuotraukomis, matyti, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad E. P. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jos pasišalino. Nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad E. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę padarius šį nusižengimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog E. P. galėjo pajusti kontaktą su apšvietimo stulpu, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

16. Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, todėl padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. P. veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutarimo dalis, kuria E. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, naikintina ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo byla nutrauktina E. P. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus šią nutarimo dalį, naikintina ir nutarimo dalis, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1100 Eur .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 Eurų bauda, panaikinti ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. P. paskirta galutinė nuobauda – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Regina Bertašienė